Rezoliucijoje, kuri buvo paskelbta lyderiams atnaujinus taikos derybas po beveik dvejų metų pertraukos, sakoma, kad dabartinė padėtis Kipre „nepriimtina“, ir patvirtinama, jog šio ginčo sprendinys padarytų „teigiamą poveikį“ visam regionui.
„Lyderiai išreiškė savo ryžtą tęsti struktūrizuotas derybas, orientuojantis pasiekti rezultatų, – sakoma pranešime. – Lyderiai sieks kiek įmanoma greičiau pasiekti sprendinį ir vėliau vienu metu surengti atskirus referendumus (abiejose bendruomenėse).“
N.Anastasiades ir D.Eroglu taip pat susitarė, kad sprendinio pagrindas bus „politiškai lygių dviejų bendruomenių, dviejų zonų federacija ... sudaryta iš graikiškojo ir turkiškojo Kipro valstijų“.
Ši bendra deklaracija buvo galutinai suderinta praeitą savaitę, po užsitęsusių ginčų dėl teksto, kurie trukdė atnaujinti taikos derybas, anksčiau planuotas surengti lapkritį.
Kipro turkai įšaldė vėliausią derybų etapą 2012 metų viduryje, kai tarptautinės bendruomenės pripažįstama N.Anastasiadžio vadovaujama Kipro Respublika perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Santykių dinamiką šiame regione pakeitė salos priekrantėje slypintys nepaliesti naftos ir dujų ištekliai, taip pat didžiulis gamtinių dujų telkinys, atrastas vandenyse šalia kaimyninio Izraelio.
Daugelis tikisi, kad šie veiksniai gali padėti nuo dabartinių dygių santykių pereiti prie susitaikymo ir pasitikėjimo, kuris leistų pasirašyti nuolat nutoldavusią taikos sutartį.
Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurinį trečdalį, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo salos prijungimas prie Graikijos.
