„ES įgaliotinės užsienio ir saugumo politikai prašymu greitai pradėsiu misiją Kijeve“, – Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis parašė žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Twitter“.
Jo atstovas spaudai Marcinas Wojciechowskis atsisakė nurodyti vizito datą, tik nurodė, kad data bus paskelbta „tinkamu laiku“.
Prašo skelbti sankcijas
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as paprašė Europos Sąjungos (ES) jau nuo ketvirtadienio paskelbti tikslines sankcijas Ukrainos lyderiams.
„Jis paprašė Europos Sąjungos skubiai reaguoti ir priimti sprendimus paskelbti tas sankcijas per užsienio reikalų tarybos susitikimą vasario 20 dieną“, – sakoma F.Hollande'o biuro pranešime.
Ten pat nurodoma, kad prezidentas apie padėtį Ukrainoje telefonu kalbėjosi su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku.
„Prezidentas pasmerkė nepriimtiną policijos smurtą ir paragino nedelsiant jį nutraukti. Jis sutiko su ponu Tusku dėl būtinybės skubiai paskelbti Europos sankcijas atsakingiesiems“, – sakoma pranešime.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as pasmerkė smurtą prieš protestuotojus Ukrainoje ir pareiškė, kad už jį atsakinga turėtų būti laikoma Kijevo vyriausybė.
„Smurtas prieš taikius protestuotojus nepriimtinas, o Ukrainos vyriausybė turėtų būti laikoma atsakinga“, – sakoma W.Hague'o pranešime socialiniame tinkle „Twitter“, kuris buvo paskelbtas ruošiantis nepaprastajam Europos Sąjungos diplomatijos vadovų susitikimui.
L.Linkevičius trumpina vizitą JAV
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketina sutrumpinti vizitą Jungtinėse Valstijose ir ketvirtadienį vykti į Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame bus tariamasi dėl sankcijų Ukrainos pareigūnams.
„Nutrauksiu vizitą Niujorke. Nusprendžiau vykti į neeilinį Užsienio reikalų tarybos posėdį rytoj Briuselyje“, - LRT televizijai trečiadienį sakė ministras.
L.Linkevičius trečiadienį Niujorke dalyvauja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos debatuose. Vasarį Lietuva pirmininkauja šiai institucijai.
Ministro teigimu, Jungtinėse Tautose Ukrainos klausimą iškelti sudėtinga dėl skirtingos veto teisę turinčių nuolatinių narių pozicijos. Viena iš penkių nuolatinių narių yra prezidentą Viktorą Janukovyčių remianti Rusija.
Vengrija palaiko sankcijas
Vengrija pritaria siūlymui įvesti sankcijas Ukrainai, jeigu ši neišspręs krizės Kijeve po protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimų, per kuriuose žuvo ir buvo sužeista dešimtys žmonių, trečiadienį pranešė Vengrijos užsienio reikalų ministerija.
„Mes juos palaikome“, – sakė ministerijos atstovas Gaboras Kaleta naujienų agentūrai „Reuters“ naujienų konferencijos užkulisiuose, atsakydamas į klausimą dėl Lenkijos raginimo Europos Sąjungos lyderiams įvesti sankcijas Kijevui.
„Ukrainos vyriausybė, sprendžiant šią padėtį, vaidina lemiamą vaidmenį, ir jeigu ji nevykdys savo pareigos, tada ją reikės priversti (tai daryti) ir tarptautinėmis sankcijomis“, – kalbėjo G.Kaleta.
Prabilo ir popiežius
Popiežius Pranciškus trečiadienį paragino abi Ukrainos konflikto šalis nutraukti smurtą ir sakė, jog yra susirūpinęs dėl kruvinų susirėmimų Kijeve.
„Kviečiu visas šalis sustabdyti visus smurtinius veiksmus ir siekti susitarimo bei taikos šaliai“, – sakė jis.
Europos Sąjungos šalių vyriausybės tikriausiai nedelsdamos susitars paskelbti sankcijas atsakingiems už smurtą ir per didelį jėgos naudojimą Ukrainoje, trečiadienį paskelbė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
„Leidome aiškiai suprasti, kad ES atsakys į bet kokį padėties pablogėjimą. Dėl to tikimės, jog mūsų šalys narės skubos tvarka susitars dėl tikslinių priemonių prieš atsakingus už smurtą ir per didelį jėgos naudojimą“, – sakoma J.M.Barroso pareiškime.
„Raginame visas (konflikto) šalis nedelsiant baigti smurtą ir pradėti prasmingą dialogą, atsakant į Ukrainos žmonių demokratinius siekius“, – pridūrė jis.
Tarp sankcijų, kurias galėtų paskelbti Bendrija, minimas draudimas atvykti į ES kai kuriems Ukrainos lyderiams ir jų sąskaitų įšaldymas.
ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton biuras pranešė, kad ketvirtadienį bus sušauktas bloko užsienio reikalų ministrų nepaprastasis susitikimas Briuselyje, kuriame bus tariamasi dėl galimo atsako.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas trečiadienį sakė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius yra atsakingas už kraujo liejimą Kijeve.
„Turime kalbėti aiškiai: didžiausia atsakomybė už (žmonių) mirtį ir smurtą tenka prezidentui Janukovyčiui. Jo rankos kruvinos“, 0 „Twitter“ parašė C.Bildtas.
Latvijos premjerė Laimduota Straujuma trečiadienį Latvijos nacionalinės televizijos laidoje „900 sekundžių“ sakė, kad situacija Ukrainoje yra „kelianti nerimą ir bjauri“. Vyriausybės vadovė kalbėjo, kad padėtis Kijeve turėtų būti aptarta ES užsienio reikalų taryboje, tačiau pažymėjo, kad Ukrainos vyriausybė turėtų savo vidines problemas spręsti be užsienio įsikišimo.
Europos Sąjunga svarsto sankcijas už kruvinus neramumus Ukrainoje atsakingiems žmonėms, trečiadienį sakė Bendrijos užsienio politikos vadovė C.Ashton.
Jos pareiškime sakoma, kad ji sušaukė ES politikos ir saugumo komiteto posėdį. „Bus išnagrinėtos visos galimybės, tarp jų – varžomosios priemonės prieš tuos, kurie yra atsakingi už represijas ir žmogaus teisių pažeidimus“, – nurodė ji.
Vokietija trečiadienį apkaltino V.Janukovyčių, jog jo atsisakymas pradėti rimtą dialogą su opozicija lėmė naują mirtino smurto proveržį per jau tris mėnesius vykstančius neramumus.
„Ukraina brangiai sumokėjo už prezidento V.Janukovyčiaus vilkinimo taktiką, – sakė užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris. – Jo atsisakymas surengti rimtas derybas dėl taikaus konflikto sprendimo ir konstitucijos reformos yra didelė klaida.“
Europos Sąjunga (ES) tikriausiai įves sankcijas Ukrainai, kur per neramumus žuvo mažiausiai 25 žmonės, trečiadienį sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.
„Negalime likti abejingi“, – sakė L.Fabiusas ir pridūrė, kad „bus konsultacijos su mūsų draugais, vokiečiais ir tikriausiai sankcijos“.
Rusija smerkia „perversmą“
Rusija trečiadienį pasmerkė žmonių gyvybių pareikalavusius gatvės protestus Ukrainoje, vadindama juos mėginimu įvykdyti perversmą, ir pareikalavo, kad opozicijos lyderiai nedelsdami sustabdytų smurtą.
Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad protestai Ukrainoje yra „mėginimas įvykdyti perversmą“ ir kad Rusija „reikalauja, jog Maidano lyderiai baigtų kraujo liejimą savo šalyje“, turėdama omenyje Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, tapusią opozicijos protestų židiniu.
Pareikalavo daug aukų
Ukrainos riaušių milicija anksti trečiadienį atakavo protestuotojus Kijevo centrinėje aikštėje – po daugiausia aukų pareikalavusios dienos nuo to laiko, kai ši buvusi sovietinė respublika, atsidūrusi geopolitinės kovos tarp Rusijos ir Vakarų centre, laimėjo nepriklausomybę.
Milicija įsiveržė į Nepriklausomybės aikštę, kuri yra tris mėnesius trunkančių protestų prieš prezidentą V.Janukovyčių centras, o demonstrantai, kurių kai kurie yra ginkluoti lazdomis, su šalmais ir šarvais, praranda pozicijas.
Degant palapinėms, padangų krūvoms ir medienai, į nakties dangų kilo dūmų stulpai, kai tūkstančiai protestuotojų buvo nustumti į aikštės centrą, pranešė korespondentai.
Milicija kontroliavo beveik pusę aikštės, degė keli Profesinių sąjungų rūmų, kurie buvo naudojami kaip protestų būstinė, aukštai.
Sunerimusios Vakarų vyriausybės pareikalavo santūrumo ir dialogo.
Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas savo pareiškimu kreipėsi į Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai C.Ashton, kad ji dėl situacijos Ukrainoje sušauktų neeilinį Užsienio reikalų tarybos posėdį. Lietuvos politikai smerkia jėgos panaudojimą Ukrainoje ir ragina reaguoti tarptautinę bendruomenę.
JAV viceprezidentas Joe Bidenas paskambino V.Janukovyčiui: paragino jį atitraukti vyriausybines pajėgas ir demonstruoti maksimalų santūrumą, pranešė Baltieji rūmai.
D.Grybauskaitė: „Jėgos naudojimas nėra išeitis“
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad prievarta Ukrainoje peržengė ribas.
D.Grybauskaitė paragino valdžią tartis su opozicija, o tarptautinę bendruomenę imtis visų priemonių padėti Ukrainai rasti taikų sprendimą.
„Prievarta ir kraujas Kijeve peržengia visas ribas. Jėgos naudojimas nėra išeitis. Valdžios ir opozicijos susitarimas reikalingas nedelsiant. Tai, kas vyksta Maidane, nesuderinama su jokiais demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvės principais“, – teigiama šiuo metu Pietų Korėjoje esančios prezidentės pareiškime, kurį BNS perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba.
„Tarptautinė bendruomenė turi imtis visų galimų priemonių ir padėti Ukrainai sustabdyti konflikto aštrinimą bei rasti taikų sprendimo kelią“, – sako šalies vadovė.
Prezidentė reiškia užuojautą žuvusiųjų artimiesiems. „Tikiuosi, kad sužeistaisiais bus skubiai ir tinkamai pasirūpinta“, – sako D.Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentei pritaria ir Lenkijos premjeras D.Tuskas.
Derybos rezultatų neduoda
Ukrainos opozicijos lyderiai Vitalijus Klyčko ir Arsenijus Jaceniukas sakė, kad naktį vykusios derybos su V.Janukovyčiumi baigėsi be jokio susitarimo dėl to, kaip nutraukti smurtą.
V.Klyčko sakė žurnalistams prašęs prezidento sustabdyti milicijos operaciją aikštėje ir užkirsti kelią tolesniam kraujo praliejimui, tačiau V.Janukovyčius tepasiūlęs demonstrantams grįžti namo ir sustabdyti protestus.
„Janukovyčius absoliučiai neadekvačiai reaguoja į situaciją. Viskas, apie ką jis kalbėjo, – tai apie tai, kad opozicijos lyderiai paragintų žmones Maidane nutraukti priešpriešą ir sudėti ginklus“, – partijos „Udar“ tinklalapyje trečiadienį naktį cituojami V.Klyčko žodžiai.
„Udar“ lyderis išsakė nusistebėjimą, kokius ginklus omenyje turįs prezidentas, „jei Kijevo centre jėgos struktūros žiauriai šaudo mitinguotojus“.
„Esu labai nepatenkintas, nes nevyko jokia diskusija, – sakė V.Klyčko. – Jie nenori klausytis.“
Tačiau V.Klyčko vis tiek ragino protestuotojus ir miliciją vengti eskaluoti smurtą. Pasak jo, A.Jaceniukas mėgina organizuoti tolesnes derybas su V.Janukovyčiumi trečiadienį.
Antradienį prasiveržęs smurtas pareikalavo daugiausia aukų per protestus prieš vyriausybę, paralyžiavusius Ukrainos sostinę, vykstant kovai dėl tapatybės šalyje, pasidalijusiai į Vakarų šalims ir Rusijai prijaučiančius regionus.
Kai policija išardė dalį barikadų aikštės pakraščiuose ir mėgino išstumti protestuotojus, jie įnirtingai priešinosi, svaidydami akmenis ir „Molotovo kokteilius“ bei švaistydamiesi lazdomis.
Grumtynėms vykstant aplink aukštą paminklą Ukrainos nepriklausomybei, protestuotojai degino padangas, sukurdami ugnies sieną, trukdančią milicijai veržtis tolyn.
Didelis profesinių sąjungų rūmų pastatas, kurį protestuotojai naudojo kaip savo štabą, užsiliepsnojo, o daug žmonių skubėjo išbėgti į lauką. Daugelis protestuotojų kraujavo.
Milicija per garsiakalbius ragino moteris ir vaikus palikti aikštę, nes vyksta „antiteroristinė operacija“.
Atrodo, kad protestuotojai pajuto, jog Ukrainos politinė kova pasiekė lemiamo posūkio tašką. Mojuodami Ukrainos ir opozicijos partijų vėliavomis, jie šaukė „Šlovė Ukrainai!“ ir giedojo šalies himną.
Smurtas įsiplieskė antradienį, kai protestuotojai atakavo policijos užtvaras ir sukėlė gaisrus netoli parlamento kaltindami V.Janukovyčių vėl ignoruojant jų reikalavimus. Parlamentas, kuriame daugumą turi prezidento šalininkai, delsė priimti konstitucijos pataisas, kurios turi apriboti šalies vadovo galias.
Įtampa padidėjo, kai Rusija pirmadienį pareiškė esanti pasiruošusi tęsti finansinės pagalbos programą, reikalingą V.Janukovyčiaus vyriausybei, mėginančiai išgelbėti stringančią Ukrainos ekonomiką.
Tai padidino opozicijos nuogąstavimus, kad V.Janukovyčius susitarė su Maskva laikytis griežtos linijos protestuotojų atžvilgiu ir pasirinks naujuoju premjeru Rusijai palankų ir prezidentui ištikimą veikėją.
Šie protestai prasidėjo lapkričio pabaigoje, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti seniai planuotą sutartį su Europos Sąjunga (ES) – mainais į 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketą iš Rusijos. Tačiau politinis manevravimas tęsėsi, tiek Maskvai, tiek Vakarams stengiantis daryti įtaką Kijevui.
Iki pirmadienio vyriausybė ir opozicija atrodė padariusios tam tikrą pažangą, mėgindamos taikiai išspręsti šią krizę. Mainais į daugelio suimtų aktyvistų paleidimą protestuotojai sekmadienį paliko vyriausybinius pastatus, kuriuos jie laikė užėmę nuo gruodžio 1 dienos.
Rusija tikriausiai taip pat pageidavo, kad Kijeve išliktų ramybė per Sočio žiemos olimpiadą, kad dėmesys nenukryptų nuo prezidento Vladimiro Putino asmeniškai globojamų žaidynių. Tačiau prasiveržus smurtui prie milicijos pajėgas, V.Janukovyčiaus vyriausybė veikiausiai pajuto neturinti kitos išeities, tik mėginti atkurti tvarką.
Nors Kijevas ir Vakarų Ukraina yra sukilę prieš V.Janukovyčių, prezidentas lieka populiarus rusakalbiuose rytų ir pietų regionuose, istoriškai, ekonomiškai ir kultūriškai tvirtai susijusiuose su Rusija.
Sutemus teisėsaugos institucijos pažadėjo atkurti tvarką gatvėse ir uždarė metropoliteno stotis sostinės centre. Nepriklausomybės aikštėje ortodoksų dvasininkai meldėsi už taiką.
