Ji pasakė, kad po Ukrainos krizę svarsčiusių ES užsienio reikalų ministrų posėdžio Briuselyje sutarta, kad sankcijos bus paskelbtos „labai greitai, artimiausiomis valandomis“.
Pasak vieno ES diplomato, konkretus asmenų, kuriems taikytinos sankcijos, sąrašas bus sudaromas „priklausomai nuo konkrečių įvykių“. Sankcijos tikrai bus taikomos, sakė jis ir pridūrė, kad buvo „priimtas politinis įsipareigojimas sankcijoms“ ir tam pritarė visų 28 ES narių užsienio reikalų ministrai.
Į minimą sąrašą ketinama įtraukti asmenis, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, smurtą, perdėtą jėgos panaudojimą. Tokio sąrašo sudarymas turėtų prasidėti penktadienį, sakė šaltinis.
Kaip nurodo naujienų agentūra „Reuters“, sutarti apribojimai įsigalios artimiausiomis dienomis. Jie bus taikomi asmenims, įsakiusiems ar sumaniusiems smurto veiksmus Kijeve, kur žuvo daugiau kaip 60 žmonių.
Siūlymai uždrausti ginklų eksportą buvo atmesti.
„ES nusprendė skubiai įšaldyti sąskaitas ir uždrausti išduoti vizas asmenims, kurie atsakingi už smurtą ir perdėtą jėgos panaudojimą Kijeve“, – parašė savo paskyroje tinkle „Twitter“ Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas.
Anot E.Bonino, ES šalys taip pat sutarė pasiūlyti medicinos pagalbą ir vizas sužeistiesiems bei disidentams.
Sprendimas skelbti sankcijas priimtas suderinus su trimis dabar Kijeve esančiais ES pasiuntiniais – Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais: Laurent'u Fabiusu, Franku Walteriu Steinmeieriu ir Radoslawu Sikorskiu.
Minėti trys ministrai per kelias valandas Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi bei trimis opozicijos lyderiais.
Pasak ES diplomatų, ministrai Briuselyje taip pat susitarė sustabdyti kovos su riaušėmis įrangos eksportą į Ukrainą.
L.Linkevičius: „Dėl sankcijų Ukrainai sutarusi ES padarė viską“
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad dėl sankcijų įvedimo Ukrainos atstovams sutarusi Europos Sąjunga (ES) padarė viską, ką šiuo metu galėjo.
Sprendimą dėl sankcijų priėmė ketvirtadienį Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai.
„Šiuo metu ES padarė viską, ką galėjo, bet noriu irgi pabrėžti, kad tai, ką nusprendėme, ir tas sąrašas, kuris gims netrukus, nėra baigtinis“, - ketvirtadienio vakarą sakė ministras L.Linkevičius.
Anot jo, sutarta dėl vizų neišdavimo, sąskaitų ES šalyse įšaldymo.
„Politinis sprendimas priimtas apskritai įvesti tikslines sankcijas - ne šaliai, o asmenims, kurie atsakingi už saugumo situaciją ir atsakingi už įvykdytus prievartos aktus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus. Politikos saugumo komitetas rytoj ryte parengs sąrašą, kuriems asmenims bus taikomos sankcijos dėl vizų neišdavimo ir dėl bankų sąskaitų įšaldymo“, - teigė L.Linkevičius.
„Taip pat priimtas sprendimas atšaukti licencijas įrangai, kuri gali būti naudojama - nebūtinai dabar naudojama, bet gali būti naudojama - represijoms prieš taikius gyventojus“, - pridūrė jis.
Be to, pasak L.Linevičiaus, dėl suvaržymų už saugumo situaciją atsakingiems asmenims sutarę ministrai nusprendė palengvinti judėjimą piliečiams.
„Nusprendėme palengvinti vizų išdavimo tvarką piliečiams. Vizų kodekso lankstumus išnaudojant tikrai bus priimami sprendimai mažinti mokesčius už vizas ir galbūt tam tikrais atvejais apskritai išduoti nemokamas vizas. Tai turėtų tikrai ženkliai palengvinti Ukrainos piliečiams galimybę patekti ne tik į ES šalis, bet apskritai į Europą, nes paprastai prie tos tvarkos, kurią nustatome ES, prisijungia ir kitos Europos šalys“, - dėstė ministras, nurodęs, kad šis sprendimas turėtų būti techniškai realizuojamas artimiausiu metu.
L.Linkevičius išreiškė viltį, kad asmeniniame gyvenime ar versle sankcijų pasekmes pajutę asmenys „turėtų pradėti elgtis kitaip“.
„Matome tikrai dramatišką, tragišką situaciją ir todėl mūsų veiksmai turi būti adekvatūs“, - teigė ministras.
Jo teigimu, prie dabartinės situacijos privedė nebaudžiamumo atmosfera, dialogo nebuvimas.
„Nuoširdus ir visą apimantis dialogas nevyko ilgą laiką, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl šita situacija paūmėjo. Nebaudžiamumo atmosfera vyravo ir čia atsakomybė tikrai tenka valdžiai, konkrečiai personaliai - prezidentui. Ir mes toliau reikalaujame vis tik ištirti tuos atvejus, tuos faktus, kurie yra žinomi, tačiau neaiškūs kaltininkai - aš kalbu apie žmonių dingimą, galimus kankinimų atvejus, žudymus pagaliau“, - sakė L.Linkevičius.
Ukrainoje jau kelis mėnesius tęsiasi protestai prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių. Jie prasidėjo prezidentui lapkritį viršūnių susitikime Vilniuje atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Pastarosiomis dienomis demonstracijos peraugo į kruvinus susirėmimus, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių.
J.Olekas siūlo ES ministrams paraginti Ukrainą, kad ši susilaikytų nuo kariuomenės panaudojimo
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas neformalaus Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimo dalyviams ketvirtadienį pasiūlė bendrai pareikšti poziciją, kviečiant Ukrainos gynybos ministrą ir Vyriausybę susilaikyti nuo kariuomenės panaudojimo.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, ES gynybos ministrai pirmąją Atėnuose vykstančio neformalaus susitikimo dieną ypatingą dėmesį skyrė įvykiams Ukrainoje aptarti ir išreiškė bendrą susirūpinimą dėl agresijos proveržio, sparčiai augančio žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus bei būtinybės susidariusią situaciją spręsti taikiomis priemonėmis.
„Ministras J.Olekas pasiūlė susitikimo dalyviams bendrai išreikšti poziciją, kviečiant Ukrainos gynybos ministrą ir visą Vyriausybę susilaikyti nuo kariuomenės panaudojimo bei pakvietė ministrus kontaktuoti su Ukrainos kolegomis, raginant juos ieškoti taikių priemonių smurtui sustabdyti ir grįžti prie politinio dialogo“, - sakoma pranešime.
J.Olekas teigė, kad situacija Ukrainoje rodo, kaip svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Rytų partneriais.
„Santykių ir bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimas su to siekiančiomis Rytų partnerystės šalimis turi būti vienas iš svarbiausių ES užsienio ir saugumo politikos prioritetų“, - kalbėjo ministras.
Kijeve ketvirtadienį tęsiasi kruvini susirėmimai, pranešama apie dešimtis žuvusių žmonių.
