Suodinas ir pavargęs Maidanas ruošiasi nakčiai, kuri gali būti lemiama. Įkvepiantis šūkis „Šlovė herojams“ penktadienio naktį griaudi taip lyg protestuotojai ruoštųsi pirmą kartą kilti į kovą su valdžią ginančiais daliniais. Politikų susitarimai ir pažadai kol kas yra tik popieriaus skiautė barikadas ir pastatus šluojančiame uragane.
„Mūsų šalį nori padalinti į Rytų ir Vakarų Ukrainą! Mes to negalime leisti! Ši naktis yra viena iš svarbiausių“, - nuo scenos skėlė vienas opozicijos lyderių Vitalijus Klyčko. Minia pritariamai sugriaudėjo.
Šis epizodas atspindi penktadienio nakties nuotaiką Maidane – tai, kas buvo susitarta Aukščiausioje Radoje ir su prezidentu Viktoru Janukovičiumi, kol kas labiau yra suprantama kaip valdžios klasta, nei Maidano pergalė.
Kodėl? Tokių susitarimų ir valdžios tūptelėjimų Maidanui buvo ir anksčiau. Prieš mėnesį, kai milicijos ir „Berkut“ daliniai pirmą kartą kulkomis apspjaudė Maidano kovotojus, Aukščiausioji Rada atšaukė nepalankius įstatymus, varžiusius visuomenės teisę protestuoti. Tačiau po to sekė nauji susirėmimai, naujos smurto akcijos, buvo pranešama apie sužeistų sukilėlių persekiojimą. Galiausiai, viskas baigėsi tūkstančiais žaizdų ukrainiečių kūnuose.
Iš kitos pusės, kažin ar šimtų lavonų kraują įmanoma nuplauti politiniais susitarimais.
Maidanas ruošiasi galimai kovai
Penktadienio popietę milicijos ir „Berkut“ pajėgos paliko Maidano prieigas. Prie vyriausybinių pastatų privažiuodavo autobusai, į juos buvo kraunami pareigūnų ginklai, skydai, amunicija. Pavakarę Prezidento ir Vyriausybės rūmuose, kurie stovi šalia krauju aplaistytos Instituto gatvės, keistai švilpavo vėjas.
„Mes čia esame, nes kažkas turi dirbti“, - sakė ukrainietis Aleksandras, kuris prižiūri liftus Prezidento administracijoje. Vėlų penktadienio vakarą tuščia Kijevo senamiesčio gatve, kurioje dar visai neseniai vyko susirėmimai, jis ėjo iš darbo su dviem kolegomis - Prezidentūros santechniku ir elektriku.
Valdžios pastatai yra visai šalia sukilėlių pozicijų, palipus kelis šimtus metrų į kalną Instituto arba Hruševskio gatve, tačiau čia kvepėjo ne svylančiu Maidanu, bet taika. Arba – klasta.
Sukilėliai toliau ruošia Molotovo kokteilius, taktinėse pozicijose, svarbių gatvių prieigose, kraunamos plytos, akmenys, prie pastatų ruošiamos lauko ligoninės. Iš protestuotojų kontroliuojamos teritorijos toliau rieda greitosios medicinos pagalbos automobiliai, o į Maidano centrą toliau nešamos padangos, maistas ir improvizuoti ginklai. Jei nežinotum apie politinius susitarimus, tai atrodytų, kad Maidano kova tęsiasi.
Politikų kalbas apie pergalę ir susitarimus su valdžia Maidanas kol kas dažniau subado švilpimu ir apmėto nepasitenkinimo šūksniais. Kovotojai kalba apie tai, kad reikia šturmuoti Prezidento administracijos pastatą - paimti rūmus, kuriuose tiek laiko dirbo ir įsakymus dalino jų nekenčiamas valstybės vadovas, ir iškelti savo vėliavą.
Penktadienio naktį Maidanas verda lyg iki raudonumo įkaitintas puodas. Ar deginantis viralas išsilies pro kraštus? Matyt, tai paaiškės artimiausiu metu. Kol kas sukilėlių šūkis „Šlovė herojams“ skamba taip lyg herojų vardų šioje istorijoje būtų per mažai.
