Jauno vyro kišenėje karštligiškai skamba mobilusis telefonas. Iš garso galima spręsti – ne išmanusis, paprastas, su klaviatūra. Tačiau niekas nepaspaudžia žaliojo klavišo. Tas vaikinas guli eilėje šalia kitų lavonų. Jis buvo nukautas per kruviną susirėmimą ketvirtadienio vakarą.
Per tą mūšį dirbę žurnalistai pasakojo, kad tokios scenos buvo įprastas vaizdas ketvirtadienio pavakarę Maidane. Savanoriai apžiūrėdavo nukautus bendražygius, ieškodavo tapatybės ženklų, prašydavo liudininkų atpažinti kūnus, suguldytus Nepriklausomybės aikštėje. Atpažintiesiems ant kojų buvo kabinami lapeliai su vardu ir pavarde. Jei tai įmanoma – apie nelaimę buvo pranešama jų artimiesiems.
Kai kurių žuvusiųjų tapatybės nėra žinomos ir šiandieną. Nežinoma net tai, kiek iš tikrųjų gyvybių pareikalavo antradienio ir ketvirtadienio susirėmimai. Oficialiai kalbama apie 77 žmonių žūtį, tačiau Maidano protestuotojai sako, kad vien jų kovotojų buvo nukauta per 130.
Laidoja žuvusiuosius
Šeštadienį Kijevo senamiestis virto dideliais laidojimo namais. Į Maidaną pro barikadas ir sudegintų pastatų liekanas plūsta gedintys žmonės ir žuvusiųjų karstai, apdėti vainikais ir gėlėmis. Sukilėliai gedi nukautų kovos draugų.
Mūšio laukai Instituto, Hruševskio ir Kresčiatiko gatvėse dabar nusėti ne tik nuolaužomis, bet ir žvakutėmis. Jei prieš mėnesį, kai čia lankėmės pirmą kartą, žvakučių buvo tik kelios, tai dabar jų – šimtai.
Tokiose atminimo vietose, šalia žvakučių ir gėlių, sukilėliai deda cigarečių pakelius, sausainius, mėsos gaminius, duoną – viską, ką mėgo žuvęs žmogus. Kad nepristigtų pomirtinėje kelionėje.
Ukrainos stačiatikių dvasininkas, stovintis Nepriklausomybės aikštėje, bando baigti pokalbį mobiliuoju telefonu. „Aš tau paskambinsiu vėliau, gerai?“, - mandagiai sako. Po kelių akimirkų jis turi lipti į sceną ir sukalbėti maldą už žuvusius ukrainiečius.
Šeštadienio popietę Maidano scenoje įkvepiančias protestuotojų lyderių kalbas pakeitė maldos ir gedulingos giesmės. Į Nepriklausomybės aikštę buvo atgabenti žuvusiųjų karstai, o sukilėliai meldėsi už prarastus kovos draugus.
Šis ritualas truko apie valandą. Paskui kūnai buvo išnešti iš Maidano ir ruošiami laidotuvėms. Tuo metu aikštėje skambėjo sukilėlių šūkis „Šlovė didvyriams!“
