Tuo metu Ukrainos partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) frakcijos deputatas Mykola Tomenka pareiškė turįs informaciją, kad J.Tymošenko nepretenduoja į vyriausybės vadovo postą.
Anksčiau pats M.Tomenka buvo pranešęs, kad Aukščiausioje Radoje svarstomos trys pagrindinės kandidatūros į šalies ministro pirmininko postą: J.Tymošenko, frakcijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderio Arsenijaus Jaceniuko ir frakcijoms nepriklausančio deputato Petro Porošenkos, pranešė „Batkyvščyna“ frakcijos deputatas Mykola Tomenko.
„Šiai dienai kandidatūrų daug, pagrindinės iš jų trys - Tymošenko, Jaceniukas, Porošenka. Buvo svarstoma ir (Regionų partijos frakcijos pavaduotojo Serhijaus) Tihipkos kandidatūra, bet jis nepasirodė parlamento naktinėje sesijoje ir prarado savo galimybes“, - sakė jis žurnalistams sekmadienį ryte.
Tuo tarpu Regionų partijos, kuri iki šiol buvo valdančioji, deputatas Jurijus Mirošnyčenka išsakė prielaidą, kad šios politinės jėgos deputatai už J.Tymošenko kandidatūrą, jei ji vis tik būtų iškelta, nebalsuos.
Tačiau jis pridūrė, kad „žinia, daug kas priklausys nuo, ar Regionų partija įeis į koaliciją“.
Aukščiausioji Rada sekmadienį nubalsavo ir už tai, kad būtų atleistas užsienio reikalų ministras Leonidas Kožara, prezidento V.Janukovyčiaus sąjungininkas.
L.Kožara dalyvavo diskusijose su užsienio galiomis dėl V.Janukovyčiaus sprendimo atsisakyti politinės ir prekybos sutarčių su Europos Sąjunga (ES) ir vietoje to atkurti glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija.
Ministrą pakeisiantis asmuo kol kas nenurodytas.
Buvęs Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinski yra įsitikinęs, kad po dramatiškų šios savaitės įvykių Kijeve Europos Sąjunga (ES) turi nedelsiant suteikti Ukrainai finansinę pagalbą.
„ES turi padaryti tai, ką sako: Ukrainai reikalinga neatidėliotina finansinė pagalba“, - pareiškė jis savo „Twitter“ paskyroje.
Londonas ragina Maskvą nesikišti
Jungtinė Karalystė sekmadienį įspėjo Rusiją nesikišti į Ukrainos „komplikuotą“ krizę bei pareiškė, kad Londonas nori prisidėti prie tarptautinės ekonominės programos, skirtos padėti Ukrainos „beviltiškai sudėtingai“ ekonomikos situacijai, skelbia „Reuters“.
Pasisakyme, kuris gali papiktinti Maskvą, britų užsienio reikalų ministras Williamas Hague'as teigė, kad jo vyriausybė palaiko ryšį su Rusijos vyriausybe, siekiant ją įtikinti, kad glaudesni Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) santykiai neturėtų jai rūpėti.
„Jeigu yra ekonominės pagalbos paketas, svarbu, kad Rusija nepakenktų jam ir stengtųsi bendradarbiauti ir paremti tai“, - BBC sakė W.Hague'as.
Paklaustas, ar nerimauja, jog Rusija gali „pasiųsti tankus“, kad apgintų rusakalbių interesus Ukrainos rytuose, W.Hague'as perspėjo dėl, jo teigimu, „išorinės prievartos“ ar Rusijos intervencijos.
„Tai iš tiesų nebūtų Rusijos interesai. Mes turime palaikyti bendradarbiavimą su Rusija, kaip darome dabar, kad ukrainiečiai galėtų pasirinkti savo kelią. Yra daug pavojų ir nežinomybės“, - pažymėjo W.Hague'as.
Jungtinė Karalystė pasirinko mažesnį vaidmenį sprendžiant Ukrainos klausimą nei Vokietija ar Lenkija. Tačiau šalies premjeras Davidas Cameronas praėjusį ketvirtadienį apie situaciją Ukrainoje kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o W.Hague'as informavo, jog pirmadienį susisieks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Pasak W.Hague'o, svarbiausia yra įtikinti Maskvą, kad Ukrainos likimas nėra, „kai vienas laimi, kitas pralaimi žaidimas“, ir kad glaudesni ryšiai su ES nėra blogai.
W.Hague'as pripažino nežinąs, „kokia bus tolimesnė Rusijos reakcija“, tačiau paragino Ukrainos opoziciją skubiau sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę, susitarti dėl pasiruošimo naujiems rinkimams ir imtis priemonių dėl ekonomikos sustiprinimo.
Regionų partija pasmerkė V.Janukovyčių
Ukrainos nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partija sekmadienį apkaltino jį išleidus „nusikalstamus įsakymus“, kurie nulėmė dešimčių žmonių žūtį per pastarojo meto neramumus.
„Ukrainą išdavė, o žmones sudaužė kaktomis. Visa atsakomybė už tai tenka Janukovyčiui ir jo artimiausiam ratui“, – sakoma Regionų partijos pareiškime.
„Smerkiame Janukovyčiaus pabėgimą ir bailumą. Smerkiame išdavystę. Smerkiame nusikalstamus įsakymus, kuriais buvo pakišti paprasti žmonės, kareiviai ir karininkai“, – pabrėžia frakcija.
Tuo pačiu Regionų partijos frakcija pažymi, kad „totalaus bauginimo ir savavališko susidorojimo, situacijos regionuose destabilizavimo bandymai yra nepriimtini demokratinėje visuomenėje“.
„Mes, Regionų partijos frakcija Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje ir mūsų bendrapartiečiai, ryžtingai smerkiame nusikalstamus įsakymus, nulėmusius žmonių aukas, tuščią iždą, didžiules skolas, gėdą prieš ukrainiečių liaudį ir visą pasaulį, dėl kurių mūsų šalis atsidūrė prie bedugnės krašto, skilimo pavojaus ir nacionalinio suvereniteto praradimo“, – sakoma pareiškime.
„Jokie bandymai paveikti situaciją, priversti prezidentą apsigalvoti nebuvo išgirsti. Milijoninė partija faktiškai tapo vienos korumpuotos šeimos įkaite“, – pažymi frakcija.
Pareiškime taip pat sakoma, kad frakcija atstovauja daugiau kaip 10 mln. rinkėjų ir daugiau kaip 1 mln. partijos narių interesams.
„Regionų partija – tai normalūs, darbštūs žmonės, kurie myli savo žemę, savo liaudį, tai – pramonės darbuotojai, mokslininkai, darbininkai, gydytojai ir mokytojai. Mes atėjome į parlamentą tam, kad tarnautume Ukrainai ir jos liaudžiai“, – sakoma jame.
Sekmadienį iš Regionų partijos pasitraukė dar trys deputatai – po šio žingsnio Radoje jai dabar atstovaus 131 įstatymų leidėjas.
Lapkričio pabaigoje 450 vietų Radoje ši politinė jėga iš viso kontroliavo 208 vietas.
Atšaukė įstatymą dėl kalbų naudojimo
Ukrainos Aukščiausioji Rada sekmadienį nebegaliojančiu pripažino 2012 metų įstatymą dėl valstybinės kalbų politikos pagrindų.
Už atitinkamą įstatymo projektą balsavo 232 iš 334 posėdžių salėje užsiregistravusių deputatų.
2012 metų liepos 3 dieną Aukščiausioji Rada priėmė Regionų partijos inicijuotą įstatymo projektą „Dėl valstybinės kalbų politikos pagrindų“.
Tų pačių metų rugpjūčio 8 dieną prezidentas V.Janukovyčius tą įstatymą pasirašė ir pavedė ministrų kabinetui suformuoti darbo grupę, kuri parengtų pasiūlymus dėl kalbų vartojimo Ukrainoje įstatymų tobulinimo.
Įstatymas įsigaliojo rugpjūčio 10 dieną, jame buvo numatyta oficialios dvikalbystės galimybė regionuose, kur kurios nors nacionalinės mažumos atstovai sudaro daugiau kaip 10 proc. gyventojų.
Kur pasislėpė V.Janukovyčius?
Kitą dieną po to, kai Viktoras Janukovyčius paliko Kijevą ir paleista iš kalėjimo į sostinę triumfuodama grįžo jo nesutaikoma priešininkė Julija Tymošenko, tiksli Ukrainos prezidento buvimo vieta nėra žinoma.
Ukrainos naujienų agentūros, cituodamos Valstybinės sienų apsaugos tarnybos vadovo pavaduotoją, pranešė, kad užsakytam lėktuvui, kuriame buvo V.Janukovyčius, nebuvo leista išskristi iš Donecko miesto Rytų Ukrainoje - prezidento šalininkų bastione.
Tuo tarpu Kijevo centre sekmadienį išaušus buvo ramu – po dienos, kai įvyko stulbinama Ukrainos politinės krizės atomazga.
Politinis nokautas
Ukrainos parlamentas šeštadienį balsavo už tai, kad būtų nušalintas greitai besirutuliojančių įvykių į kampą įspeistas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir surengti pirmalaikiai šalies vadovo rinkimai, o įkalinta opozicijos lyderė Julija Tymošenko išėjo į laisvę ir tiesiai atvyko į Kijevo Nepriklausomybės aikštę, tapusią tris mėnesius trukusių antivyriausybinių protestų epicentru.
V.Janukovyčius televizijos interviu, kurį jis davė šalies rytiniame Charkovo mieste pareiškė nesitraukiąs iš savo posto, o jo nemezidė, ekspremjerė J.Tymošenko, paragino provakarietiškus protestuotojus tęsti kovą, kuri šią savaitę pareikalavo beveik šimto žmonių aukų.
53 metų charizmatiška opozicijos lyderė į maždaug 50 tūkst. žmonių entuziastingą minią, susirinkusią Nepriklausomybės aikštėje, sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje pagrindinėje Maidano scenoje kreipėsi kaip į didvyrius.
„Jūs esate didvyriai, jūs esate geriausia, kas yra Ukrainoje“, - sakė ji.
Viena iš 2004 metų Oranžinės revoliucijos lyderių, kuri 2011 metais buvo nuteista septyneriems metams už piktnaudžiavimą valdžia, tada nebesulaikė ašarų.
„Šiandien mes visi turime kelis svarbius uždaviniu... Jokiu būdu neturite teisės išeiti iš Maidano, kol nebus baigta viskas, ką esate suplanavę nuveikti šalyje. Jūs esate garantija, jūs – jėga, kuri niekam neleis atsitraukti atgal“, – sakė ji.
„Privalome Janukovyčių ir visas padugnes, kurios aplink jį susirinko, atvesti į Maidaną“, – paragino partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė.
Minia audringais šūksniais sveikino jos kalbą ir skandavo „Šaunuolė!“
Į Kijevą J.Tymošenko, kurį yra tvirta glaudesnių santykių su Europos Sąjunga (ES) šalininkė, atvyko iš kalėjimo ligoninės šalies šiaurės rytuose esančiame Charkove, kur nelaisvėje buvo gydoma dėl nugaros skausmų, netrukus po to, kai parlamentas anksčiau dieną nurodė ją paleisti į laisvę ir ėmėsi žingsnių užpildyti valdžios vakuumą, susidariusį po to, kai V.Janukovyčius išvyko iš sostinės.
Ukrainos parlamento, kuris ryžtingai nusigręžė nuo V.Janukovyčiaus po šios savaitės kraujo liejimo, nariai stovėjo, plojo ir giedojo nacionalinį himną, kai paskelbė, kad prezidentas konstituciškai nebegali eiti savo pareigų, ir paskyrė pirmalaikius rinkimus gegužės 25 dieną.
„Tai - politinis nokautas, - žurnalistams sakė opozicijos lyderis, buvęs bokso čempionas Vitalijus Klyčko. - Janukovyčius nebėra prezidentas.“
Bet televizijos interviu V.Janukovyčius pasmerkė „perversmą“ prieš jo valdžią ir išvadino savo politinius priešus „banditais“.
Bandė papirkti pasieniečius?
Interviu televizijai UBR, kurį, televizijos pranešimu, davė Charkove, V.Janukovyčius sakė, kad neatsistatydins ir neišvyks iš šalies, o parlamento sprendimus pavadino „neteisėtais“.
„Aš neišvykstu iš šalies niekur. Aš neketinu atsistatydinti. Aš esu teisėtai išrinktas prezidentas“, – tvirtu balsu sakė 63 metų lyderis, kuris prezidento pareigas pradėjo eiti 2010 metais.
„Įvykiai, kuriuos matė mūsų šalis ir visas pasaulis, yra valstybės perversmo pavyzdys“, - sakė jis ir pateikė palyginimą su nacių iškilimu į valdžią 4-ojo dešimtmečio Vokietijoje. Jis sakė, kad taip pat buvo apšaudytas: „Į mano automobilį buvo šauta. Aš nebijau. Man gaila savo šalies“.
Tačiau nepaisant išdidžios laikysenos net ir jam pačiam turėtų būti akivaizdu, kad valdžią jis prarado.
Prezidento būstinėje Ostapas Kryvdykas, kuris prisistatė kaip protestų aktyvistų vadas, sakė, kad kai kurie protestuotojai įžengė į prezidentūrą, bet plėšimo nėra.
„Saugosime pastatą, kol ateis kitas prezidentas, - sakė jis. - Janukovyčius niekada nebesugrįš“.
Ukrainos pasienio kontrolės tarnyba pareiškė, kad V.Janukovyčiaus padėjėjai bandė papirkti pasieniečius, kad jie leistų išskristi nušalintam lyderiui iš šalies, bet jam buvo sutrukdyta išvykti. Savo ruožtu naujasis Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas nurodė, kad V.Janukovyčius bandė nesėkmingai išskristi į Rusiją, o dabar „slepiasi“ Donecko srityje.
Armija tuo tarpu išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad ji „niekaip nesikiš į politinį konfliktą“, o milicija deklaravo palaikanti „žmones“ ir „greitas permainas“.
Istorinis susiskaldymas
Krizę Ukrainoje išprovokavo lapkritį priimtas V.Janukovyčiaus sprendimas nepasirašyti politinės asociacijos ir prekybos sutarties su ES bei grįžti prie glaudesnių santykių su Kremliumi.
Tačiau vėliau ji peraugo į daug platesnį judėjimą prieš vyriausybę, apimdama proeuropietišką vakarinę šalies dalį ir kai kuriuos labiau Rusijai palankius rytinius regionus, atkleisdama gilų Ukrainos istorinį susiskaldymą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris paragino šeštadienį Ukrainos politinius lyderius padaryti viską, kad būtų išsaugotas jų šalies „teritorinis nedalomumas“.
Savo ruožtu ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton irgi pareiškė, jog 28 šalių blokas tikisi, kad „visi Ukrainoje elgsis atsakingai šalies vienybės, suverenumo, nepriklausomybės ir terotorinio nedalomumo atžvilgiu.“
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, jog esama jėgų, kurios grasina Ukrainos teritoriniam nedalomumui, tačiau jų neįvardijo.
V.Janukovyčiaus valdančioji Regionų partiją, kuri anksčiau stūmė Ukrainą į glaudesnius ryšius su Rusija, pasimetusi pakriko, kai jai atstovaujantys įstatymų leidėjai pradėjo masiškai perbėgti į opozicijos pusę.
Nuo antradienio, kai šalį sukrėtė kruvini susirėmimai, jau daugiau kaip 40 parlamentarų paliko Regionų partiją, kuri anksčiau 450 vietų Radoje kontroliavo 208 mandatus.
Deputatai taip pat paskyrė J.Tymošenko sąjungininką Arseną Avakovą vadovauti Vidaus reikalų ministerijai vietoj Vitalijaus Zacharčenkos, kurį opozicija kaltina paliepus milicijai šaudyti į beginklius protestuotojus Kijevo gatvėse.
