Nušalintas parlamento, išsižadėtas savo paties partijos ir ieškomas dėl „masinio žudymo“, buvęs Ukrainos prezidentas prarado ir savo buvusį rinkimų bastioną Donecką – pramoninį miestą, kuriame 1950 metais gimė.
„Žmonės nusivylę Janukovyčiumi“, - sakė jauna darbuotoja Tatjana iš Donbaso anglių telkinio, kur netikėtas buvusio lyderio kritimas neišprovokavo priešiškos reakcijos naujosios administracijos Kijeve atžvilgiu.
Vienas taksi vairuotojas pavadino V.Janukovyčių „per silpnu“, nors praėjusią savaitę Kijeve vos per tris dienas, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti į protestuotojus, žuvo 82 žmonės.
Karingai nusiteikusių komunistų ir kitų organizacijų narių grupelė, kuri kažkada rėmė V.Janukovyčių, pastarąsias kelias dienas rinkosi žiemos vėjų košiamoje didžiulėje Lenino aikštėje Donecke ir reiškė paramą autonominiam „Rytų frontui“.
Bet net ir jiems buvo sunku rastai pakankamai griežtų žodžių buvusiam valstybės vadovui.
Daugelis tų žmonių yra vyresnio amžiaus ukrainiečiai, su nostalgija prisimenantys sovietinius laikus ir tikintys, buvusio statybininko Viktoro Afinogejevo žodžiais, kad naujieji Ukrainos lyderiai „parsidavė europiečiams ir amerikiečiams“.
V.Afinogejevas ir jo draugai Lenino statulos papėdėje pastatė keturias nedideles raudonas palapines su pjautuvu ir kūju – buvusios Sovietų Sąjungos simboliu.
Tačiau ši aikštė neprilygsta Nepriklausomybės aikštei Kijeve, kuri buvo proeuropietiškos opozicijos protestų epicentras, kur renkasi didžiulės minios ir buvo įrengtas įtvirtintas palapinių miestelis.
Donecko, kur gyvena maždaug milijonas gyventojų, Lenino aikštėje yra tik maždaug 20 žmonių, kuriuos stebi du milicininkai.
Atmeta šalies skilimą
Keli šio miesto gyventojai sakė, kad V.Janukovyčius, kuris buvo vicegubernatorius, o paskui, 1997-2002 metais, Donecko provincijos gubernatorius, 2010-aisiais buvo „teisėtai išrinktas“ valstybės vadovu penkerių metų kadencijai.
Jie taip pat pabrėžia, kad būtent šalies rytai yra šios buvusios sovietinės respublikos ekonomikos šerdis, kur įsikūrusi dauguma pramonės.
„Visas šalies pramoninis potencialas glūdi čia“, - sakė 72 metų Nina Aleksandrovna.
Jie nepasitiki opozicijos lyderiais, ypač – 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos didvyre ir buvusia premjere Julija Tymošenko, kuri šeštadienį buvo paleista iš kalėjimo ir kuri dar nepaskelbė savo politinių planų ateičiai.
„Žmonės iš Vakarų yra žmonės kaip mes, tik jų politiniai lyderiai yra ekstremistai“, - sakė Nina Aleksandrovna ir pridūrė, kad, vis dėlto, „mes galime gyventi drauge“.
Tačiau ne visi rusiškai kalbančioje Rytų Ukrainoje pesimistiškai vertina ateitį po naujausių šalies neramumų.
„Nuo šiol Ukrainoje bus nuostabu“, - sakė 77 metų Raisa Andrejevna.
Ji atmetė nuogąstavimus, kad šalis gali skilti į dvi dalis – rusiškai kalbančią Rytų Ukrainą ir nacionalistinę, ukrainietiškai kalbančią Vakarų Ukrainą.
„Donecke, kaip ir kitur rytuose, mes visų pirma esame ukrainiečiai“, - sakė ji.
Išvadino išdaviku
Rusijos centro kairiosios partijos „Teisingoji Rusija“ parlamentinės frakcijos vadovas Sergejus Mironovas antradienį pareiškė, kad nuverstas Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius yra savo tautos „išdavikas“, taip pat pasisakė už kaimyninės valstybės teritorinį vientisumą.
„Tai, kad ponas buvęs Ukrainos prezidentas Janukovyčius yra Ukrainos, ukrainiečių tautos išdavikas, mano nuomone, niekam nekelia abejonių“, – S.Mironovas sakė žurnalistams.
Jis vadino anekdotiniu paskutinius viešus V.Janukovyčiaus pasisakymus, kurie „pademonstravo visišką jo bejėgiškumą, neryžtingumą, išeičių iš padėties neturėjimą“.
„Nežinai (kaip elgtis) – neužimk posto ir nedaryk sau gėdos, nes kai buvo reali galimybė nutraukti kraujo liejimą, sustabdyti Ukrainos slydimą pilietinio karo link, Ukrainos išdraskymą ir valstybingumo suirimą – jis to nepadarė“, – teigė S.Mironovas, pridūręs, kad istorija tokių klaidų neatleidžia.
Komentuodamas Ukrainos parlamento sprendimą gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, Rusijos deputatas išsakė viltį, kad tos šalies visuomenei pavyks suformuoti teisėtą vyriausybę.
Jis taip pat ragino neužmiršti, kad Ukrainoje, kaip rodo oficiali statistika, gyvena 7 mln. etninių rusų.
„Esu absoliučiai įsitikinęs, kad mes, Rusijos Federacija, jokiu būdu neturime užmiršti, kad atsakome už savo tėvynainius ir negalime leisti, kad kas nors tyčiotųsi iš mūsų šventovių, o juo labiau grasintų Rusijos Federacijos piliečių ir Ukrainoje gyvenančių rusų gyvybėms“, – perspėjo S.Mironovas.
Pasak jo, Rusijos parlamentas padarys viską, kas įmanoma, kad apgintų Ukrainoje gyvenančius rusus. „Teisingosios Rusijos“ lyderis taip pat išsakė viltį, jog Ukraina nesubyrės ir kad ta šalis išliks demokratiška bei draugiška Rusijai valstybe.
Vėliau vykusiame Valstybės Dūmos posėdyje S.Mironovas siūlė vyriausybei suteikti darbą Rusijoje iš Ukrainos pabėgusiems milicijos specialiųjų pajėgų „Berkut“, kurios dalyvavo kruvinuose susirėmimuose su opozicijos protestuotojais Kijeve, nariams.
„Kreipkimės į šalies vadovybę – tegul visiems pageidaujantiems „Berkut“ nariams suteikia darbą Rusijoje, o vėliau – pilietybę“, – sakė jis.
S.Mironovas taip pat palaikė ultranacionalistinės partijos LDPR lyderio Vladimiro Žirinovskio iniciatyvą, jog Rusijos pilietybė turėtų būti suteikta visiems Ukrainoje gyvenantiems rusams.
„Teisingosios Rusijos“ lyderis siūlė išplėsti šią iniciatyvą ir sudaryti galimybę įgyti Rusijos pilietybę visiems to pageidaujantiems Ukrainos piliečiams.
Jis pridūrė, kad V.Janukovyčius, kuris „žiūrėjo pro savo langą, kaip žudo beginklius „Berkut“ narius“, yra „išdavikas – menkas, niekingas žmogus“.
„Susimastykite apie to žmogaus frazę: „Sustabdyčiau kraujo liejimą, bet nežinau kaip“. Nežinai – neužimk tokio posto“, – piktinosi S.Mironovas.
„Reikia liautis mindžikuoti – apginkime savo nacionalinius interesus ir mūsų tėvynainių gyvybes Ukrainoje“, – ragino jis.
