Daugiausia rusiškai kalbantys Ukrainos rytai ir pietūs jau prašė Kremliaus padėti apsisaugoti nuo pergalę pasiekusių protestuotojų, kurie nuvertė Maskvos remiamą šalies lyderį Viktorą Janukovyčių, smurto.
Dėl Sočio žaidynių V.Putinas susilaikė viešai neišsakęs savo pozicijos Ukrainos klausimu, tačiau auganti įtampa greitai gali priversti jį iš dviejų blogybių pasirinkti vieną: laikytis diplomatijos ir rizikuoti prarasti prestižą namuose arba įsitraukti į kovą ir tokiu būdu atverti Pandoros skrynią.
Jei Maskva atvirai parems separatistinius judėjimus Ukrainos Krymo pusiasalyje, kur bazuojasi Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas, ji gali atverti kelią žiauriems susirėmimams, kokių Europa nematė nuo Balkanų karų.
Kita vertus, jei Kremlius ignoruos pagalbos prašymus iš prorusiškų judėjimų Ukrainoje, tai gali smarkiai pakenkti uoliai puoselėjamam V.Putino – kieto vadovo, nekantraujančio duoti atkirtį Vakarams – įvaizdžiui ir paskatinti nusigręžti nuo prezidento jo konservatyvų elektoratą namuose, kur jo politinius priešininkus gali padrąsinti Ukrainos pavyzdys.
Turėdamas galvoje šias grėsmes V.Putinas kol kas tyli, svarstydamas savo galimybes. Tuo tarpu Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį išjuokė naująją Ukrainos valdžią ir išsakė abejonių dėl jos legitimumo.
„Jeigu laikytume vyriausybe žmones, kurie dėvėdami juodas kaukes ir ginkluoti Kalašnikovo automatais laksto po Kijevą, su tokia vyriausybe mums dirbti būtų sudėtinga“, – ironizavo premjeras.
Visgi jis neužsiminė, kokių veiksmų gali griebtis Rusija, gindama savo interesus.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pažėrė kritikos Vakarams, esą šie ignoruoja tai, kad Ukrainos opozicija, Maskvos akimis, laužo penktadienį pasirašytą susitarimą suformuoti vienybės vyriausybę bei siekia „diktatoriškais ir kartais netgi teroristiniais metodais užgniaužti nuomonių skirtumus įvairiuose Ukrainos regionuose“.
Tuo pat metu NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Breedlove'as aptarė padėtį Ukrainoje su generolu Valerijumi Gerasimovu – Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininku, su kuriuo sutarė keistis informacija apie įvykių raidą toje šalyje.
J.Tymošenko tiktų V.Putinui?
Augant įtampai didžiausias viltis rasti taikų kompromisą dėl Rusijos interesų Ukrainoje V.Putinas, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, turėtų sieti su Julija Tymošenko – buvusia šalies premjere, kuri šeštadienį po pustrečių metų nelaisvės buvo paleista iš kalėjimo.
Ekspremjerė, tik per plauką neįveikusi V.Janukovyčiaus 2010 metų prezidento rinkimuose ir pasiųsta už grotų dėl kaltinimų, kuriuos pasmerkė Vakarai, paleista iš kalėjimo iš karto atsidūrė Ukrainos politinės scenos centre.
Atgavusi laisvę ji tučtuojau atskrido į sostinę ir kreipėsi į dešimtis tūkstančių demonstrantų Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu.
J.Tymošenko ypatingas patrauklumas, ambicijos ir politiniai įgūdžiai neabejotinai atneštų jai pergalę gegužę numatytuose pirmalaikiuose prezidento rinkimuose. V.Putinas, anksčiau palaikęs su ja gerus santykius, galėtų tikėtis sudaryti su ekspremjere Rusijos interesus ginantį susitarimą, kuris leistų išvengti jėgos panaudojimo.
„Jei ji konsoliduos valdžią, V.Putinas bus visiškai patenkintas. Jie puikiai supranta vienas kitą, – sakė politikos konsultantas Stanislavas Belkovskis, kuris patarinėjo Kremliui ir yra dirbęs Ukrainoje. – Jis palaiko gerus ryšius su J.Tymošenko ir jos triumfas jam tiktų“.
Iš Rytų Ukrainos kilusi J.Tymošenko galėtų būti ideali taikintoja atkuriant pusiausvyrą tarp rusiškai kalbančių Ukrainos rytinių bei pietinių sričių ir vakarinių šalies regionų, kurie kratosi bet kokios Rusijos įtakos.
Vis dėlto J.Tymošenko perspektyvas temdo neskaidrių sandorių ir įtarimų dėl korupcijos, ir tai gali tapti rimtu iššūkiu jos kampanijai.
Jos taip pat laukia nelengva užduotis pelnyti nemažos dalies protestuotojų pasitikėjimą. Nes jie įtariai žiūri į senuosius politinius žaidėjus ir nori matyti naujus veidus bei aktyvius veiksmus.
Be to, jai teks ieškoti pusiausvyros tarp atviro nusistatymo prieš Kremlių ir pastangų įtikinti rytinių regionų gyventojus, kad jų interesai bus apginti.
Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kuris prisidėjo prie krizės Ukrainoje sureguliavimo, abejoja J.Tymošenko politinės karjeros sėkme.
„J. Tymošenko daugeliui ukrainiečių yra piktnaudžiavimo teismine valdžia simbolis“. „Daugelis taip pat užduoda sau klausimą, kaip ji susikrovė tokį didelį turtą“, - sakė jis interviu laikraščiui „Gazeta Wyborcza“.
Rusai norėtų susigrąžinti Krymą
V.Putinui J.Tymošenko išties gali būti parankesnė partnerė nei neryžtingas V.Janukovyčius, kuris mėgino laviruoti tarp Rusijos bei Vakarų ir išprovokavo visuomenės pyktį netikėtai atsisakęs pasirašyti svarbią sutartį su Europos Sąjunga mainais į finansinę pagalbą iš Rusijos.
Valstybės kontroliuojama žiniasklaida Rusijoje negailestingai išjuokė V.Janukovyčių, vadindama jį lyderiu, kuris pasirodė esąs per silpnas panaudoti jėgą tvarkai atkurti ir išdavė jį palaikiusią miliciją. Tai aiškiai parodo, kad Kremlius jį laiko nebenaudingu.
Pranešimai apie tai, esą V.Janukovyčius slapstosi Kryme, kur įsikūrusi Rusijos laivyno bazė, gali paskatinti kai kuriuos aktyvistus Kijeve ir vakariniuose šalies regionuose spausti vyriausybę jį greičiau suimti.
V.Janukovyčiaus areštas galėtų išprovokuoti smurto proveržį Kryme, kur dauguma gyventojų kalba rusiškai ir neapkenčia nacionalistų iš Vakarų Ukrainos.
Bet kokių neramumų Kryme atveju V.Putinas neabejotinai pajustų spaudimą įsikišti, ir įtaką jam galėtų mėginti daryti karingiau nusiteikusios figūros Kremliaus administracijoje, pasisakančios už griežtą poziciją Ukrainos klausimu ir kalbančios apie tariamus Vakarų sąmokslus išplėšti šią valstybę iš Rusijos įtakos zonos.
Kalbos apie Krymo susigrąžinimą seniai sklando Rusijos politiniuose sluoksniuose.
Šis regionas XVIII amžiuje pateko Jekaterinos Didžiosios valdomos Rusijos kontrolėn ir tik 1954-aisiais tapo Ukrainos dalimi, kai tuometinis SSRS lyderis Nikita Chruščiovas perdavė visą regioną Ukrainos žinion.
Maskvoje įsikūrusios Užsienio ir gynybos politikos tarybos pirmininkas ir žurnalo „Russia in Global Affairs“ redaktorius Fiodoras Lukjanovas sakė, kad Kremliui svarbiausi indikatoriai bus naujosios vyriausybės veiksmai dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimo Ukrainoje ir valdžios pažadai nestoti į jokius karinius blokus.
Pasak F.Lukjanovo, jei Maskva pamatys, kad Kijevas nesilaiko šiais klausimais duotų pažadų, tai sukels aliarmą Kremliuje, kuris tai įvertins kaip galimą signalą, jog Ukraina rengiasi prisijungti prie NATO.
„Ukrainai NATO yra raudonoji linija, – pažymėjo F.Lukjanovas. – Jei tai nutiks, bus pradėtos svarstyti įvairios galimybės, įskaitant apeliavimą į tam tikras Ukrainos sritis, taip pat ir Krymą“.
Jis įspėjo, kad smurtinė konfrontacija tarp promaskvietiškų protestuotojų ir demonstrantų, remiančių naująją Ukrainos valdžią, galėtų priversti Rusiją veikti.
„Jei susirėmimai kils Kryme, Rusija pradės griežtais pareiškimais ir paskelbdama padidintą parengtį Juodosios jūros laivyne, – sakė F.Lukjanovas. – Rusija negalėtų to ignoruoti. Esama visokiausių grėsmių“.
Tačiau Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė trečiadienį atmetė prielaidas, jog Maskva gali panaudoti karinę jėgą Ukrainoje.
„Toks scenarijus neįmanomas, - žurnalistams sakė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko. - Rusija pareiškė ir patvirtina savo poziciją, jog mes neturime teisės, negalime kištis į suverenios valstybės vidaus reikalus.“
Kišasi į politinį Krymo gyvenimą
Tačiau jeigu ne kariniais veiksmais, tai politinėmis priemonėmis Rusija daro spaudimą Krymui. Trys buvę Ukrainos prezidentai – Leonidas Kravčukas, Leonidas Kučma ir Viktoras Juščenka – pareiškė apie tiesioginį Rusijos kišimąsi į politinį Krymo gyvenimą.
„Rusija, kuri visą laiką mūsų tarptautinių partnerių bandymus sureguliuoti situaciją politiniu keliu vadino kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus, dabar pati griebėsi tiesioginio kišimosi į Krymo politinį gyvenimą“, - sakoma bendrame trijų eksprezidentų pareiškime, kurio tekstą naujienų agentūrai „Interfax“ perdavė V.Juščenkos spaudos sekretorė Irina Vanikova.
Buvusių šalies lyderių nuomone, „pavojingus separatizmo receptus“ siūlantys politikai turėtų sulaukti reakcijos iš Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Ukrainos generalinės prokuratūros.
„Spekuliacijos apie rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus, priešiškumo tarp Ukrainos regionų kurstymas jų kultūrinės ir istorinės įvairovės pagrindu, ukrainiečių kalbos žeminimas ir atvira nepagarba Ukrainos valstybės simboliams turi sulaukti deramo įvertinimo“, - pabrėžia pareiškimo autoriai.
Jie įsitikinę, kad „Rusija drauge su Didžiąja Britanija ir JAV yra Ukrainos suvereniteto garantas pagal tarptautinius susitarimus“.
„Rusijos pareiškimai dėl visų tarptautinių teisinių įsipareigojimų Ukrainai laikymosi nepriklausomai nuo parlamento ir vyriausybės konfigūracijos turi būti patvirtinti atitinkamais Rusijos veiksmais, pagarbos ukrainiečių liaudies ir ukrainiečių valdžios sprendimams pademonstravimu, bet kokių konfliktų etniniu pagrindu visų pavojingų pasekmių atsakomybės suvokimu“, - pareiškia trys buvęs Ukrainos prezidentai.
Trečiadienį apie 4–5 tūkst. Krymo totorių ir proeuropietiško Maidano judėjimo šalininkų susirinko prie Krymo Aukščiausiosios Tarybos rūmų, protestuodami prieš šio autonominio Ukrainos regiono parlamento nenorą pripažinti naujosios centrinės valdžios Kijeve.
Kaip pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, prie parlamento pastato Simferopolio mieste susirinko tūkstančiai protestuotojų, mojuojančių Ukrainos ir Krymo totorių vėliavomis. Minia skandavo „Ukraina!“, „Gaują – lauk!“, taip pat „Šlovė Ukrainai! šlovė didvyriams!“ ir „Krymas – ne Rusija!“
Netoliese taip pat susirinko 600–700 prorusiškai nusiteikusių žmonių.
Stebėdamas šiuos įvykius, Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas pareiškė, kad daugumos Krymo gyventojų netenkina „naujoji Ukrainos demokratija“.
„Daugumos Krymo gyventojų nuotaikos visiškai aiškios: žmonės nenori likti „naujoje“ Ukrainos demokratijoje. Jeigu Vakarai pripažins Kijevo Maidaną „Ukrainos liaudies valios nešėju“, tuomet jie turi pripažinti, kad ir Krymo liaudis turi teisę pareikšti savo valią“, – pažymėjo Rusijos įstatymų leidėjas.
Kijevas kviečia Maskvą bendradarbiauti
Tiesa, Ukrainos opozicija, nors ir kovojo už nepriklausomybę nuo Rusijos, neketina atsiriboti nuo didžiosios kaimynės. Trečiadienį užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje rašoma, kad Kijevas bus pasirengęs atnaujinti visapusišką Ukrainos ir Rusijos dialogą, kai tik bus suformuota nauja ukrainiečių vyriausybė.
„Iš naujo patvirtiname savo lojalumą Ukrainos ir Rusijos santykiams remiantis visiškai nauju, išties lygiu ir kaimynišku pagrindu, kuris buvo pabrėžtas Ukrainos prezidento pareigas einančio Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo kreipimesi į Ukrainos žmones“, - nurodė ministerija.
Beje, Ukrainos prezidento pareigas einantis O.Turčynovas trečiadienį perėmė šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas.
Gerinti Ukrainos ir Rusijos santykius ragino ir Kijeve viešinti Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton.„Labai svarbu, kad Rusija, kaip svarbi Ukrainos kaimynė, taip pat suteiktų pagalbą siekiant užtikrinti šalies judėjimą į priekį keliu, kokio ji nori“, - žurnalistams dviejų dienų vizito metu Kijeve sakė C. Ashton.
ES diplomatė taip pat akcentavo „tvirtų Ukrainos ir Rusijos ryšių svarbą“. Ji pažymėjo, kad Maskva galėtų atsižvelgti, jog Ukrainai dabar reikalinga pagalba, o ne intervencija. Kijevui reikalinga 35 mlrd. JAV dolerių parama ateinančiais metais norint išvengti valstybės žlugimo. Tačiau pati C.Ashton nepateikė jokių konkrečių įsipareigojimų dėl finansinės paramos ir teigė, kad Tarptautinis valiutos fondas „labai nori“ susitikti su naująja vyriausybe.
Tiesa, Europos Komisija trečiadienį atskleidė, kad „skubos režimu, visu greičiu“ svarsto įvairias finansinės pagalbos Ukrainai suteikimo galimybes. .
„Mes aiškiai pasakėme, kad norime padėti ir palaikyti Ukrainą pereinamuoju laikotarpiu, kai ji susiduria su ekonominiais sunkumais. Mes turime terminus – trumpalaikį, vidutinį ir ilgalaikį etapus. Šiuo metu negalime nurodyti jų datų, negalime konkrečiai pasakyti, kada bus šie periodai, bet ties tuo dirbame“, – pareiškė Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly spaudos konferencijoje Europos Komisijoje Briuselyje. „Mes taip pat sakėme, kad svarbiausi veikėjai, tokie kaip Rusija, turi būti įtraukti į sprendimo paiešką. Negaliu patvirtinti įvairių variantų ir sumų“, – pabrėžė EK atstovas.
Vakarų šalys, taip pat ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, įspėjo Maskvą gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Ukrainos žmonės turi nuspręsti, kokia turėtų būti jų šalies ateitis. Laikome savaime suprantamu dalyku, kad visos šalys gerbia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“, - žurnalistams sakė A.F.Rasmussenas, paklaustas, ar dėl Ukrainos asmeniškai kalbėjosi su Rusijos pareigūnais.
Rusija didina ekonominį spaudimą?
Nepaisant Kijevo deklaruoto noro bendradarbiauti, Rusija jau imasi priemonių pamokyti nepaklusnius ukrainiečius. Laikraštis „The Financial Times“ pranešė, jog Rusija didina ekonominį spaudimą Ukrainai. Maskva perspėjo, kad Muitų sąjunga gali apriboti Ukrainos žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Ukrainos.
Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos „Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas pareiškė neatmetantis galimybės įvesti apribojimų įvežimui dėl aukštos veterinarijos ir fitosanitarijos rizikos.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pareiškė, kad Maskva nebegali toliau gelbėti Ukrainos finansinėmis injekcijomis, nes abejoja šalies laikinosios vyriausybės teisėtumu.
Rusijos finansų viceministras antradienį įspėjo, kad Rusija nėra teisiškai įsipareigojusi pervedinėti Ukrainai tolesnes išmokas pagal 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketą, dėl kurio pernai Maskva susitarė su dabar jau nuverstu tos šalies prezidentu V.Janukovyčiumi.
Rusija pervedė Kijevui pirmąją 3 mlrd. dolerių išmoką, tačiau įšaldė kitą 2 mlrd. mokėjimą, šalyje pagilėjus politinei krizei.
„Mes neturime jokių teisinių įsipareigojimų“ pervesti lėšas, finansų viceministras Sergejus Storčiakas sakė valstybinei televizijai „Rossija 24“.
„Kalbame apie naują derybų ratą ir naujus susitarimus. Kokį pavidalą jie įgis – laikas parodys“, – pridūrė jis.
Pasak S.Storčiako, šių metų viduryje tikriausiai paaiškės, ar Ukraina sugebės išvengti bankroto, kai ateis laikas išpirkti pirmąją Rusijos įsigytų euroobligacijų partiją.
„Kokia tikimybė, jog pinigai bus grąžinti, paaiškės gana greitai. Pirmasis mokėjimas turėtų būti atliktas birželį“, – nurodė jis.
Viceministras sakė, kad naujos Ukrainos valdžios gebėjimas grąžinti skolas bus „lakmuso popierėlis“, parodysiantis, kokia Kijevo santykių su skolintojais ateitis.
„Tuos 3 mlrd. dolerių nedavėme kaip dovanos“, – pabrėžė S.Storčiakas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį taip pat paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) „ryžtingai pasmerkti“ nacionalistinių ir „neofašistinių“ nuotaikų stiprėjimą Vakarų Ukrainoje.
Rusijos URM pranešime nurodoma, kad S.Lavrovas taip pat kvietė ESBO pasmerkti nacionalistų pastangas uždrausti rusų kalbą Ukrainoje.
„Lavrovas paragino ESBO ryžtingai pasmerkti nacionalistinių ir neofašistinių nuotaikų stiprėjimą šalies vakaruose, (pasmerkti) raginimus uždrausti rusų kalbą, padaryti rusakalbius gyventojus „nepiliečiais“ ir suvaržyti žodžio laisvę“, – sakoma ministerijos pranešime.
