Anot pranešimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė Gynybos ministerijai pradėti neplanuotą kompleksinį Vakarų ir Centrinės karinių apygardų patikrinimą.
Toks patikrinimas – pirmasis tokio dydžio 2014 metais Rusijos karinėse pajėgose.
Laivynas patikrinimo metu surengs mokymus, o naikintuvai vykdys sustiprintą budėjimą pasienio rajonuose.
„Didžiausias dėmesys telkiamas povandeninių laivų paieškos, jų sekimo ir kitiems elementams“, – Gynybos ministerijos atstovus cituoja RIA-Novosti.
Tuo tarpu abiejų apygardų aviacija poligonuose ėmėsi mokomųjų užduočių dėl tariamo priešo desanto sunaikinimo. Radiotechnikos padalinio užduotis – padidinti radiolokacinį lauką.
Vakarų ir Centrinės karinės apygardos dalinių kovinės parengties patikrinime dalyvauja apie 150 tūkst. įvairių kariuomenės rūšių karių, iki 90 lėktuvų, daugiau kaip 120 sraigtasparnių, 880 tankų.
Panašų nelauktą patikrinimą V.Putinas 2013 metų liepą buvo įsakęs atlikti Rytų karinėje apygardoje. Tada šalies vadovas nurodė daugiausia dėmesio skirti gelbėjimo jūroje elementams.
Įsikišus Rusijai virstų karu
Patruliuojantys Rusijos laivai kelia nerimą Ukrainai. Ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ įtemptus įvykius Kryme vertino Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius bei karo istorikas, docentas Valdas Rakutis.
M.Laurinavičius nuomone, Simferopolyje esančių Krymo vyriausybės ir parlamento pastatų apgultis kol kas tėra ginkluotas konfliktas, kuris, Rusijai įkišus savo trigrašį, virstų realiu ginkluotu karu.
V.Rakutis teigė, kad padėtis yra labiausiai įtempta nuo 1991 m. pučo. „Ant kortos pastatyta ne tik Ukrainos ateitis, bet ir Eurazijos projektas“, – kalbėjo istorikas ir pabrėžė, kad Rusijos, kaip įtakingos valstybės, įvaizdis gali smarkiai smukti, jeigu ir kiti jos satelitai paseks pavyzdžiu ir mėgins atsiskirti.
M.Laurinavičius suskubo paneigti kolegos žodžius, teigdamas, kad grėsmės Rusijos interesams tikrai nėra, kadangi nušalintojo prezidento V.Janukovičiaus vietą pretenduojanti užimti J.Tymošenko Rusijai buvo daug geresnė partnerė nei jis pats.
Visus išgąsdinusį ir daug neaiškumų palikusį Rusijos karinį pasirengimą V.Rakutis vertino kaip klasikinę jėgos demonstraciją. Jis ramino, kad tai tėra visur afišuojamas ir daug atgarsių sulaukęs jėgos parodymas, kadangi tikro karo atveju informacija nuo visuomenės būtų slepiama.
Telefonu kalbintas gynybos ekspertas Aleksandras Matonis tikino, kad tai yra pratybos, kurių tikslas patikrinti karinę parengtį, techniką. Tačiau jis pabrėžė, kad būtų naivu nesieti šių parengčių su dabartiniais įvykiais Ukrainoje.
M.Laurinavičius nedvejojo, kad konflikto Kryme šaknų reikia ieškoti šalies viduje.
„Krymo vyriausybėje yra įsitvirtinę tiesioginiai V.Janukovičiaus kriminalinės grupuotės nariai. Šitie žmonės padarys viską, kad išlaikytų savo valdžią“, – dėstė ekspertas.
Nors ir yra pakankamai priežasčių ir noro kurstyti konfliktus, abu laidos pašnekovai sutiko, kad karo nenori nei Ukraina, nei pati Rusija.
