Pačiame Kijeve padėtis, atrodo, rimsta – mieste įsivyrauja tvarka. Nepriklausomybės aikštėje tirpsta barikados, aktyvistai raginami padėti lazdas ir nusiimti veidus dengiančias balaklavas, rašo „Lietuvos rytas".
Bet Balaklava – ir miestas pietuose esančioje Krymo Autonominėje Respublikoje. O čia pastarosiomis dienomis pakvipo separatistinėmis nuotaikomis.
Regiono, kurio gyventojų dauguma – etniniai rusai, politikai iš pradžių tikino negalvojantys apie atsiskyrimą nuo Ukrainos ar net prisijungimą prie Rusijos.
Tačiau vakar Krymo Aukščiausiosios Rados, kurios pastatą užėmė ginkluoti rusakalbiai, prezidiumas paskelbė apie būsimą referendumą dėl autonominės respublikos statuso.
Užpuolikai veikė profesionaliai
Krymo regioninio parlamento ir vyriausybės pastatus Simferopolyje užėmę asmenys neskelbė jokių reikalavimų, bet susprogdino kurtinamąją granatą, kai žurnalistai bandė juos klausinėti.
Vyrai buvo prisisegę juodos ir oranžinės spalvų kaspinus – Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare simbolį. O prie užimtų pastatų iškėlė plakatą su užrašu „Krymas yra Rusija“.
Ketvirtadienio naktį Simferopolyje budėjusių prorusiškų aktyvistų teigimu, užpuolikai dėvėjo neperšaunamąsias liemenes, be kitų ginklų, turėjo automatų, raketinių granatsvaidžių ir snaiperių šautuvų.
„Jie įžengė į kiemą ir suguldė visus ant žemės, – pasakojo vienas aktyvistų Maksimas. – Klausinėjo, kas mes tokie. Kai pasakėme, kad giname rusų kalbą ir Rusiją, jie pareiškė: „Nebijokite, mes su jumis.“
Tuomet jie pradėjo šturmuoti pastatą ir išlaužė duris. Neatrodė kaip savanoriai, jie buvo profesionalai. Buvo aišku, kad tai gerai organizuota operacija.“
Netrukus iš užimtos Krymo Aukščiausiosios Rados atskriejo pranešimas, kad regione planuojamas referendumas dėl šios respublikos autonomijos išplėtimo. Be to, paleista regiono ministrų taryba.
Įtampą dar labiau padidino Rusija – ji padidino saugumo parengtį Kryme esančioje Juodosios jūros laivyno bazėje.
Be to, kariuomenei įsakyta paskelbti nepaprastąją padėtį daugumoje Vakarų karinės apygardos dalinių – prie Ukrainos sienų. Kas vyksta?
Maskvoje griaudėja propaganda
Anot signataro ir Rytų Europos bei buvusių sovietinių šalių eksperto Audriaus Butkevičiaus, iš to, kas dabar vyksta Kryme, jam atrodo, jog Rusija vykdo bandomąjį projektą. Esą jei Kryme pasiseks ir „niekas neduos per nagus“, tada Maskva imsis tolesnių žingsnių kitose Ukrainos vietose, tarp jų – ir Charkove.
„Vakar (trečiadienį. – Red.) buvau Maskvoje. Tokio riksmo rusiškoje žiniasklaidoje imituojant patriotizmą nebuvau girdėjęs net nuo 1990-ųjų.
Net juodžiausiais sovietiniais laikais tokia propaganda per visus radijo kanalus nebuvo varoma, atvirame eteryje šaukiant, jog reikia formuoti savanorių būrius rusakalbiams ginti“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino A.Butkevičius.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį į trečiadienį JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry paskelbtą įspėjimą Rusijai nesiimti karinės intervencijos Ukrainoje. Esą „tai būtų didelė klaida“.
„Rusija supranta, kad atsitraukusi ji niekuomet neįgyvendins savo Eurazijos projekto. O dabar Kryme sprendžiamas jo likimas.
Nesakau, kad bus karas, tačiau mes esame ant konflikto slenksčio. Ir apie tai atvirai kalba Jungtinės Amerikos Valstijos“, – teigė A.Butkevičius.
Suras kelių bendradarbiauti
Vis dėlto Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius vakar „Lietuvos rytui“ sakė kol kas nematantis aiškaus Rusijos, kaip valstybės, vaidmens Krymo įvykiuose.
„Į dabartinę situaciją atvedė vidinės Krymo jėgos – tos Viktoro Janukovyčiaus statytinių jėgos, kurios dabar bijo viską prarasti, – svarstė M.Laurinavičius. – Visiškai neatmestinas kokių nors Rusijos laivyno admirolų vaidmuo be tiesioginio prezidento Vladimiro Putino nurodymo.“
Analitikas teigė matantis daugybę priežasčių, kodėl Rusijai nereikalingas konflikto kurstymas ir separatizmas Kryme.
„Aš nematau, kas Rusijos interesų prasme Ukrainoje labai pasikeitė, kad Maskvai reikėtų imtis drastiškų veiksmų. Ji sėkmingai suras kelių bendradarbiauti su nauja vyriausybe, kaip bendravo su V.Janukovyčiumi.
Teiginiai, kad V.Janukovyčius buvo prorusiškas prezidentas, yra visiškai iš piršto laužti. Jis niekada nebuvo prorusiškas.
Rusijai geriausia buvo bendradarbiauti su Julija Tymošenko (iš kalėjimo paleista buvusia premjere. – Red.). Vienas Vakarų ekspertas pažymėjo, jog dabar pagrindinė Rusijos strategija turėtų būti J.Tymošenko sugrąžinimas į valdžią“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Padovanojo N.Chruščiovas
Nuotaikos Krymo pusiasalyje visada buvo kitokios nei žemyninėje Ukrainos dalyje. JAV savaitraštis „Time“ regioną apibūdina kaip „Rusijos nacionalizmo salą tautoje, linkstančioje į Europą“.
Viename didžiausių Krymo miestų, Sevastopolyje, įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, kurioje yra apie 25 tūkst. karių.
O dauguma Krymo gyventojų vadina save rusais, ne ukrainiečiais. Tiesa, pastarųjų čia – 24 proc., o totorių – 12 proc.
Tad kai protestuotojai Kijeve nuvertė V.Janukovyčiaus valdžią, žadėdami integraciją į Europą ir atsikratyti Rusijos įtakos, Krymo gyventojai puolė į paniką. Vieni ėmė formuoti savigynos būrius, kiti kreipėsi pagalbos į Kremlių.
Niekas pernelyg nenustebo, kai rusakalbiai demonstrantai Kryme iškėlė užrašus, skelbiančius: „Putinas yra mūsų prezidentas“, „Rusija, mes buvome palikti, priimk mus atgal!“.
Krymas Rusijos dalimi buvo iki praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio vidurio.
1954 metais tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas padovanojo regioną Ukrainai minėdamas 300-ąsias Ukrainos įstatymų leidėjų sprendimo susijungti su Rusija metines.
Tačiau į spontanišką N.Chruščiovo sprendimą, regis, rimtai sureagavo ne visi. Pavyzdžiui, Sevastopolis niekada oficialiai nepripažino N.Chruščiovo gesto.
„The Moscow Times“ pažymi, kad N.Chruščiovas pamiršo, jog 1948 metais Josifas Stalinas išleido dekretą, kuriuo Sevastopolis buvo pašalintas iš Krymo administracijos jurisdikcijos, padarydamas jį Maskvos tiesiogiai kontroliuojamu autonominiu vienetu.
Tad išėjo taip, kad Rusija padovanojo Krymą Ukrainai, tačiau išlaikė Sevastopolį.
„Keista, tačiau šis susitarimas niekam nekėlė rūpesčių keletą dešimtmečių.
Niekas neįsivaizdavo, kad vieną dieną Sovietų Sąjunga skils į atskiras respublikas ir kad tarp jų iš naujo reikės nustatyti sienas“, – „The Moscow Times“ rašė žurnalistas Andrejus Malginas.
Krymo Autonominėje Respublikoje – Rusijos karinio laivyno bazė
Paskirta vyriausybė, premjeras – A.Jaceniukas
Ukrainos parlamentas vakar susitarė, kad šaliai vadovaus koalicinė vyriausybė, o ministrų kabineto vadovo postas siūlomas buvusiam ekonomikos ministrui Arsenijui Jaceniukui – artimam iš kalėjimo paleistos buvusios premjerės J.Tymošenko sąjungininkui.
„Mūsų šalis atsidūrusi prie ekonominės ir politinės griūties slenksčio“, – 39 metų A.Jaceniukas sakė Aukščiausiosios Rados nariams, kai buvo iškelta jo kandidatūra.
A.Jaceniukas pareiškė, kad prezidentas V.Janukovyčius ir jo klanas iš Ukrainos pavogė maždaug 70 mlrd. JAV dolerių.
Jis taip pat perspėjo, kad šiuo metu kyla grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, ir pažadėjo vesti šalį integracijos su Europa keliu.
Apie koalicijos, kurią sudaro 250 deputatų, Aukščiausiojoje Radoje suformavimą paskelbė parlamento pirmininkas, laikinai einantis valstybės vadovo pareigas Oleksandras Turčynovas.
Pasak parlamento pirmininko, koaliciją sudarė frakcijų „Batkivščyna“ („Tėvynė“), „Udar“ („Smūgis“), „Svoboda“ („Laisvė“), grupių „Ekonominis vystymasis“, „Suvereni europietiška Ukraina“ ir kiti deputatai.
Savo ruožtu pagaliau atsiliepė nušalintasis Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius. Rusijos naujienų agentūra RBK pranešė, kad jis yra apsistojęs Rusijoje – Pamaskvyje esančioje Barvichos sanatorijoje.
Išplatintame pareiškime V.Janukovyčius teigė, kad tebėra teisėtas Ukrainos prezidentas ir kad šalies pietryčių bei pietų regionų gyventojai niekada nepriims „netvarkos, skleidžiamos naujųjų šalies vadovų, išrinktų minios“.
Rusijos žiniasklaidoje taip pat pranešta, kad Maskva patenkino V.Janukovyčiaus prašymą užtikrinti jo asmeninį saugumą.
Tikimasi, kad V.Janukovyčius daugiau pasakys per šiandien pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste planuojamą spaudos konferenciją.
