„Kalbama apie susitikimą kitos savaitės pradžioje“, – sakė vienas savo vardo nepanoręs viešinti aukšto rango diplomatas. Kitas ES pareigūnas nurodė, kad tas derybas Bendrijos išorės politikos vadovė Catherine Ashton „tikriausiai“ sušauks pirmadienį.
Ministrai šio susitikimo planus derina tuo metu, kai Rusijos parlamento aukštieji rūmai suteikė prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti ginkluotąsias pajėgas kaimyninėje valstybėje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir karius.
Tuo tarpu Kijevas kaltina Maskvą, kad ji jau pasiuntė tūkstančius papildomų karių į Krymą, kur veikia Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.
Šis susitikimas būtų antrasis neeilinis 28 šalių bloko užsienio reikalų ministrų pasitarimas dėl krizės Ukrainoje per trumpesnį nei dviejų savaičių laikotarpį. Vasario 20-ąją susitikę ES diplomatijos vadovai nutarė paskelbti sankcijas dabar jau nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimo nariams, laikomiems atsakingiems dėl kraujo praliejimo per opozicijos demonstrantų ir saugumo pajėgų susirėmimus.
Tas žingsnis buvo atliktas V.Janukovyčiaus nuvertimo išvakarėse.
JT Saugumo Taryba surengs nepaprastąjį posėdį
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šeštadienį surengs neeilinį posėdį dėl krizės Ukrainoje, kai Rusija paskelbė planuojanti pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į kaimyninės šalies autonominį Krymo regioną, nurodė delegatai.
Vienas Liuksemburgo, šį mėnesį pirmininkaujančio 15 narių turinčiai Tarybai, diplomatas sakė, kad tas susitikimas prasidės 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku ir kad jis buvo sušauktas Didžiosios Britanijos prašymu.
Saugumo Taryba penktadienį buvo susirinkusi aptarti padėties Kryme, tačiau, kaip ir tikėtasi, nesiėmė jokių formalių veiksmų. Tame posėdyje išryškėjo gilus nesutarimas tarp Vakarų šalių, įskaitant JAV, ir Rusijos, kurios Juodosios jūros laivyno pagrindinė bazė yra Kryme.
Penktadienį vykusioje sesijoje Ukraina apkaltino Maskvą neteisėtu Rusijos karių įsibrovimu į Ukrainos teritoriją, o JAV ir Europos šalių delegacijos perspėjo Maskvą atitraukti bet kokias papildomas pajėgas, dislokuotas Kryme. Tačiau Maskva pareiškė, kad bet koks Rusijos kariuomenės judėjimas tame regione, kuriame dauguma gyventojų yra rusakalbiai ir simpatizuoja didžiajai rytinei kaimynei, atitinka jos susitarimus su Kijevu dėl Rusijos jūrų pajėgų bazių.
Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, todėl gali blokuoti bet kokius jos narių siūlomus veiksmus.
JT vadovas ragina atkurti ramybę krizės krečiamoje Ukrainoje
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas šeštadienį paragino nedelsiant atkurti ramybę ir užmegzti dialogą, kad būtų išspręsta Ukrainoje besivystanti krizė.
JT vadovas telefonu trumpai pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė susiklosčiusią įtemptą padėtį, žurnalistams sakė Ban Ki-moono atstovas Martinas Nesirky.
„Jis ragina nedelsiant atkurti ramybę ir tiesioginį dialogą tarp visų, kuriems rūpi išspręsti dabartinę krizę“, – nurodė M.Nesirky.
ET vadovas ragina gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą
Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas šeštadienį paragino visas suinteresuotas šalis gerbti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, kai Rusijos parlamento aukštieji rūmai suteikė prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti ginkluotąsias pajėgas kaimyninėje valstybėje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir karius.
„Tai didelį nerimą keliantis faktas. Raginu visas šalis deeskaluoti padėtį. Įtampa regione jau dabar labai didelė. Būtina gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus“, – sakoma Th.Jaglando pranešime.
Rusijos sprendimai kelia „potencialiai pražūtingą grėsmę“ Ukrainai
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as šeštadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai, ypač parlamento leidimas pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, kelia „potencialiai pražūtingą grėsmę“ tos šalies suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui.
W.Hague'as sakė, kad kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir paragino imtis priemonių, kad būtų sumažinta įtampa. Jis taip pat iškvietė Rusijos ambasadorių Londone, kad informuotų jį apie Britanijos susirūpinimą.
„Esu giliai susirūpinęs dėl įtampos eskalavimo Ukrainoje ir Rusijos parlamento sprendimas leisti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje prieš Ukrainos vyriausybės valią, – sakoma W.Hague'o pranešime. – Mes smerkiame bet kokią agresiją prieš Ukrainą.“
Diplomatijos vadovas taip pat patarė visiems Britanijos piliečiams nedelsiant palikti Krymą visomis įmanomomis priemonėmis.
Padėtis Ukrainoje tampa panaši 1968-ųjų „Prahos pavasario“ sutriuškinimą
Čekijos prezidentas šeštadienį perspėjo Rusiją nepradėti karinių veiksmų Ukrainoje, sakydamas, kad padėtis tą šalį apėmusioje krizėje tampa panaši į 1968 metų „Prahos pavasario“ įvykius, kai Sovietų Sąjungos vadovaujama Varšuvos pakto invazija lėmė du dešimtmečius trukusį sovietų karių dislokavimą buvusioje Čekoslovakijoje.
„Nors absoliučiai suprantu rusakalbių daugumos Kryme interesus ... mes turime savos patirties dėl karinės intervencijos 1968-aisiais“, – sakoma prezidento Milošo Zemano pranešime, kurį gavo naujienų agentūra AFP.
„Manau, bet kokia karinė intervencija palieka gilią įrėžą, kurios neįmanoma ištrinti per ištisą kartą“, – pridūrė 69 metų lyderis.
Anksčiau šeštadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo parlamento aukštųjų rūmų sutikimą pasiųsti į Ukrainą Rusijos pajėgas, o Kijevas apkaltino Maskvą jau sustiprinus savo kontingentą Kryme tūkstančiais papildomų karių.
1968 metų rugpjūčio 21 dieną prasidėjus sovietų ir Varšuvos pakto šalių pajėgų invazijai iš Bulgarijos, tuometės Rytų Vokietijos, Vengrijos ir Lenkijos, buvo sutriuškintas didelio masto demokratinių reformų šalininkų judėjimas buvusioje Čekoslovakijoje, vadinamas Prahos pavasariu. Tos intervencijos pirmosiomis dienomis žuvo per 100 žmonių, o dar apie 500 buvo sužeisti.
