Pekino ir kitų didžiųjų Kinijos miestų gyventojai dėl tvyrančio nuodingo rūko jau keletą mėnesių lauke veidus dengia respiratoriais. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija Pekine ketvirtadienį buvo pasiekusi net 550 mikrogramų kubiniame metre.
Tai 22 kartus daugiau už Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą saugią ribą: 25 mikrogramus kubiniame metre.
Anot Honkongo naujienų portalo „South China Morning Post“, pastarąją savaitę pilkas teršalų sluoksnis dengė ne tiktai miestus, bet ir ketvirtį visos šalies teritorijos.
Dėl žalingo smogo poveikio žmonių sveikatai niekas nesiginčija. Užterštumas taip pat pakenkė Kinijos ekonomikai, nes dėl jo ne kartą buvo atidedami lėktuvų skrydžiai, uždaromi greitkeliai, smuko turizmas. Vis dėlto blogiausia gali būti tik priešaky.
Kad atkreiptų dėmesį į gresiančią ekologinę katastrofą, Kinijos mokslininkai vartoja skambią frazę – branduolinė žiema.
Pavėluotas dygimas
Branduolinė žiema – tai hipotetinės klimato sąlygos, kurios susiformuotų po didelio masto branduolinio karo ar nukritus meteoritui, kai stratosferoje susidarius storam dūmų ir pelenų sluoksniui saulės spinduliai negalėtų pasiekti Žemės paviršiaus.
Planetoje kristų temperatūra, o saulės šviesos negaunantys augalai nustotų augti ir skirti deguonį.
Apie Azijos galiūnės žemės ūkiui gresiančią branduolinės žiemos atmainą šią savaitę prabilo Kinijos žemės ūkio universiteto vandens išteklių ir civilinės inžinerijos docentas He Dongxianas.
Tokią prielaidą jis iškėlė remdamasis eksperimentu, kuris atskleidė, kad Kinijoje drastiškai sulėtėjo augalų augimas. Mokslininkai pabandė skirtingomis sąlygomis sudaiginti pomidorus ir paprikas – vienus šiltnamių ūkyje netoli Pekino, kitus – po dirbtine dienos šviesa.
Laboratorijos daigyklos sužaliavo po 20 dienų. Sėklos šiltnamyje sudygo daugiau nei po dviejų mėnesių. Mat per šiltnamio stiklą, prie kurio prikibdavo kietosios dalelės, augalai gavo 50 proc. mažiau šviesos.
Kai augalai negauna šviesos, juose negali vykti fotosintezė – procesas, kurio metu saulės šviesos energija virsta organinių junginių chemine energija. Pastarąją organizmai vartoja medžiagų apykaitai ir kitoms funkcijoms.
Visas Žemės atmosferos deguonis atsirado fotosintezės metu, šis esminis procesas palaiko gyvybę mūsų planetoje.
Perspėja šiltnamių ūkius
Anot He Dongxiano, negana to, kad šiltnamyje pasėti augalai dygo per ilgai, dauguma jų buvo silpni arba ligoti.
„Bus labai gerai, jei jie apskritai liks gyvi. Dabar kone kiekvieną ūkininką yra užvaldžiusi smogo panika“, – sakė mokslininkas.
Docentas prognozavo, kad dėl šių metų smogo Kinijos derlius tikrai nukentės. Jei smogas nesitrauks ilgiau, šalies maisto pramonei gresia rimtos pasekmės.
„Pastaraisiais mėnesiais daugybė žemės ūkio bendrovių atstovų kreipiasi į akademikus fotosintezės klausimais ir beviltiškai ieško sprendimų. Mūsų kolegos iš užjūrio šokiruoti šio fenomeno, nes jų šalyse niekada to nėra buvę“, – pažymėjo He Dongxianas.
Mokslininkų žodžiais, pirmieji pasekmes pajus šiltnamių ūkiai. Šią mintį patvirtino ir stambios Pekino sėklų įmonės „Bejing Shinong Seed“ bendrovės pardavimo vadybininkas Gao Tanggui.
„Smogo poveikis rimtas. Visi mūsų bendrovėje nuo augintojų iki pardavėjų yra labai sunerimę“, – sakė jis.
Anot vadybininko, ūkininkai eksperimentuoja pirkdami brangius dirbtinio apšvietimo įrenginius, augalų augimą stimuliuoja hormonais.
Tiesos neatskleis?
Kinijos mokslų akademijos nuotolinio stebėjimo ir skaitmeninės Žemės instituto docentas Meng Jihua teigė, kad kitų šalių mokslininkai, įskaitant JAV, jau yra išmatavę smogo poveikį derliui.
Tačiau jų modelių esą negalima taikyti Kinijai, nes žemyninis smogas skiriasi nuo smogo, kuris būdingas Londonui ar JAV vakarinei pakrantei.
Anot Meng Jihuos, Kinija turi technologijų, kuriomis būtų galima prognozuoti smogo poveikį 80 proc. tikslumu.
„Tokie tyrimai yra labai jautri tema, todėl jų rezultatų visuomenė greičiausiai nesužinotų. Valstybės pareigūnai gali nerimauti, kad prabilus apie smogo įtaką žemės ūkio produkcijai gali kilti panika. Vis dėlto jau neneigiama, kad pastaraisiais metais Kinijos žemę pasiekia daug mažiau saulės šviesos nei anksčiau“, – kalbėjo mokslininkas. („South China Morning Post“, „The Guardian“, LR)
