Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirengęs įvesti kariuomenę į Ukrainą. Ne tik į Krymą, bet ir į visą šalį - būtent tokio leidimo jis paprašė parlamento narių. Tuo metu ginkluoti vyrai puldinėja Ukrainos pasieniečius, o rytinėje šalies dalyje vyksta prorusiški protestai, per kuriuos pratrūko smurtas. Simferopolio gatvėse buvo šaudoma automatais.
Nepaisant Amerikos prezidento Baracko Obamos perspėjimų ir Europos politikų „susirūpinimo“ V.Putinas išskėtė nagus virš Ukrainos. Tai kelia grėsmę taikai ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje. Neoficialiai teigiama, kad Amerika pasiryžusi ginti šalį. Kremliuje kalbama, kad reikia atšaukti Rusijos diplomatus iš Vašingtono.
Krymo autonominės respublikos Ministrų tarybos pirmininkas Serhijus Aksionovas pareiškė, kad prašo Rusijos ir V.Putino pagalbos. Jis pripažino, kad Kryme patruliuoja ir strateginius objektus saugo rusų kariškiai be skiriamųjų ženklų. Ukrainos valdžia šį Kremliaus statytini vadina neteisėtu vadovu.
Sekite šeštadienio naujienas iš Ukrainos, kurioje tvyro karo nuojauta. Penktadienio naujienas rasite čia.
22 val. 11 min. Ukrainos premjeras
Arsenijus Jaceniukas šeštadienį paragino Rusiją grąžinti savo
karius į nuolatinės dislokacijos vietas Krymo pusiasalyje ir
užmegzti politinį dialogą, pabrėždamas, kad Kijevas pasiryžęs
ginti valstybės suverenumą.
„Raginame Rusijos pusę nedelsiant grąžinti savo Juodosios
jūros laivyno pajėgas į nuolatinės dislokacijos vietas, sumažinti
įtampą – tuomet mes politiniu dialogu su mūsų partneriais
Vakaruose, su Rusijos Federacija ir, svarbiausiai, politiniu dialogu
šalies viduje išspręsime visus sudėtingus klausimus“, –
A.Jaceniukas sakė po Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos
posėdžio.
Jis pabrėžė, kad „karinė intervencija į Ukrainos
teritoriją nepriimtina“.
„Esame pasiruošę ginti savo suverenumą, ir esu įsitikinęs,
kad Rusija nesiims karinės intervencijos Ukrainos teritorijoje. Tokia
karinė intervencija reikštų karą ir bet kokių santykių tarp
Ukrainos ir Rusijos nutraukimą“, – pareiškė vyriausybės
vadovas.
22 val. 03 min. Ukrainos prezidento
pareigas einantis Aukščiausiosios Rado pirmininkas Oleksandras
Turčynovas šeštadienį įsakė paskelbti kovinę parengtį šalies
ginkluotosiose pajėgose, reaguodamas į Rusijos parlamento leidimą
pasiųsti karius į jo šalį.
„Atsižvelgdamas į potencialią agresiją, daviau įsakymą
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pereiti į visišką kovinę
parengtį. Sustiprinta atominių elektrinių, oro uostų, strateginių
infrastruktūros objektų apsauga“, – jis sakė po Ukrainos
nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.
O.Turčynovas pridūrė, kad saugumo taryba parengė išsamų
planą tam atvejui, jeigu tektų surengti karinę operaciją.
Laikinasis prezidentas pažymėjo, kad Rusijos valdžios
pareiškimai, jog kyla pavojus Ukrainos rusakalbiams arba šalyje
esantiems Rusijos piliečiams, yra „išgalvoti“.
„Ukrainos valstybė gina visus Ukrainos piliečius – kad ir
kokiame regione jie gyvena, kad ir kokia kalba jie kalba, kad ir
kokią lanko cerkvę“, – sakė O.Turčynovas.
„Noriu kreiptis į visus Ukrainos piliečius, prašydamas
išsaugoti ramybę, pasitikėjimą ir tikėjimą Ukraina, užmiršti
visus barnius ir prieštaravimus. Šiandien nesvarbu, kas kairysis
arba dešinysis, kas priklauso kokia nors partijai arba visuomeninei
organizacijai. Mes visi – ukrainiečiai. Turime susivienyti dėl
savo šalies“, – pabrėžė jis.
O.Turčynovas paragino užkirsti kelią provokacijoms,
plėšikavimui ir linčo teismams.
Tuo tarpu laikinasis gynybos ministras Ihoris Teniuchas
pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pereina į
aukščiausio lygio kovinę parengtį.
„Ukraina turi ginkluotąsias pajėgas, pajėgas įvykdyti savo
konstitucinę pareigą“, – jis sakė po Nacionalinio saugumo
tarybos posėdžio.
20 val. 55 min. Dalyje Rusijos oro
desantininkų ir jūrų pėstininkų dalinių šeštadienį paskelbta
kovinė padėtis. Apie tai pranešė Rusijos naujienų portalas LiveNews.ru.
Naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi LiveNews.ru
informacija, nurodė, kad kovinė parengtis parengta Vakarų ir
Centrinės karinės apygardos oro desantininkų daliniuose, taip pat
Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkų daliniuose.
Kaip pranešama, Kaliningrade besibazuojančiam 7-ajam atskirajam
motorizuotųjų šaulių pulkui paskelbtas įsakymas dėl kovinės
parengties, tačiau kariai ir karinė technika dar nepaliko savo
bazių.
Be to, kai kurie Centrinės karinės apygardos daliniai,
įskaitant dvi Samaroje dislokuotas motorizuotųjų šaulių brigadas,
perkelti prie sienos su Ukraina ties Charkovo sritimi.
„Apygardos viršininkas generolas pulkininkas Bogdanovskis šiuo
metu yra Kazanėje, iš kur koordinuos pajėgų perkėlimą“, –
LifeNews.ru citavo šaltinius Centrinėje karinėje apygardoje.
Pajėgos iš Samaros į Kazanę buvo nuskraidintos lėktuvais
An-12 per nepaprastąjį kovinės parengties patikrinimą, kurį
anksčiau šią savaitę įsakė surengti Rusijos prezidentas
Vladimiras Putinas, nurodė „Intrerfax“.
Šių žingsnių Rusija ėmėsi tuo metu, kai šalies parlamento
aukštieji rūmai šeštadienį suteikė leidimą V.Putinui panaudoti
ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti ten
esančius Rusijos piliečius ir karius.
20 val. 28 min. Aukšti Rusijos
pareigūnai šeštadienį pareiškė, kad potencialus Rusijos
ginkluotųjų pajėgų panaudojimas Ukrainoje padėtų atkurti
įstatymų viršenybę toje šalyje ir užtikrinti jos žmonių
saugumą.
Rusijos Federacijos Tarybos šeštadienį vienbalsiai priimtas
sprendimas leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos
teritorijoje „visiškai atitinka konstituciją, tarptautinės
teisės normas, o svarbiausia – juo siekiama apsaugoti žmonių
gyvybes ir užtikrinti saugumą. Iš esmės tai absoliučiai
humanitarinis sprendimas“. Apie tai žurnalistams sakė Valstybės Dūmos
saugumo komiteto pirmininkė Irina Jarovaja.
Pasak jos, priimdama šį sprendimą Rusija siekia ginti
„svarbiausias vertybes“: visų Ukrainoje gyvenančių etninių
bendrijų saugumą, įstatymų viršenybę ir taiką, pagarbą
Ukrainos liaudies konstitucinėms teisėms, nepriklausomos Ukrainos
valstybės saugumą ir saugumą.
Tuo tarpu Rusija esą siekia apsaugoti Ukrainoje esančių Rusijos
piliečių gyvybes ir „apginti konstitucinę santvarką“
Ukrainoje, pažymėjo I.Jarovaja.
Valstybės Dūmos informacinės politikos komiteto
pirmininkas Aleksejus Mitrofanovas pareiškė, kad Vakarų šalys
atmeta griežtus Maskvos sprendimus Kijevo atžvilgiu, nes nesupranta,
kokia sunki padėtis susiklostė Ukrainoje.
„Ukrainoje – jeigu nebūtų ryžtingų Rusijos veiksmų –
gresia kruvinas pilietinis karas. Mums kyla pasirinkimas: sėdėti ir
laukti, kol prasidės masinės fizinės represijos prieš milijonus
žmonių arba veikti ryžtingai“, – A.Mitrofanovas šeštadienį
sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
Pasak jo, Rusija negali laukti, kol naujoji Ukrainos valdžia
įsitvirtins rytiniuose ir pietrytiniuose regionuose, kur ji
„visiškai nepripažįstama“.
„Laukti – reiškia ramiai stebėti besivystančias pilietines
skerdynes Ukrainoje“, – teigė įstatymų leidėjas.
Pasak A.Mitrofanovo, Vakarų šalių ir JAV reakcija į Rusijos
sprendimą „aišku, bus labai neigiama“.
„Galbūt Vakarai tiesiog nesupranta, kad Ukrainoje reikalai
krypsta į pilietinę priešpriešą. Negi turime laukti, kol Donecko
kalnakasiai susirems žūtbūtinėje kovoje su išeiviais iš vakarų
Ukrainos? Arba kol banderininkai atvyks užimti Krymo?“ – klausė
jis.
A.Mitrofanovas sakė, jog būtų pateisinami netgi griežčiausi
Rusijos veiksmai, jeigu jais būtų siekiama užtikrinti žmonių
saugumą.
„Dėl besivystančių įvykių taip pat reikėtų ypatingai
pagalvoti apie Padniestrę, nes tos respublikos gyventojai, esant
tokioms sąlygoms Ukrainoje, gali tapti padėties įkaitais“, –
sakė Rusijos deputatas. Jis turėjo omenyje savavališkai
nepriklausomybę nuo Moldovos paskelbusį prorusišką regioną.
19 val. 35 min. Simferopolio mieste aidėjo šūviai. Dvi ginkluotų vyrų grupės užpuolė pastatą, kuris vadinamas Dom Provsojuza. Jie sumušė jauną vyrą ir išsitempė jį į lauką. Ten buvusi Krymo regioninės televizijos ATR žurnalistė Sofija Ablajeva teigė, kad gatvėje girdėjo automatų tratėjimą.
Vyrai dėvėjo civilių rūbus ir ryšėjo Ukrainos vėliavos spalvų raiščius.
19 val. 05 min. Rusijos prezidentas Vladimiras
Putinas kol kas nepriėmė sprendimų dėl ginkluotųjų pajėgų
pasiuntimo į Ukrainą, taip pat dėl pasiūlymo atšaukti Rusijos
ambasadorių iš Jungtinių Valstijų. Tai šeštadienį sakė šalies
vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Aišku, jis priims tuos sprendimus, atsižvelgdamas, kaip
vystysis padėtis. Norisi tikėtis, kad padėtis nesivystys ta
kryptimi, kuria vystosi dabar - tai yra įtampos didinimo kryptimi,
didinant grėsmę rusams Krymo pusiasalyje“, - D.Peskovas sakė
televizijai „Rossija 24“.
Jis pabrėžė, kad Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams
anksčiau šeštadienį suteikus leidimą panaudoti ginkluotąsias
pajėgas Ukrainos teritorijoje, V.Putinas įgijo „visą arsenalą
priemonių, būtinų sureguliuoti šiai padėčiai - dėl pajėgų
panaudojimo, taip pat dėl sprendimo, susijusio su mūsų
diplomatinės misijos Jungtinėse Valstijose vadovu“.
„Tačiau, žinoma, reikia pabrėžti, kad nei pirmojo, nei antrojo
sprendimo prezidentas kol kas nepriėmė. Tų sprendimų nėra“, sakė
D.Peskovas.
18 val. 43 min. Europos Tarybos
generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas
šeštadienį paragino visas suinteresuotas šalis gerbti Ukrainos
suverenumą ir teritorinį vientisumą, kai Rusijos parlamento
aukštieji rūmai suteikė prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti
ginkluotąsias pajėgas kaimyninėje valstybėje, siekiant apsaugoti
ten esančius Rusijos piliečius ir karius.
„Tai didelį nerimą keliantis faktas. Raginu visas šalis
deeskaluoti padėtį. Įtampa regione jau dabar labai didelė. Būtina
gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir vykdyti tarptautinius
įsipareigojimus“, – sakoma Th.Jaglando pranešime.
18 val. 19 min. NATO ir JAV, kitaip negu
Rusija, neturi jokio pagrindo siųsti savo ginkluotąsias pajėgas
Ukrainos teritorijoje. Tai šeštadienį pareiškė Rusijos Federacijos
Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.
„Kokiu pagrindu? Mes veikiame griežtai laikydamiesi įstatymų
ir konstitucijos. Kad būtų panaudota tokia kraštutinė priemonė,
reikia turėti pagrindą“, – ji sakė po to, kai Federacijos
Taryba per šeštadienį surengtą nepaprastąjį posėdį vienbalsiai
priėmė nutarimą, kuriuo suteikė leidimą prezidentui panaudoti
ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, kol toje šalyje bus normalizuota
visuomeninė ir politinė padėtis.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkę aiškino, kad
tokį Maskvos sprendimą nulėmė pavojus, kylantis Rusijos piliečių
ir rusų gyvybėms Kryme.
18 val. 17 min. Rusijos Federacijos Taryba,
neeiliniame posėdyje svarsčiusi prezidento Vladimiro Putino
kreipimąsi, pritarė ginkluotųjų pajėgų įvedimui į Ukrainos
teritoriją. Apie tai praneša gazeta.ru.
Oficialus prezidento V.Putino atstovas užsienio reikalų
ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas pareiškė, kad
Federacijos Tarybos pritarimas ginkluotųjų pajėgų įvedimui į
Ukrainos teritoriją „nereiškia, kad šis sprendimas bus realizuotas
iškart tiesiogine prasme“.
„Pritarimas, kurį gavo prezidentas, tiesiogine prasme
nereiškia, kad ši teisė bus greitai realizuota“, - sakė jis.
Rusijos prezidentas šeštadienį kreipėsi į aukštuosius
parlamento rūmus - Federacijos Tarybą - pritarimo „panaudoti
Ukrainos teritorijoje Rusijos ginkluotąsias pajėgas dėl šioje
šalyje susiklosčiusios nepaprastosios situacijos ir kilusios
grėsmės Rusijos piliečių gyvybei“.
Rusijos ginkluotąsias pajėgas į Ukrainos teritoriją leista
įvesti, „kol čia normalizuosis politinė padėtis“.
18 val. Ukrainos politinės partijos
UDAR lyderis Vitalijus Klyčko šeštadienį paragino parlamentą
mobilizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas. Tai įvyko po to, kai Rusijos parlamento
aukštieji rūmai suteikė leidimą panaudoti Rusijos pajėgas
Ukrainos teritorijoje.
„Parlamentas privalo prašyti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų
vado paskelbti nacionalinę mobilizaciją, prasidėjus Rusijos
agresijai prieš Ukrainą“, - sakoma V.Klyčko pareiškime.
Jis taip pat paprašė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą
skubiai surengti posėdį ir aptarti šią krizę.
17 val. 40 min. Ukrainiečių portalas insider.ua skelbia, jog laikinai pareigas einančiam Ukrainos prezidentui O.Turčynovui paskambinęs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad „JAV gins Ukrainos laisvę“.
17 val. 29 min. Rusijos Federacijos Taryba
šeštadienį įpareigojo savo komitetą parengti kreipimąsi į
prezidentą Vladimirą Putiną, kuriame būtų raginama atšaukti
Rusijos ambasadorių iš Jungtinių Valstijų.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina
Matvijenko pasiūlė Federacijos Tarybos užsienio reikalų komitetui
paraginti V.Putiną atšaukti Rusijos pasiuntinį iš Vašingtono.
17 val. 13 min. Rusijos Federacijos Taryba
šeštadienį patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti
panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant
apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir toje šalyje dislokuota
Rusijos karinį kontingentą.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų nutarime sakoma, kad
Federacijos taryba leidžia prezidentui panaudoti ginkluotąsias
pajėgas Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota padėtis toje
šalyje.
17 val. 12 min. Kryme ginkluoti žmonės
mėgino užimti Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos Sevastopolio
jūrinės apsaugos būrį.
„Apie 13 val. kolona ginkluotų žmonių su specialiųjų
pajėgų ženklais 10 automobilių, apie 300 žmonių, pamėgino jėga
užimti Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį“, – sakė naujienų
agentūrai „Interfax“ Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnas
Serhijus Astachovas.
Pasak jo, per derybas ginkluotos grupės vadas sakė vykdąs
Rusijos gynybos ministerijos įsakymą užimti šią pasienio karinę
dalį.
Tuo metu pasieniečių laivai pagal kovinio aliarmo programą
išplaukė į jūrą.
Ukrainos pasienio tarnybos pirmininko pavaduotojas S.Astachovas
sakė, kad jo tarnyba imsis visų teisėtų veiksmų, kad kariniai
daliniai ir jūrinės apsaugos laivai nebūtų užgrobti.
Išplaukusius į Juodąją jūrą pasieniečių laivus netrukus
pasitiko trys rusų raketiniai kateriai ir raketinis kreiseris
„Maskva“.
Dar gauta pranešimų, kad apie 20 ginkluotų vyrų apsupo
priešlėktuvinės gynybos padalinį Fiolento iškyšulyje, bet jokių
veiksmų nesiima, į teritoriją nesiveržia.
Pabendravus su jais, buvo atsakyta, kad jie atsiųsti prie
174-osios zenitinės raketinės dalies apsaugoti ją.
Iš Eupatorijos pranešta, kad apie 20 rusų kariškių apie
vidurdienį mėgino užimti čia esančios Ukrainos ginkluotųjų
pajėgų zenitinės raketinės dalies vadavietę.
Per derybas su vadavietės viršininku jie aiškino, kad jiems
nereikia ginklų, o reikia tik kontroliuoti vadavietę.
Ukrainos kariškių Kryme šaltinis naujienų agentūrai
„Interfax“ pranešė, kad rusų kariai užėmė Kirovsko
aerodromą, į kurį jie atvažiavo 10 sunkvežimių, apsupo
aerodromą pagal perimetrą ir saugo jį.
16 val. 50 min. Krymo autonominio regiono
Ministrų Tarybos vadovas Sergejus Aksionovas buvo išrinktas
pažeidžiant Ukrainos ir vietos konstitucijas. Tai pareiškė šalies
prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rados pirmininkas
O.Turčynovas šeštadienį paskelbtoje rezoliucijoje.
„Krymo autonominės respublikos Aukščiausioji Rada 2014 metų
vasario 27 dieną paskyrė į Krymo autonominės respublikos
Ministrų Tarybos pareigas S.Aksionovą. Tas paskyrimas buvo
įvykdytas pažeidžiant Krymo autonominės respublikos
konstituciją“, - sakoma dokumente, kurio tekstas buvo paskelbtas
prezidentūros tinklalapyje.
Laikinasis prezidentas įpareigojo vyriausybę informuoti visas
šalies valdžios struktūras ir piliečius, kad S.Aksionovo
paskyrimas Krymo vyriausybės vadovu įvykdytas „pažeidžiant
Ukrainos konstituciją ir įstatymus“.
O.Turčynovas taip pat pasiūlė Krymo Aukščiausiajai Radai
atšaukti tą sprendimą.
Šis Ukrainos lyderio įsakas įsigalioja nuo jo paskelbimo
dienos.
Vasario 27 dieną Krymo parlamentas nušalino nuo pareigų
ankstesnį regiono vyriausybės vadovą Anatolijų Mohyliovą ir
vietoje išrinko prorusiškos partijos „Rusų vienybė“ vadovą
S.Aksionovą.
Pasak Krymo Aukščiausiosios Rados atstovės Olhos Sulnikovos,
už S.Aksionovą balsavo 53 deputatai. Laikytasi visų procedūrų.
Jo kandidatūrą pasiūlė Krymo parlamento pirmininkas Volodymyras
Konstantynovas, pagal Ukrainos konstitucijos 136 straipsnį.
Paprašyta patikslinti, ar tai buvo suderinta su Ukrainos
prezidentu, ji atsakė, kad „suderinimas yra“.
Dar O.Sulnikova pabrėžė kad plenariniame posėdyje „deputatai
buvo salėje savo noru“.
Pagal Ukrainos konstituciją, Krymo premjerą skiria autonomijos
Aukščiausioji Rada, suderinusi su Ukrainos prezidentu.
Tą pačią dieną naujasis premjeras S.Aksionovas pareiškė, kad
Viktoras Janukovyčius tebėra teisiškai išrinktas Ukrainos
prezidentas.
16 val. 41 min. Ukrainos jūros pėstininkai sulaikė Rusijos diversantą.
Per naujosios vyriausybės posėdį
šeštadienį Ukrainos gynybos ministras Igoris Teniuchas teigė, kad
Ukrainos jūros pėstininkai užkirto kelią Rusijos diversantui, kuris
bandė patekti į jūros pėstininkų bazę Feodosijoje. Apie tai praneša
„Ukrinform“.
„Naktį Ukrainos kariuomenė užkirto kelią Rusijos bandymui
patekti į laivyno bataliono teritoriją Feodosijoje“, - sakė
Ukrainos gynybos ministras.
Anot I.Teniucho, sulaikytasis vis dar apklausiamas teisėsaugos
institucijų, Ukrainos kariuomenės atstovų ir vidaus reikalų
ministerijos bei prokuratūros.
Pasak jo, Ukrainos pajėgų parengtis sustiprinta, kariai
pasiruošę ginti savo dalinius.
15 val. 58 min. Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį kreipėsi į parlamento
aukštuosius rūmus – Federacijos Tarybą – prašydamas leisti
pasiųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainos teritoriją, kol
bus „normalizuota visuomeninė ir politinė padėtis toje
šalyje“. Apie tai paskelbė Kremliaus spaudos tarnyba.
Kitaip tariant, Rusijos vadovas prašo leisti atakuoti Ukrainą.
„Dėl Ukrainoje susiklosčiusios nepaprastosios padėties
keliamo pavojaus Rusijos Federacijos piliečiams, mūsų
tėvynainiams, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinio
kontingento, dislokuojamo Ukrainos teritorijoje (Krymo autonominėje
respublikoje) pagal tarptautinę sutartį, pagal Rusijos Federacijos
konstitucijos 102-ojo straipsnio 1-osios dalies „g“ punktą
pateikiu Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Federacijos
Tarybos kreipimąsi dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų
panaudojimo Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota visuomeninė
politinė padėtis toje šalyje“, – sakoma dokumente.
15 val. 25 min. Ukrainos gynybos
ministerija tikisi, kad Rusijos gynybos ministerija sutiks surengti
derybas dėl įtemptos padėties Kryme, šeštadienį sakė laikinasis
gynybos ministras Ihoris Teniuchas.
„Radikalios jėgos ir Rusijos Juodosios jūros laivyno
kariškiai mėgino šturmuoti 10-ąją jūrų aviacijos bazę Sakuose
Krymo vakarinėje pakrantėje. Tam buvo užkirstas kelias. Buvo
mėginama užimti ryšių centrą 35-ajame raketinės
priešlėktuvinės gynybos pulke. Ukrainos oro pajėgų atstovas dabar
išvažiavo ten derybų. Mes pasisakome už derybas, kad nebūtų
pažeisti įstatymai. Inicijuojame derybas su Rusijos Federacijos
gynybos ministerija“, – I.Teniuchas sakė žurnalistams Kijeve.
„Svarbiausia – nepasiduoti provokacijoms ir spręsti klausimą
taikiai. Tačiau reikia atminti, kad Ukrainos įstatymų pažeidimas
sulauks reakcijos“, – pridūrė jis.
15 val. 20 min. Ukrainos laikinasis
užsienio reikalų ministras Andrijus Deščica pranešė, kad Rusija
atsisako konsultacijų su Ukrainos saugumą garantuojančiomis
šalimis pagal vadinamąjį Budapešto memorandumą.
„Mus labai nuvylė šiandieninė informacija, kad Rusija
atsisakė dalyvauti derybose pagal Budapešto memorandumą. Tokį
kvietimą mes išsiuntėme ir JAV bei Didžioji Britanija
pasirengusios tokioms konsultacijoms, Rusija atsisakė“, – sakė
jis per spaudos konferencija šeštadienį Kijeve.
Per ankstesnį susitikimą su žurnalistais A.Deščica sakė, kad
reikia dialogo su Rusija, norint išspręsti padėties Kryme
problemas.
„Mes labai norime dialogo su Rusija, bet kol kas vyksta notų
diplomatija, neduok Dieve, kad ji nevirstų notų karu“, – nurodė
jis.
15 val. 08 min. Rusija neatmeta galimybės pasiųsti į Krymą karines
pajėgas.
Rusijos Federacijos
Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šeštadienį pareiškė
neatmetanti galimybės, kad Maskva pasiųs riboto dydžio karinį
kontingentą į Ukrainos autonominį Krymo regioną, siekdama
užtikrinti Rusijos Juodosios jūros laivyno ir tame regione esančių
Rusijos piliečių saugumą.
„Esant tokiai padėčiai ir atsižvelgiant į Krymo vyriausybės
prašymą, galima netgi įvesti ribotą kontingentą, kad būtų
užtikrintas Juodosios jūros laivyno ir Krymo teritorijoje
gyvenančių Rusijos piliečių saugumas“, – sakė ji.
V.Mavijenko pridūrė, kad „sprendimą, žinoma, turi priimti
mūsų šalies prezidentas V.Putinas, vyriausiasis pajėgų
vadas“.
„Tačiau šiandien, atsižvelgiant į padėtį, neatmestinas
netgi toks variantas. Privalome apsaugoti žmonės“, – sakė
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų vadovė.
Pagal Rusijos įstatymus, norėdamas pasiųsti į užsienį
ginkluotąsias pajėgas, prezidentas turi kreiptis į Rusijos
Federacijos Tarybą, kuri savo posėdyje turėtų priimti atitinkamą
sprendimą.
14 val. 05 min. Rusijos federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko pareiškė pritarsianti „riboto Rusijos karių kontingento dislokavimui Kryme“.
Tuo tarpu Simfereopolyje profsąjungų rūmus užėmę kaukėti rusakalbiai iškėlė Rusijos vėliavą ir įkurtame spaudos centre pareiškė skleisiantys „tiesą apie įvykius Kryme“.
14 val. 01 min. Kryme ginkluoti žmonės mėgino užimti Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį.
„Apie 13 val. kolona ginkluotų žmonių su specialiųjų pajėgų ženklais 10 automobilių, apie 300 žmonių, pamėgino jėga užimti Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį. Pasienio tarnyba imsis visų būtinų priemonių“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnas Serhijus Astachovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainos pakrančių apsaugos laivai išplaukė į jūrą, mat baiminamasi, jog jie bus užimti.
13 val. 57 min. Rusijos Dūmos deputatai kreipėsi į šalies prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis „imtųsi visų priemonių, siekiant apsaugoti Krymo gyventojus nuo smurto“.
13 val. 45 min. Krymo televizijos kanalas ATR pranešė, kad nepriklausomo žurnalistinių tyrimų centrą užėmė treningais vilkinčių ir Rusijos vėliavomis mojuojančių kaukėtų jaunuolių minia.
12 val. 53 min. Krymo administracijos vadovas Serhijus Aksionovas pripažino, kad Kryme strateginius objektus saugo Rusijos Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkai.
Tuo tarpu portalas „Ukrainskaja pravda“ skelbia, jog Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas paprašė Turkijos ministro pirmininko Recepo tayipo Erdogano pro Bosforo sąsiaurį nepraleisti iš antipiratinės misijos grįžtančios Ukrainos fregatos „Hetman Sagaidačny“, mat jos kapitonas atsisako paklusti Ukrainos valdžiai ir iškėlė Rusijos laivyno vėliavą.
12 val 45 min. Krymo ministrų taryba nusprendė, kad referendumas dėl regiono autonominio statuso ateities bus skelbiamas ne gegužės 25-ąją, kaip skelbta anksčiau, o jau šį mėnesio 30-ąją dieną. Referendume bus klausiama ar Krymas nori išlaikyti dabartinį autonominį statusą Ukrainos sudėtyje, ar tapti nepriklausoma valstybe, ar prisijungti prie Rusijos.
Į rusiškomis karinėmis uniformomis vilkinių ginkluotų asmenų užimtą Krymo parlamentą šiuo metu įleidžiami žurnalistai, bet tik iš Rusijos.
12 val. 41 min. Iš Krymo tiesiogiai transliuojantis vienintelis nepriklausomas regiono kanalas ATR nuo praėjusios nakties yra saugumas kelių šimtų žmonių, daugiausiai Krymo totorių. Skirtingai nuo prorusiškų savigynos būrių, kurie kartu su ginkluotais asmenimis užėmė Krymo parlamentą ir radijo bei televizijos centrą, ATR kanalą saugantys žmonės nėra ginkluoti.
12 val. 25 min. Simferopolyje, prie Krymo ministrų tarybos pastato pastebėtas įtartinas mėlynos spalvos maišas. Iškviesti išminuotojai. Vienas jų su specialia įranga patikrino maišą, o milicija atitvėrė teritoriją. Tiesa, milicininkų užkardos nebuvo itin tankios - prie dirbančio išminuotojo pribėgo vyras ir pradėjo šaukti, kad tai esą jo krepšys.
Tuo pat metu visai netoliese, prie centrinėje aikštėje esančio Lenino paminklo vaizdas visai priešingas ir keistai ramus - du jaunavedžiai švenčia savo tuoktuves. Žurnalistų paklausti ką jis palaiko, Aleksandru prisistatęs vyras sakė, kad nepalaiko nė vienos pusės, tiesiog nori švęsti šventę .
12 val. 17 min. Ukrainos gynybos
ministras I.Teniuchas šeštadienį pareiškė, kad Rusija
neseniai į Ukrainą įvedė papildomai 6000 karių ir kad
Ukrainos kariškiams Krymo regione paskelbta padidinta parengtis.
I.Teniuchas šio pareiškimo smulkiau nekomentavo.
Ukrainos vyriausybė kaltina Maskvą karinių pajėgų dislokavimu
Kryme, kuriame Rusijos karinis jūrų laivynas turi bazę, bet Rusija
tvirtina nepažeidžianti sutarties su Ukraina dėl šios bazės.
„Neadekvatus Rusijos pajėgų buvimas Ukrainos teritorijoje yra
provokacija, ir rusų pastangos priversti Ukrainą reaguoti jėga
žlunga“, – sakė anksčiau ministras pirmininkas Arsenijus
Jaceniukas vyriausybės posėdyje, transliuotame per televiziją.
„Tai yra Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno laikino
buvimo Ukrainos teritorijoje susitarimo pagrindinių reikalavimų
pažeidimas“, – pabrėžė jis.
„Mes reikalaujame iš Rusijos vyriausybės atšaukti savo
pajėgas ir sugrąžinti jas į dislokavimo vietas“, – sakė
A.Jaceniukas, pradėdamas posėdį.
12 val. 03 min. Rusijoje itin nerimaujama
dėl pastarųjų įvykių Kryme. Apie tai pareiškė Rusijos užsienio reikalų
ministerija (URM).
„Naktį į kovo 1-ąją nežinomi ginkluoti žmonės, atsiųsti
iš Kijevo, mėgino užimti Krymo autonominės respublikos Vidaus
reikalų ministerijos pastatą“, – sakoma Rusijos URM pranešime,
paskelbtame šios žinybos tinklalapyje.
„Per šią klastingą provokaciją yra nukentėjusiųjų, –
tęsiama pranešime. – Ryžtingais savigynos būrių veiksmais
pavyko sutrukdyti užgrobti VRM pastatą. Tai patvirtina žinomų
politinių sluoksnių Kijeve siekį destabilizuoti padėtį
pusiasalyje“.
„Raginame tuos, kurie duoda panašius įsakymus iš Kijevo,
santūrumo. Laikome, kad ir taip jau įtemptos padėties Kryme
kurstymas yra itin neatsakingas“, – nurodė Rusijos URM.
11 val. 08 min. Didelis desantinis Juodosios jūros
laivyno laivas „Nikolajus Filčenkovas“ į Sevastopolį atgabeno dar
apie 700 ginkluotų žmonių, įtariama, iš Rusijos oro desantinių
dalinių sudėties. Apie tai UNIAN informavo karinis šaltinis
Simferopolyje.
Agentūros šaltinio duomenimis, laivas švartavosi šeštadienio
naktį įlankoje, kur yra dislokuota Rusijos Federacijos jūrų
pėstininkų dalis.
Šaltinio duomenimis, iš viso per pastarąsias kelias dienas iš
Rusijos į Krymą permesta daugiau kaip tūkstantis specialiosios
paskirties karių. Jie išskirstyti skirtinguose Krymo ir
Sevastopolio rajonuose.
Naktis iš penktadienio į šeštadienį Kryme buvo palyginti rami.
10 val. 49 min. Rusijos karių buvimas Kryme yra
provokacija, rusų kariai turi grįžti į savo nuolatinės dislokacijos
vietas. Tai, kaip praneša naujienų agentūra UNIAN. Tai pareiškė
Ukrainos premjeras A.Jaceniukas, pradėdamas šeštadienio
vyriausybės posėdį.
„Rusijos karių dalyvavimas yra provokacija, ir mes
reikalaujame, kad rusų kariai grįžtų į savo nuolatines dislokacijos
vietas“, - sakė A.Jaceniukas.
Jis pažymėjo, kad Ukrainoje realizuojamas savotiškas karinio
dalyvavimo scenarijus, panašus į tą, kuris buvo Osetijoje. Tačiau
ukrainiečiai neturi pasiduoti provokacijoms.
„Rusijos partneriai, nustokite provokuoti piliečių
pasipriešinimą Ukrainoje ir laikykitės pagrindinių Ukrainos ir
Rusijos Federacijos susitarimų, - ragino A.Jaceniukas. - Aš labai
prašau visus nusiraminti ir nepasiduoti provokacijoms. Ukraina
padarys viską tam, kad mes būtume viena valstybė, kad apgintume
tautinių mažumų teises, ir visos diskusijos apie tai, kad Krymą
kažkas užkariaus, yra melas“.
10 val. 14 min. Rusija neignoruos
Krymo autonominės respublikos Ministrų tarybos pirmininko S.Aksionovo kreipimosi į Rusijos prezidentą V.Putiną, kad
šis padėtų užtikrinti taiką ir rimtį Krymo teritorijoje. Tai sakė
šeštadienį naujienų agentūrai „Interfax“ prezidento
administracijos pareigūnas.
„Rusija nepaliks šio prašymo be dėmesio“, – sakė jis ir
šiuos Kremliaus pareigūno žodžius išplatino visos pagrindinės
Rusijos naujienų agentūros.
10 val. 10 min. Ukraina yra skolinga Rusijos dujų
eksporto milžinei „Gazprom“ 1,55 mlrd. JAV dolerių (3,9 mlrd.
litų), todėl tikėtina, kad Kijevui nebebus taikoma dabartinė
didelė nuolaida už importuojamas rusiškas dujas. Apie tai bendrovė
pareiškė šeštadienį.
„Palaikome gerus santykius su Ukraina; tranzitas veikia, tačiau
ji tiesiog turi susimokėti už dujas. Skola yra 1,549 mlrd. dolerių
– ji didžiulė“, – „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas
sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
„Aišku, kad turėdama tokią skolą, Ukraina nebegalės
išsaugoti jai taikomos nuolaidos už dujas lyginant su kainomis
rinkoje. Sutartyje dėl nuolaidos numatoma, kad sąskaitos turi
būti apmokamos visiškai ir laiku“, – pridūrė jis.
09 val. 19 min. Krymo autonominės
respublikos Ministrų tarybos pirmininkas S.Aksionovas
pareiškė priėmęs sprendimą laikinai perimti tiesioginį
vadovavimą jėgos struktūrų susivienijimams ir daliniams.
Krymo vyriausybės vadovas kreipėsi į Rusijos prezidentą
Vladimirą Putiną ir paprašė suteikti pagalbą taikai ir ramybei
palaikyti Krymo teritorijoje.
„Aš, Krymo AR pirmininkas, realizuodamas įgaliojimus, man
suteiktus Krymo AR Aukščiausiosios Tarybos, priimu sprendimą
laikinai skirti Vidaus reikalų ministerijos, Ukrainos saugumo
tarnybos, ginkluotųjų pajėgų, Nepaprastųjų situacijų
ministerijos, laivyno, mokesčių inspekcijos, pasieniečių jėgos
struktūrų susivienijimų ir dalinių pavaldumą tiesiogiai man.
Visiems vadams vykdyti tik mano įsakymus ir nurodymus.
Nesutinkančiųjų prašau pasitraukti iš tarnybos“, – sakoma S.
Aksonovo pareiškime, kurį naujienų agentūra „Interfax“ gavo
iš Krymo Aukščiausiosios Rados sekretoriato.
Autonomijos vyriausybės vadovas, pagrįsdamas šį sprendimą,
nurodo, kad „nepaisant susitarimo su centrine valdžia dėl to, kad
jėgos struktūrų vadovai nebūtų skiriami nesuderinus su Krymo AR
Aukščiausiąja Taryba, nebūtų pažeidžiamos Krymo konstitucijos
normos, patvirtintos Ukrainos įstatymais ir milicijos įstatymu,
vakar, 2014-ųjų vasario 28 dieną Krymo milicijos vyriausiosios
valdybos viršininku mano nurodymu paskirtas Avruckis Ihoris
Jakovlevičius“.
S.Aksionovas taip pat nurodė, kad Kryme esančios jėgos
struktūros nepajėgios efektyviai kontroliuoti padėties AR
teritorijoje. Autonomijoje kilo susirėmimų, per kurios naudoti
šaunamieji ginklai.
„Atsižvelgdamas į tai kas aukščiau išdėstyta, suprasdamas
atsakomybę už piliečių gyvybes ir saugumą, aš kreipiuosi į
Rusijos Federacijos prezidentą V.Putiną padėti užtikrinti
taiką ir ramybę Krymo AR teritorijoje“, – sakoma jo pranešime.
Partijos „Russkoje jedinstvo“ („Rusų vienybė“) lyderis
S.Aksionovas buvo išrinktas Krymo ministrų tarybos pirmininku
ketvirtadienį; tai padaryta savigynos būriams ėmus kontroliuoti
Krymo parlamento pastatą.
S.Aksionovas sakė tebesąs „pavaldus prezidentui Viktorui
Janukovyčiui, priverstam bėgti iš Ukrainos“.
I.Avruckis Krymo milicijai vadovauti buvo paskirtas penktadienį,
kai ankstesnis jos vadovas, Valerijus Radčenka pateikė prašymą
atleisti jį iš pareigų.
Anksčiau I.Avruckis vadovavo Krymo kovos su organizuotu
nusikalstamumu valdybai bei ėjo Feodosijos miesto mero pareigas.