„Rusija yra klaidingoje istorijos pusėje“, – pareiškė JAV lyderis, sakydamas, jog beveik visas pasaulis laiko Maskvos sprendimą pasiųsti karius į Krymą tarptautinės teisės pažeidimu.
Likus parai iki JAV valstybės sekretoriaus Johnas Kerry atvykimo į Kijevą, kuri jis sieks pademonstruoti, kad Vašingtonas palaiko Ukrainos teisę pačiai rinktis savo ateitį, Jungtinės Valstijos išsamiau paaiškino, kokią „kainą“ Rusijai gali tekti sumokėti už savo veiksmus.
Vašingtonas pažymėjo, jog staigus rublio kurso kritimas yra įrodymas, jog Rusija jau dabar brangiai moka už savo intervenciją į Krymą, o B.Obama paprašė Kongreso laikyti debatus dėl ekonominės pagalbos paketo Ukrainai savo darbotvarkės prioritetu.
„Rusija negali nebaudžiamai siųsti savo karių ir pažeisti esminių principų, kurie pripažįstami visame pasaulyje, – sakė B.Obama. – Rusams taip pat nurodome, jog jeigu jie iš tikrųjų tęs dabartinę trajektoriją, kurioje yra dabar, mes nagrinėjame ištisą virtinę žingsnių – ekonominių, diplomatinių – kurie izoliuos Rusiją.“
B.Obama sakė, kad po pokalbių telefonu su Europos lyderiais yra įsitikinęs, jog pasaulis „daugmaž vieningai“ laikosi nuomonės, kad Rusija pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ir tarptautinę teisę.
Taikinių turi apsčiai
Valstybės departamento atstovė Jennifer Psaki sakė, kad Vašingtonas pasiruošęs „judėti į priekį“ sankcijų Rusijai klausimu ir kad JAV raginimai imtis veiksmų jau duoda vaisių.
„Jeigu pažvelgtumėte į staigų Rusijos rublio nuosmukį, jeigu šiandien pažvelgtumėte į Rusijos vertybinių popierių biržą – tai tėra du pavyzdžiai“, – sakė ji.
J.Psaki pažymėjo, kad kol kas nenustatyti jokie terminai, kada Jungtinės Valstijos galėtų paskelbti sankcijas.
„Žvelgiame į platų pasirinkimų ratą – ar (sankcijų taikiniai) būtų asmenys, ar institucijos, ar pareigūnai; visa tai yra svarstoma“, – aiškino atstovė.
Tarp galimų priemonių minimos galimybės uždrausti išduoti vizas Rusijos politinio ir finansų elito nariams arba įšaldyti jų turtą. Taip pat gali būti imtasi priemonių prieš kai kurias Rusijos finansų institucijas.
B.Obama užsiminė, kad Jungtinės Valstijos ir jų partneriai gali boikotuoti Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą, kurį planuota surengti birželį Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje. Tos šalys jau sustabdė pasiruošimus susitikimui.
Bevizis režimas nutolo
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai nusprendė sustabdyti derybas su Rusija bevizio režimo klausimais, Maskvos pajėgoms užėmus Krymą, sakoma pranešimo, kuris turėtų būti paskelbtas vėliau pirmadienį, projekte.
Rusijos ir ES derybos dėl bevizio režimo vyksta nuo 2007 metų. Rusija siekia, kad jos piliečiai galėtų be vizų lankytis ES šalyse. Šis klausimas būna keliamas beveik kiekviename Maskvos ir Briuselio pareigūnų susitikime.
„ES nusprendė sustabdyti dvišales derybas su Rusijos pareigūnais vizų klausimais, taip pat dėl naujo susitarimo“, – sakoma ES užsienio reikalų ministrų parengtame pareiškimo projekte.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas perspėjo Maskvą, kad ES svarstys „tikslines priemones“ Rusijai, jei įtampa neims mažėti Ukrainos Krymo regione.
„Jeigu artimiausiomis valandomis nebus labai greito deeskalavimo, mes nuspręsime dėl konkrečių veiksmų: visų derybų dėl vizų sustabdymo, ekonominių sutarčių sustabdymo ir konkrečiai tai reikš ryšių nutraukimą daugelyje sričių“, – sakė L.Fabiusas per BFM TV.
„Gali būti ir tikslinių priemonių, kurios gali paveikti ir žmones, pareigūnus bei jų lėšas“, – nurodė jis, pažymėdamas, kad ES lyderiai gali susitikti ketvirtadienį krizei svarstyti.
L.Fabiusas dar pasakėm, kad ES nori matytu deeskalavimą – tai yra, Rusijos kariškių grįžimą į savo bazes Kryme – nuo dabar iki ketvirtadienio.
„Mes visi norime politinio sprendimo, nieko nėra blogiau už konfrontaciją“, – pabrėžė kalbėdamas Briuselyje L.Fabiusas.
„Mes esame labai sunerimę. Bendras nuotaika yra tokia – rusai regis nusprendė eiti toliau. Europa turi būti tvirta.“
Paklaustas, ar ES galėtų taikyti sankcijas asmenims, pavyzdžiui, Putinui, L.Fabiusas priminė apie praėjusią savaitę buvusį precedentą, kai buvo sutarta dėl sankcijų buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo aplinkos pareigūnams.
„Panašių sprendimų gali vėl būti“, – pažymėjo L.Fabiusas.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį vykstančiose derybose bando išspręsti nesutarimus dėl krizės Ukrainoje, buvusioms sovietinio bloko šalims reikalaujant imtis sankcijų prieš Rusiją, galimai įvedant ginklų embargą šiai šaliai, o kitoms pasisakant už švelnesnį diplomatinį problemos sprendimo būdą.
Aptarinėjamame pareiškimo projekte, su kurio kopija susipažino naujienų agentūra AFP, reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant atitrauktų savo ginkluotąsias pajėgas“ atgal į savo bazes Kryme, kaip to reikalauja tarptautinės sutartys.
Ką išbrauks?
Pareiškime raginama krizę spręsti taikiomis priemonėmis, tačiau perspėjama, kad neradus „sutartinio sprendimo“, Bendrijos 28 šalys svarstys „tikslines priemones, tarp jų ir ginklų embargą“.
Pastarieji žodžiai buvo parašyti skliausteliuose, tai reiškia, kad ministrai už uždarų durų vykstančiame pasitarime gali nuspręsti juos pakeisti arba visai juos išbraukti iš pareiškimo.
Karingai nusiteikę buvusio sovietinio bloko šalių ministrai, tarp jų Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos diplomatijos vadovai, derybas pradėjo reikalaudami imtis sankcijų prieš Rusiją, tokių kaip draudimas išduoti vizas arba lėšų įšaldymas.
„Kai kam Rusijoje vis dar daro įspūdį jos karinė galia, – sakė taip pat griežtos pozicijos besilaikantis Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas. – Ne taip reikia ieškoti draugų Europoje, pasaulyje“.
Kiti buvo linkę laikytis švelnesnio požiūrio, kaip sunkiasvorės Vokietija ir Prancūzija. „Turime pakeisti konfrontaciją į dialogą“, – pasakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia.
Su juo sutiko kolega olandas Fransas Timmermansas: „Šaltąjį karą mes jau palikome užpakalyje, nėra reikalo jį vėl įkurti“.
Vis dėlto, ir jis, ir Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras Davidas Lidingtonas pažymėjo, kad sankcijų nereikėtų atmesti ilgainiui, jeigu Rusija nepakeis kurso.
Dabartinis ES ministrų pasitarimas yra jau antras skubus renginys per mažiau kaip dvi savaites; dar kalbama apie neeilinį ES vadovų susitikimą šią savaitę, gal būt ketvirtadienį.
Pasak vieno ES diplomatų, viršūnių susitikimas būsiąs tik tuomet, jei ministrai sutars dėl bendro ir esminio požiūrio į padėtį.
Rusija nesutinka su NATO pareiškimu
Savo ruožtu Rusija pirmadienį pareiškė, kad NATO kritika dėl jos veiksmų Krymo regione nepadės stabilizuoti padėtį Ukrainoje, Aljansui anksčiau perspėjus, jog Maskva kelia grėsmę taikai ir stabilumui Europoje.
„Kategoriškai nesutinkame su NATO Tarybos kovo 2 dienos pareiškimu, kuriame Rusijos Federacija yra smerkiama už „karinę eskalaciją Kryme, pažeidžiant tarptautinės teisės principus““, – sakoma Rusijos URM informacijos ir spaudos skyriaus pareiškime.
„Manome, kad tokia pozicija nepadės stabilizuoti padėtį Ukrainoje, o tik padrąsins tas jėgas, kurios norėtų pasinaudoti dabartiniais įvykiais savo neatsakingiems politiniams tinklams pasiekti“, – nurodoma pareiškime.
„Akivaizdu, kad esamas grėsmes Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui sukėlė vien tik krizė šalies vidaus politikoje. Jos sureguliavimui reikia iš esmės kitokios mūsų partnerių elgsenos“, – nurodoma URM komentaruose.
„Krymo teritorijoje esantys Juodosios jūros laivyno daliniai nesikiša į Ukrainos vidaus politikos įvykius“, – pažymi Rusijos URM.
„Visi dalinių judėjimai vyksta vien tik siekiant užtikrinti laivyno objektų saugumą ir neleisti galimų ekstremistų ir radikalų išpuolių prieš mūsų tautiečius“, – sakoma komentaruose.
„Faktų iškraipymas ir įtampos kurstymas nepadeda padėties Ukrainoje normalizavimui ir pasitikėjimui mūsų santykiais su NATO šalimis“, – nurodo Rusijos URM.
Maskva atsikirto Vašingtonui
Taip pat Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry pareiškimuose būta grasinimų Rusijai, kurie yra „nepriimtini“.
J.Kerry sekmadienį pasmerkė, jo žodžiais, Rusijos „neįtikėtiną agresijos aktą“ Ukrainoje po to, kai Rusijos pajėgos perėmė Krymo regiono kontrolę ir parlamentas davė prezidentui Vladimirui Putinui leidimą siųsti kariuomenę į Ukrainą.
„Grasinimus, kurie Rusijos adresu nuskambėjo virtinėje valstybės sekretoriaus Johno Kerry viešų pasisakymų dėl pastarojo meto įvykių Ukrainoje ir Kryme, laikome nepriimtinais“, – sakoma Rusijos URM pareiškime.
Jame taip pat sakoma, jog „nesivargindamas išsiaiškinti sudėtingų procesų, kurie vyksta Ukrainos visuomenėje, ir objektyviai įvertinti padėtį, kuri ir toliau degraduoja po to, kai radikalūs ekstremistai jėga perėmė valdžią Kijeve, valstybės sekretorius griebiasi „šaltojo karo“ štampų, siūlydamas „nubausti“ ne tuos, kas įvykdė valstybinį perversmą, o Rusijos Federaciją“.
„Tuo tarpu nutylima, kad būtent JAV ir jų sąjungininkės užsimerkė prieš Maidano kovotojų išpuolius, jų tyčiojimąsi iš politinių priešininkų ir paprastų piliečių, karingą rusofobiją ir antisemitizmą, Didžiojo Tėvynės karo didvyrių atminimo paniekinimą. Vašingtonas ignoravo ir tai, kad naujai atsiradęs Kijevo režimas pamynė vasario 21 dienos susitarimą, kurį pasirašė Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai, ir suformavo „nugalėtojų vyriausybę“, faktiškai paskelbęs karą rusų kalbai ir viskam, kas siejasi su Rusija. Vakarų sąjungininkais tapo atviri neonaciai, griaunantys stačiatikių bažnyčias ir sinagogas“, – nurodoma pareiškime.
Sekmadienį J.Kerry pagrasino Rusijai „labai rimtais atgarsiais“ iš JAV ir kitų šalių, tarp jų – sankcijomis, kuriomis būtų siekiama ekonomiškai izoliuoti Rusiją.
JAV diplomatijos vadovas tai sakė kitą dieną po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimo, kad jo šalis turi teisę į karinę intervenciją kaimyninėje Ukrainoje.
