„Čia mes kalbame rusiškai; mūsų mąstysena rusiška – ir
mes norime būti Rusijoje“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP
aikštėje, nuo kurios atsiveria vaizdas į žemiau esančioje
įlankoje stovinčius karo laivus.
Krymo pusiasalio pietvakarinėje pakrantėje esantis Sevastopolis
buvo Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno namai pastaruosius 250
metų, taip pat simpatijų Kremliui tvirtovė nuo pat Sovietų
Sąjungos subyrėjimo, kai Maskva prarado Krymo kontrolę.
Dabar šis miestas yra pagrindinė šachmatų figūra
besivystančioje įtampoje dėl Krymo, kuriame gyventojų daugumą
sudaro rusakalbiai ir kuri apima vis didesnė sumaištis po to, kai po
pražūtingų protestų bangos Kijeve buvo nuverstas Kremliaus
palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Ginkluoti asmenys, kuriuos, Kijevo nuomone, pasiuntė Maskva,
užėmė pagrindinius Krymo administracijos pastatus ir apsupo
Ukrainos kariuomenės bazes. Tuo tarpu Rusijos parlamentas
šeštadienį suteikė Kremliui leidimą pasiųsti karius į Ukrainos
teritoriją.
Sekmadienį, praėjus vos parai po to, kai buvo paskirtas Ukrainos
laikinojo prezidento, šalies vyriausiasis jūrų pajėgų vadas
Sevastopolyje pareiškė ištikimybę Krymo prorusiškai vyriausybei,
kurią Kijevas yra paskelbęs neteisėta.
Vakarų šalys smerkia veiksmus, kuriuos laiko Maskvos patylomis
vykdoma Krymo aneksija ir nepateisinama agresija regione, kuris buvo
administruojamas Rusijos iki 1954 metų, kai tuometis Sovietų
Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė jį Ukrainai. Tačiau
Sevastopolyje daug žmonių atrodė patenkinti bet kokia Rusijos
intervencija.
„Putinas nieko neužgrobia, – sakė pensininkė Lidija
Aleksandrovna, prisisegusi prie striukės Rusijos vėliavėlę. –
Rusai negrobia – jie atvyksta mūsų gelbėti.“
Mieste beveik nesimatė ženklų, kad Sevastopolis yra atsidūręs
tarptautinės audros centre. Gatvėse ginkluotų karių nesimatė.
Atmosfera buvo rami: šeimos buvo išėjusios pasivaikščioti, o
pensininkai stoviniavo grupėmis ir aptarinėjo įvykius. Ant miesto
pastatų Rusijos vėliavų buvo daug daugiau negu Ukrainos.
Tačiau Sevastopolyje taip pat tvyro baimė, žmonėms
nuogąstaujant dėl kruvinių įvykių Kijeve, nusinešusių beveik
100 žmonių gyvybių, kai prezidento Viktoro Janukovyčiaus
vyriausybę pakeitė proeuropietiška administracija, palaikoma
daugiausiai nacionalistiškai nusiteikusių šalies vakarinių
regionų, kuriuose daugumą gyventojų sudaro kalbantys
ukrainietiškai.
Nerimą Kryme ypač kursto Rusijos televizijos, kurios
protestuotojus Kijeve dažnai vadina fašistais. Daugelis šio regiono
rusakalbių naująją vyriausybę laiko tiesiogine grėsme sau ir savo
šeimoms.
„Tie teroristai nori atvykti ir sunaikinti mūsų paminklus bei
mūsų kovos prieš fašizmą istoriją, – sakė buvęs
povandeninių laivų jūrininkas Vasilijus Gradskis. – Jie nori
ateiti ir sudeginti mūsų namus, taip pat sakė, kad kars žmones už
tai, kad jie kalba rusiškai.“
Daugelis Krymo gyventojų, susirūpinusių, kad jų kalbai ir
paveldui kyla grėsmė, patys akivaizdžiai imasi veiksmų.
Apsirengęs kruopščiai išlygintą kamufliažinę uniformą,
vienos drabužių parduotuvės savininkas Stanislavas Nagornas sakė,
kad per pastarąją savaitę apie 5 000 žmonių užsirašė į
savigynos būrį, kuriam priklauso jis.
„Kai matai, kai Vakarų Ukrainoje pasirodė nacizmas ir dabar
jau atvyko į Kijevą, negali likti namuose“, – sakė vyras,
stovėdamas prie pedagogikos mokyklos, kurioje įsikūrė jo būrio
būstinė.
„Esu paprastas žmogus, eilinis pilietis. Niekas man nemoka, kad
būčiau čia“, – aiškino S.Nagornas.
S.Nagorno būrys buvo ne vienintelis, teigiantis, kad
Sevastopolyje gyvenantiems rusakalbiams reikia apsaugos.
Centrinėje aikštėje dešimtys kazokų iš kaimyninio Rusijos
Kubanės regiono buvo išsirikiavę, vilkėdami skirtingas uniformas
ir užsidėję tradicines kepures.
„Kai mūsų broliams rusams prireikia pagalbos, mes atvyksime
padėti juos apginti“, – pareiškė kazokų vadas Sergejus
Savotinas.
Daugelis žmonių sakė norintys, kad Krymas taptų Rusijos
dalimi, tačiau ne kiekvienas manė, kad reikėtų žengti taip toli.
„Nemanau, kad mes galiausiai prisijungsime prie Rusijos, bet tai
gali atvesti prie didesnės autonomijos, – sakė jaunesnė nei 30
metų plaukiojimo burlentėmis instruktorė Dina Toporskaja. –
Tiesiog įvyko labai daug pokyčių, todėl žmonės dabar
išsigandę.“