Pekino ir kitų didžiųjų Kinijos miestų gyventojai jau keletą mėnesių išeidami iš namų ant veido maunasi respiratorių, nes lauke nuolat tvyro nuodingas rūkas.
Smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija Pekine ketvirtadienį buvo pasiekusi 550 mikrogramų kubiniame metre. Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi saugią šių sveikatai pavojingų dalelių, kurios gali būti įkvepiamos į plaučius ir patekti į kraują, normą – 25 mikrogramai kubiniame metre.
Tai reiškia, kad Kinijos sostinėje užterštumas leistiną ribą viršija daugiau nei 20 kartų.
Pastarąją savaitę storas pilkas smogo sluoksnis įkalino ne tik miestus, o ketvirtį visos šalies teritorijos ir nežinia, kada išsisklaidys.
Smogas jau pakenkė Kinijos ekonomikai, nes dėl jo ne kartą buvo atidedami lėktuvų skrydžiai, uždaromi greitkeliai, smuko turizmas. Vis dėlto blogiausia gali būti tik priešaky.
Kinijos Žemės ūkio universiteto vandens resursų ir civilinės inžinerijos docentas He Dongxian'as prognozavo, kad jei smogas nesitrauks, Kinijos žemės ūkį ištiks kažkas panašaus į branduolinę žiemą.
Branduolinė žiema – tai hipotetinės tokios klimato sąlygos, kurios susiformuotų po didelio masto branduolinio karo ar nukritus meteoritui, kai stratosferoje susidarius storam dūmų ir pelenų sluoksniui, saulės spinduliai negalėtų pasiekti žemės paviršiaus. Planetoje smarkiai kristų temperatūra, o saulės šviesos negaunantys augalai nustotų augti.
He Dongxian'as prielaidą apie branduolinę žiemą padarė remdamasis eksperimentu, kuris atskleidė, kad Kinijoje drastiškai sulėtėjo augalų augimas.
Mokslininkai pabandė skirtingomis sąlygomis sudaiginti pomidorus ir paprikas – vienus šiltnamių ūkyje netoli Pekino, kitus – po dirbtine dienos šviesa. Laboratorijos daigyklos sužaliavo po 20 dienų. Sėklos šiltnamyje sudygo daugiau nei po dviejų mėnesių. Mat per šiltnamio stiklą, prie kurio prikibdavo kietosios dalelės, augalai gavo 50 proc. mažiau šviesos.
Kai augalai negauna šviesos, juose negali vykti fotosintezė – procesas, kurio metu saulės šviesos energija virsta organinių junginių chemine energija. Pastarąją organizmai vartoja medžiagų apykaitai ir kitoms funkcijoms. Visas Žemės atmosferos deguonis atsirado fotosintezės metu, šis esminis procesas palaiko gyvybę mūsų planetoje.
Negana to, He Dongxian'o teigimu, dauguma vėlai sudygusių daigų buvo silpni arba ligoti: „Bus labai gerai, jeigu jie apskritai liks gyvi. Dabar beveik kiekvieną ūkininką yra užvaldžiusi smogo panika.“
Docentas prognozavo, kad dėl šių metų smogo Kinijos derlius tikrai nukentės. Jeigu smogas nesitrauks ilgiau, šalies maisto pramonėje pasekmės bus baisios.
„Pastaraisiais mėnesiais daugybė žemės ūkio bendrovių atstovų kreipiasi į akademikus fotosintezės klausimais ir beviltiškai ieško sprendimų. Mūsų kolegos iš užjūrio šokiruoti šio fenomeno, nes jų šalyse niekada to nėra buvę“, - pažymėjo He Dongxian'as
Anot mokslininkų, pirmieji pasekmes pajuto šiltnamių ūkiai.
Vienas tokių – Pekino Shinong'o sėklų įmonė. Pasak bendrovės pardavimų vadybininko Gao Tanggui, jų derlių smogas stipriai paveikė. Augalai auga lėčiau nei paprastai ir daug serga.
„Poveikis rimtas. Visi mūsų bendrovėje, nuo augintojų iki pardavėjų, yra giliai sunerimę“, - sakė jis.
Pasak vadybininko, daugelis augalų augintojų pastaruoju metu eksperimentuoja pirkdami ir diegdami brangius dirbtinio apšvietimo įrenginius, naudoja daug augalų hormonų, kad stimuliuotų jų augimą.
Kinijos mokslų akademijos nuotolinio stebėjimo ir skaitmeninės Žemės instituto docentas Meng'as Jihua teigė, jog kitų šalių mokslininkai, įskaitant JAV, jau yra išmatavę smogo poveikį derliui. Tačiau jų modelių esą negalima taikyti Kinijai, nes žemyninis smogas skiriasi nuo smogo, kuris būdingas Londonui ar JAV vakarinei pakrantei.
Anot Meng'o Jihua, Kinija turi technologijų, kuriomis galima būtų prognozuoti smogo poveikį 80 proc. tikslumu.
„Bet tokie tyrimai yra labai jautri tema, todėl jų rezultatų visuomenė greičiausiai nesužinotų. Valstybės pareigūnai gali nerimauti, jog prabilus apie smogo įtaką žemės ūkio produkcijai gali kilti panika. Vis dėlto jau neneigiama, kad pastaraisiais metais Kinijos žemę pasiekia daug mažiau saulės šviesos nei anksčiau“, - kalbėjo mokslininkas.
Parengė Eglė Buitkienė
