Atstovų Rūmų respublikonų daugumos lyderis Ericas Cantoras trečiadienį pareiškė norintis veikti greitai, o vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad kitą dieną surengs balsavimą dėl pasiūlymo suteikti 1 mlrd. dolerių (2,51 mlrd. litų) paskolų garantijas, kurios padėtų krizės krečiamos Ukrainos naujajai vyriausybei.
Apie tą planą anksčiau kalbėjo Baltieji rūmai.
Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris sakė, kad bus siekiama padėti prezidentui Barackui Obamai „sustiprinti savo ranką“, sprendžiant didžiausią saugumo krizę Europoje nuo Šaltojo karo.
J.Boehneris taip pat sakė, kad Kongreso komitetų lyderiai diskutuoja dėl galimų sankcijų Rusijai, kurios pajėgos faktiškai kontroliuoja Ukrainos autonominį Krymo regioną.
Tačiau JAV Senatas laikosi strategijos „paskubėk ir palauk“, ir bus prieinamas tik nedidelis laikotarpis galutinai priimti pagalbos paketą ir sankcijas prieš savaitę truksiančias Kongreso atostogas, kurios prasidės ateinantį penktadienį.
„Nežinau, ar galėsiu tai padaryti ateinančią savaitę“, – kalbėdamas su žurnalistais pripažino Senato demokratų daugumos lyderis Harry Reidas.
Antras žingsnis - sankcijos Rusijai
Prieš balsuojant dėl Ukrainos, Kongresas dar turi apsvarstyti kelis kitus teisės aktų projektus ir paskyrimus.
H.Reidas sakė numatantis „dviejų žingsnių procesą“ – pirmiausiai patvirtinti pagalbą Ukrainai, vėliau skelbti sankcijas Maskvai. Tačiau daug kas priklausys nuo Senato užsienio ryšių komiteto pirmininko Roberto Menendezo pranešimo, kurį jis paskelbs ketvirtadienį.
R.Menendezas išreiškė viltį, kad bus parengtas teisės aktas, kuriame būtų „virtinė pasirinkimų sankcijų atžvilgiu“.
Keli įstatymų leidėjai kalbėjo apie būtinybę pasipriešinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, uždegant žalią šviesą ekonominėms sankcijoms, kurios galėtų priversti tą lyderį iš naujo apmąstyti savo gambitą Ukrainoje.
„Administracija gali daugumą tų sankcijų paskelbti be Kongreso pritarimo, tačiau būtų prasminga užsitikrinti mūsų palaikymą ir prezidento sprendimą“, – sakė demokratas senatorius Chrisas Murphy.
Abeji Kongreso rūmai paskelbė neįpareigojančias rezoliucijas, kuriose griežtai smerkiama Rusijos agresija.
Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce'as sakė, kad jo rezoliucijoje raginama paskelbti „griežtas sankcijas“ Rusijai.
Tačiau svarstant galimus konkrečius veiksmus, tokius kaip Rusijos pašalinimas iš Didžiojo aštuoneto (G-8), sankcijų tos šalies bankams arba asmenims, susijusiems su Rusijos invazija į Ukrainą, gali kilti sunkumų, ypač kai padėtis tame regione sparčiai kinta.
„Bendras pasmerkimas? – Gerai“, – sakė senatorius Dickas Durbinas, kuris pasiūlė rezoliucija, reikalaujančią, kad V.Putinas atitrauktų savo pajėgas iš Ukrainos ir liautųsi „kabinėjęsis“ prie kaimyninių šalių.
Tačiau „kai pereinama prie konkretaus atsako, pasirūpinkime, kad turime teisingą informaciją“, pažymėjo jis.
NATO iš naujo vertina Maskvą
NATO stiprina sąveiką su Ukraina ir tuo pat metu peržiūri „ištisą bendradarbiavimo diapazoną“ santykiuose su Rusija, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Kalbėdamas po derybų su Maskvos ambasadoriumi NATO, A.F.Rasmussenas sakė, kad „peržiūrimas ištisas NATO ir Rusijos bendradarbiavimo diapazonas“, įskaitant bendros misijos likviduojant Sirijos cheminius ginklus sustabdymą.
Tuo tarp metu NATO „stiprins mūsų partnerystę ir bendradarbiavimą su Ukraina siekiant paremti demokratines reformas“.
Aljansas didins sąveiką su Ukrainos lyderiais – tiek civiline valdžia, tiek kariuomene, bei padės sustiprėti jos armijai, be kita ko, rengiant daugiau bendrų mokymų ir pratybų.
A.F.Rasmussenas sakė, kad situacija Ukrainoje „turi rimtų implikacijų saugumui bei stabilumui“ regione, ir kad Rusija „toliau pažeidžia“ Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Reaguodamas į tai, 28 valstybių aljansas sustabdys savo pirmą bendrą misiją su Rusija – JAV laivo „Cape Ray“, kuriame bus naikinami Sirijos cheminiai ginklai, palydą.
Nepaisant to ginklų likvidavimo operacija bus tęsiama, pabrėžė jis.
NATO taip pat nusprendė „kol kas“ neberengti su Rusija žemesnio rango civilių ir karinių pareigūnų.
NATO taip pat priėmė sprendimą „kol kas“ neberengti su Rusija civilių ir karinių kadrinių pareigūnų susitikimų.
„Peržiūrime ištisą NATO ir Rusijos bendradarbiavimo diapazoną. NATO šalių užsienio reikalų ministrai sprendimus šiuo klausimu priims balandžio pradžioje“, – sakė A.F.Rasmussenas.
„Šie žingsniai yra aiški žinia: Rusijos veiksmai turi pasekmes“, – pabrėžė jis.
Tačiau NATO palieka atviras duris politiniam dialogui – todėl bus toliau rengiami ambasadorių susitikimai NATO ir Rusijos Taryboje, vienas kurių įvyko trečiadienį, sakė A.F.Rasmussenas.
