Klausimų daug, atsakymų iki šiol nėra. Kai kurie artimieji kaltina pareigūnus skelbiant ne visą informaciją, bet ir paprasti žmonės, ir specialistai suglumę: kaip gali modernus orlaivis tiesiog išnykti be pėdsakų?
Teritorija, kurioje ieškoma lėktuvo, vis plečiama. O tai liudija, kad bent jau Malaizijos gelbėtojai nė nenutuokia, kas galėjo nutikti orlaiviui ir kur jo ieškoti.
Kaip lėktuvas tiesiog dingsta iš radarų ekranų?
Sausumoje oro eismo kontrolieriai gali naudoti dviejų rūšių radarą: pirminį, kuris aptinka objektus pagal radijo signalus, ir antrinį, kai iš lėktuvo ateina automatinis atsakymas – orlaivis „prisistato“.
„Antrinis radaras išsiunčia koduotą užklausą, kuri iš lėktuvo grįžta atgal su informacija apie orlaivį. Sausumos ir lėktuvo veiksmai koordinuojami. Pavyzdžiui, rugsėjo 11-ąją lėktuvai gavo užklausas, bet jų užgrobėjai išjungė automatinio atsakymo signalą", – teigė oro eismo konsultantas Dougas Macleanas iš bendrovės „DKM Aviation“.
Bet kai lėktuvą ir kontrolierius skiria didesnis atstumas – pavyzdžiui, skrendant virš vandenynų – naudojama kita sistema. Pastaraisiais atvejais orlaivis pats perduoda signalą apie savo buvimo vietą per palydovus.
„Kai išskrendama iš pirminio radaro aprėpties zonos, tenka pasikliauti lėktuvu ir jo atsakymu“, – tvirtino D.Macleanas.
Be to, „Malaysia Airlines“ patvirtino, kad dingusiame lėktuve veikė sistema, kuri bazėje esančius inžinierius būtų automatiškai įspėjusi apie kokį nors mechaninį gedimą.
Tad orlaivio su 239 žmonėmis dingimas iš lėktuvų sekimo tinklalapių gali reikšti tai, kad atsakiklis buvo sustabdytas tyčia (nebūtinai pilotų), kad visiškai sustojo elektroniniai prietaisai arba kad lėktuvas suiro ore.
Lėktuvui skrendant jo siunčiamas signalas fiksuojamas tik kartą per minutę ir tik didesniame nei 8,8 km aukštyje. Tad jei orlaivis krito žemyn, net jei ir dingo iš radarų ekranų, jis galėjo dar kurį laiką skristi ir atsidurti gana toli nuo vietos, kurioje buvo užfiksuotas paskutinį kartą.
Kodėl ieškoma tokiose skirtingose vietose?
Dingusio orlaivio ieškoma ir jūroje palei skrydžio maršrutą į Vietnamą, ir kitoje Malakos pusiasalio pusėje. Be to, paieškos teritorija plečiama ir toliau. Kodėl?
Kruiziniame 8,8 km aukštyje orlaiviai dažniausiai skrenda 800–900 km/val. greičiu. Todėl lėktuvas, net dingęs iš radarų, galėjo nuskristi gana toli – ypač jei jis nenukrito toje vietoje, kurioje buvo užfiksuotas paskutinį kartą.
Kai kurie aviacijos ekspertai teigia, kad net sugedus visiems lėktuvo varikliams orlaivis gali sklęsti dar maždaug 20 minučių. Be to, Malaizijos pareigūnai mano, kad lėktuvas prieš dingdamas galbūt apsisuko.
Dingęs lėktuvas – koks jis?
Pekine turėjęs nusileisti orlaivis – „Boeing 777“. Ši JAV bendrovė jau nusiuntė į Aziją techninių patarėjų komandą, kuri turi padėti ištirti numanomos katastrofos priežastis.
Tačiau aviacijos ekspertai sutinka, kad „Boeing 777“ yra itin saugus orlaivis, ir tvirtina, jog techninis gedimas kur kas menkiau tikėtinas nei piloto klaida ar sabotažas.
Nuo 1995 metų birželio šiais lėktuvais iš viso atlikta beveik 5 mln. skrydžių, visame pasaulyje jų skraidžioja tūkstančiai. Aviakompanija „Malaysia Airlines“ yra įsigijusi 15 tokių orlaivių.
Parengė Gintaras Radauskas
