Šeštadienį su 239 žmonėmis prapuolęs lėktuvas „Boeing 777“ – ne vienintelė visą pasaulį dominanti mįslė.
Netrūksta ir, švelniai tariant, įdomių asmenybių, šiuo metu dominančių ne tiktai Malaizijos ekspertus.
Dabar jau prabilta apie pilotų kabinoje su merginomis prieš trejus metus neatsakingai besilinksminusį įgulos narį, kuris buvo šeštadienį dingusiame lėktuve.
Be to, toliau spėliojama apie galimą piloto savižudybės versiją ir dalijamasi pasakojimais apie keistai prieš skrydį besielgusį keleivį.
Paliko žiedą ir laikrodį
Neaišku, ką prieš lemtingą skrydį iš Kvala Lumpūro į Pekiną galvojo ar nujautė dviejų vaikų tėvas Paulas Weeksas, bet daug kam jo elgesys galėjo pasirodyti keistas.
39 metų mechanikos inžinierius iš Australijos miesto Perto turėjo pirmąkart skristi į savo naują pamaininį darbą Mongolijoje.
Pasak P.Weekso žmonos Danicos, prieš kelionę į išsvajotą darbą vyras daug fotografavosi kartu su šeima.
Negana to, jis paliko sutuoktinei savo vestuvinį žiedą ir laikrodį, prašydamas padovanoti juos sūnums, jeigu jam kas nors nutiktų. Taip jis niekuomet nesielgdavo.
„Vestuvinis žiedas turėtų atitekti sūnui, kuris pirmas tuoksis, o laikrodis – antrajam“, – sutuoktinio žodžius, pasakytus prieš skrydį, Australijos žiniasklaidai perpasakojo Danica.
Laukdama žinių apie „Boeing 777“ likimą, moteris meldė stebuklo. Šeima, auginanti 3 ir 11 metų sūnus, jau yra patyrusi košmarą. Jai teko kraustytis į Australiją iš Naujosios Zelandijos, kai per žemės drebėjimą sugriuvo jų namai.
Linksminosi kajutėje?
Dar daugiau dėmesio šiuo metu skiriama dingusio „Boeing 777“ antrajam pilotui Fariqui Abdului Hamidui, „Malaysia Airlines“ dirbusiam nuo 2007 metų.
Tiek žiniasklaidą, tiek skrydžių kompaniją sudomino vyro elgesys darbo metu praeityje.
Jonti Roos iš Pietų Afrikos Respublikos prabilo apie 2011 m. įvykdytą pilotų kabinos saugumo pažeidimą, susijusį su F.A.Hamidu.
Jauna moteris prisiminė su savo drauge Jaan Maree po atostogų laukusios įlaipinimo į lėktuvą, skrendantį iš Tailando salos Puketo į Malaizijos sostinę Kvala Lumpūrą, kai du pilotai išsivedė jas iš laukiančiųjų eilės ir pasiūlė skrydžio metu būti su jais piloto kabinoje. Vienas šių vyrų esą buvo F.A.Hamidas.
J.Roos tvirtina su drauge pilotų kabinoje buvusios viso skrydžio metu, taip pat ir lėktuvui kylant bei leidžiantis, nors taisyklės tai griežtai draudžia.
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Amerikos Valstijose keleiviams draudžiama skrydžio metu įeiti į pilotų kabiną.
J.Roos taip pat sakė, kad didžiąją 2011-aisiais vykusios kelionės dalį pilotai netgi nebuvo atsisukę į lėktuvo priekį.
„Visą skrydį jie kalbėjo, rūkė, nors nemanau, kad jiems tai leidžiama, ir fotografavosi su mumis pilotų kabinoje.
Jie buvo labai draugiški. Tačiau kartu jaučiau, kad jie labai gerai išmano savo darbą. Tikrai nesakau, jog manau, kad tai antrojo piloto klaida“, – apie šeštadienio įvykį kalbėjo J.Roos.
Jauna moteris sako buvusi šokiruota, kai suprato, kad mįslingai dingusiu „Malaysia Airlines“ lėktuvu skrido prieš trejus metus jos sutiktas pilotas.
Ramūs paskutiniai žodžiai
Aviacijos ekspertai nelinkę atmesti ir versijos, kad šeštadienį dingusio orlaivio pirmasis pilotas, norėdamas nusižudyti, specialiai sudaužė lėktuvą. Taip yra ne kartą pasitaikę praeityje.
Manoma, jog būtent dėl šios priežasties pernai lapkritį sudužo „Mozambique Airlines“ lėktuvas Namibijoje. Per katastrofą žuvo visi 33 orlaivyje buvę žmonės.
JAV centrinės žvalgybos valdybos vadovas Johnas Brennanas, paprašytas pakomentuoti galimą versiją, jog pilotas, norėdamas nusižudyti, šeštadienį specialiai sudaužė lėktuvą, atsakė: „Manau, kad negalima nuvertinti nė vienos teorijos.“
Tiesa, vakar „Malaysia Airlines“ atstovas tvirtino, jog kompanija neturi pagrindo manyti, kad orlaivis galėjo pradingti dėl įgulos veiksmų.
Nepasirodė neįprasti ir paskutiniai vieno iš lėktuvo pilotų žodžiai, ištarti Malaizijos skrydžių kontrolieriams.
Skirtingais duomenimis, lėktuvui iš Malaizijos įskrendant į Vietnamo oro erdvę, vienas pilotų ištarė: „Gerai, labanaktis“ arba „Gerai, supratau“.
Po šio komentaro, kaip teigiama, orlaivis dingo iš radarų ekranų.
Artimieji svaidėsi buteliais
Paskutiniai įgulos žodžiai buvo perduoti Pekino viešbutyje apsistojusiems dingusiųjų artimiesiems, kuriuos į neviltį varo nežinia dėl brangių žmonių likimo.
Mažiausiai 3 jų iš pykčio svaidėsi buteliais su vandeniu per susitikimą su „Malaysia Airlines“ ir ambasados atstovais.
„Pasakykite mums tiesą“, – šaukė žmonės, norėdami išsiaiškinti, ką Malaizijos kariuomenė žino apie šeštadienio įvykį.
Lėktuvo paieškos, į kurias pasiųsti laivai iš dešimties šalių, vakar dar nedavė rezultatų. O prieštaringa informacija apie tai, kad laineris prieš dingimą buvo pasukęs atgal į Kvala Lumpūrą, buvo paneigta.
Painiavos į visą šią situaciją įliejo ir mažiausiai devynių liudininkų teiginiai, kad jie girdėjo orlaivio keliamą triukšmą ir skleidžiamas šviesas šiaurės rytinėje Malaizijos dalyje, prie sienos su Tailandu.
Orlaivis esą skrido žemai virš jūros ir kėlė gąsdinantį triukšmą. Jeigu šie liudininkų teiginiai pasitvirtintų, tai reikštų, kad dingęs orlaivis nebuvo pakeitęs skrydžio krypties.
Orlaivis turėjo nusileisti Pekine
Kaip lėktuvas gali pradingti iš radarų?
Ekspertai svarsto, kad lėktuvas iš radarų galėjo dingti tyčia išjungus jo atsakiklį. Be to, galėjo sugesti jo elektronika, o galbūt laineris subyrėjo ore.
Sausumoje oro eismo kontrolieriai gali naudoti dviejų rūšių radarą: pirminį, kuris aptinka objektus pagal radijo signalus, ir antrinį, kai iš lėktuvo ateina automatinis atsakymas – orlaivis „prisistato“.
„Antrinis radaras išsiunčia koduotą užklausą, kuri iš lėktuvo grįžta atgal su informacija apie orlaivį. Sausumos ir lėktuvo veiksmai koordinuojami. Pavyzdžiui, rugsėjo 11-ąją lėktuvai gavo užklausas, bet jų užgrobėjai išjungė automatinio atsakymo signalą“, – teigė oro eismo konsultantas Dougas Macleanas iš bendrovės „DKM Aviation“.
Bet kai lėktuvą ir kontrolierius skiria didesnis atstumas, pavyzdžiui, skrendant virš vandenynų, naudojama kita sistema. Pastaraisiais atvejais orlaivis pats perduoda signalą apie savo buvimo vietą per palydovus.
„Kai išskrendama iš pirminio radaro aprėpties zonos, tenka pasikliauti lėktuvu ir jo atsakymu“, – teigė D.Macleanas. Be to, „Malaysia Airlines“ patvirtino, jog dingusiame lėktuve veikė sistema, kuri bazėje esančius inžinierius būtų automatiškai įspėjusi apie kokį nors mechaninį gedimą.
Tad orlaivio su 239 žmonėmis dingimas iš lėktuvų sekimo tinklalapių gali reikšti tai, kad atsakiklis buvo sustabdytas tyčia (nebūtinai pilotų), kad visiškai sustojo elektroniniai prietaisai arba kad lėktuvas suiro ore.
Lėktuvui skrendant jo siunčiamas signalas fiksuojamas tik kartą per minutę ir tik didesniame nei 8,8 km aukštyje. Tad jei orlaivis krito žemyn, net jei ir dingo iš radarų ekranų, jis galėjo dar kurį laiką skristi ir atsidurti gana toli nuo vietos, kurioje buvo užfiksuotas paskutinį kartą.
8,8 km aukštyje orlaiviai dažniausiai skrenda 800–900 km/val. greičiu. Todėl lėktuvas, net dingęs iš radarų, galėjo nuskristi gana toli, ypač jei jis nenukrito toje vietoje, kurioje buvo užfiksuotas paskutinį kartą.
Kai kurie aviacijos ekspertai teigia, kad net sugedus visiems lėktuvo varikliams orlaivis gali sklęsti dar maždaug 20 minučių.
Tačiau aviacijos ekspertai sutinka, kad „Boeing 777“ yra itin saugus orlaivis, ir tvirtina, jog techninis gedimas kur kas menkiau tikėtinas nei piloto klaida ar sabotažas.
