Tokie Kremliaus pareiškimai pasirodė po to, kai ketvirtadienį buvusios sovietinės Ukrainos rytuose per susirėmimus žuvo vienas protestuotojas ir kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas bei JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry penktadienį Londone susitiko derybose dėl Krymo krizės.
Po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi John Kerry Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, kad Maskvai ir Vašingtonui nepavyko rasti bendros vizijos kaip spręsti krizę Ukrainoje.
V.Putinas dar palauks
J.Kerry penktadienį pasakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedarys jokio sprendimo dėl Ukrainos, o lauks sekmadienį Kryme rengiamo referendumo rezultatų.
Po šešias valandas trukusių derybų su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Londone J.Kerry nurodė, kad jo pašnekovas leido suprasti, jog „prezidentas Putinas nėra pasirengęs daryti kokį nors sprendimą, kol sekmadienį baigsis referendumas“.
S.Lavrovas, savo ruožtu, patvirtino, kad tarp šių dviejų valstybių „nėra bendro požiūrio“, nors pripažino, kad dialogas buvo „naudingas“.
„Mes neturime jokio bendro požiūrio į padėtį. Skirtumai išlieka“, – sakė S.Lavrovas.
J.Kerry perspėjo, kad Rusijos susilauks didesnio atsako, jei įtampa Ukrainoje stiprės.
Po „tiesioginių ir atvirų“ derybų su savo kolega S.Lavrovu J.Kerry nurodė, kad JAV ir tarptautinė bendruomenė nepripažins sekmadieninio referendumo Kryme rezultatų.
„Jeigu Rusija sukels tokius įvykius, kurie padidins įtampą ar kels grėsmę Ukrainos žmonėms, tuomet, akivaizdu, bus dar didesnis atsakas ir tai brangiai kainuos“, – pasakė J.Kerry žurnalistams po derybų su S.Lavrovu.
Dėmesio centre - rusakalbiai
Korespondentų paklaustas ar susitikimo metu J.Kerry grasino kokiomis nors sankcijomis, S.Lavrovas teigė, jog „Rusijai tiesiogiai grasinama nebuvo“, tačiau Maskva supranta, jog Vakarų šalių vyriausybės svarsto sankcijų įvedimą.
„Turiu jus užtikrinti, kad sankcijos tikrai nepaskatins abipusių interesų kūrimo“, - kalbėjo Kremliaus atstovas.
Kalbėdamas su kolega iš JAV, S.Lavrovas pabrėžė, jog Ukrainoje nebuvo imtasi visų būtinų priemonių sustabdyti ginkluotų radikalų smurtą ir priminė, jog rusakalbių teisės šalyje taip pat turi būti gerbiamos.
Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos autonominį Krymo regioną, o netoli rytinių Ukrainos sienų tūkstančiai Rusijos karių surengė karines pratybas.
„Rusija pripažįsta savo atsakomybę už savo tėvynainių ir bendrapiliečių Ukrainoje gyvybę ir pasilieka teisę ginti žmones“, - nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Mes ne kartą deklaravome, kad tie, kas atėjo į valdžią Kijeve, turėtų nuginkluoti kovotojus, užtikrinti gyventojų saugumą ir legalią žmonių teisę rengti mitingus“, - sakoma ministerijos pareiškime.
„Deja, kaip rodo įvykiai Ukrainoje, tai nevyksta, Kijevo valdžia nekontroliuoja situacijos“, - sakoma jame.
Maskva vetuos JT rezoliuciją
Be to, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Genadijus Gatilovas pareiškė, kad Maskva ketina vetuoti Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl Krymo referendumo teisėtumo, rašo „Reuters“.
JAV diplomatų ketvirtadienį parengtame JT Saugumo Tarybos (ST) rezoliucijos projekte buvo raginama kovo 16 dienos Kryme numatytą surengti referendumą laikyti neteisėtu.
„Svarbiausia, kad ši rezoliucija kviečia neigti referendumo rezultatus, dėl to ji mums nepriimtina“, - „Interfax“ korespondentams sakė G.Gatilovas.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, telefoninio pokalbio metu su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonas pareiškęs, kad referendumas „visiškai suderinamas su tarptautinėmis teisės normomis ir JT Chartija“.
Maskvai užteks tik Krymo?
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nuramino Vašingtoną, kad Rusija neturi ir negali turėti planų veržtis į pietrytinius Ukrainos regionus.
„Rusijos Federacija jokių įsiveržimo į pietrytinius Ukrainos regionus planų neturi ir negali turėti. Mes remiamės tuo, kad rusų teisės, vengrų teisės, bulgarų teisės, kaip ir, tiesą sakant, ukrainiečių, turi būtinai būti užtikrintos, turi būti apgintos“, - sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje Londone, kuri buvo surengta po jo susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi.
Rusijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad pažeidimų Kryme nėra „būtent dėl to, kad buvo imtasi papildomų priemonių, jog liaudies savigynos draugovės buvo pilnos pasiryžimo neleisti pasikartoti tam, kas įvyko Maidane“.
„Drįstu jus patikinti, kad neturime jokių planų neužtikrinti to, ką darome, skaidrumo“, - sakė S.Lavrovas.
Maskva žada gerbti referendumą Kryme
Istorinė ir lingvistinė linija dalija 46 mln. gyventojų turinčią Ukrainą į rytinę dalį, kuri yra linkusi palaikyti Maskvą ir kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, ir proeuropietišką Vakarų Ukrainą, kur dauguma gyventojų kalba ukrainietiškai.
Tuo metu promaskvietiškas Krymo lyderis penktadienį paragino rusakalbius rytinėse Ukrainos srityse surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
„Jeigu pakankamai daug žmonių šiose srityse pritaria tam, jie turėtų rengti referendumus“, – sakė nepriklausomu nuo Ukrainos pasiskelbusio Krymo ministras pirmininkas Sergejus Aksionovas žurnalistams, artėjant sekmadienį Kryme rengiamam referendumui, kuriam pritaria Maskva, bet neteisėtu paskelbė Kijevas ir dauguma tarptautinės bendruomenės.
S.Lavrovas tikina, kad Rusija gerbs Krymo žmonių pasirinkimą, išreikštą per kovo 16-osios referendumą.
„Mes patvirtinome savo poziciją, išdėstytą ne kartą Rusijos prezidento, kad mes gerbsime Krymo liaudies valios išraišką kovo 16 dieną rengiamame referendume“, - sakė jis po derybų su JAV valstybės sekretoriumi J.Kerry.
Dar S.Lavrovas pažymėjo, kad detaliau apie referendumą Kryme bus pakomentuota vėliau, kai bus paskelbti jo rezultatai.
„Savo požiūrį į šio referendumo rezultatus mes pareikšime, kai rezultatai bus žinomi“, - sakė jis per spaudos konferenciją.
Anot S.Lavrovo, Krymo parlamentas jau priėmė respublikos nepriklausomybės deklaraciją, ir esama vilties, kad Krymo gyventojai tai patvirtins referendume.
„Toliau spekuliuoti beprasmiška, reikia palaukti rezultatų“, - sakė jis ir pridūrė, kad Maskvoje remiamasi tuo, jog tautos apsisprendimo teisės niekas neatšaukė.
Referendumas neatitinka konstitucijos
Savo ruožtu Ukrainos Konstitucinis Teismas (KT) nekonstituciniu pripažino Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios Rados kovo 6-osios sprendimą „Dėl Krymo referendumo rengimo“.
Tokią išvadą Konstitucinis Teismas priėmė ir oficialiai paskelbė ketvirtadienį, išnagrinėjęs laikinojo Ukrainos prezidento ir Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo bei parlamento žmogaus teisių įgaliotinės Valerijos Lutkovskos konstitucinius teikimus.
Konstitucinio Teismo sprendimu Krymo AR sprendimas pripažintas nekonstituciniu ir netenka galios nuo KT sprendimo priėmimo dienos.
Todėl, KT sprendimu, Krymo AR referendumo rengimo komisijos veikla, taip pat teritorinių ir apylinkių komisijų veikla turi būti nutraukta.
Ukrainos KT įpareigojo Krymo autonominės respublikos Ministrų Tarybą nutraukti referendumo regimo priemonių finansavimą, užtikrinti biuletenių ir agitacinės medžiagos sunaikinimą.
A.Jaceniukas džiaugiasi JAV parama
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį sakė, kad jį padrąsino „beprecedentė parama“, kurios jis sulaukė per vizitą Jungtinėse Valstijose, ir pasmerkė Rusiją, atmetusią pasiūlymus spręsti Krymo krizę.
„Deja, Rusija atsisako svarstyti bet kokius planus“, - sakė jis žurnalistams, atvykęs į Kijevo tarptautinį oro uostą.
„Visa, kuo jie tiki, tai tankų ir kariuomenės, ginkluotės ir kareivių atvedimu prie Ukrainos ir Rusijos sienos, ir savo pajėgų didinimu Kryme“, - sakė jis.
Paklaustas apie JAV ir kitokios tarptautinės pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perspektyvas, jis atsakė: „Ukraina, kaip ir visas pasaulis, svarsto tik tai, kaip išspręsti šią krizę taikiomis priemonėmis. Civilizuotas pasaulis imasi visų įmanomų priemonių, kad suteiktų techninę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tačiau reikia aiškiai suprasti, kad tai dabar yra tik Ukrainos armijos ir Ukrainos valstybės atsakomybė“.
Sankcijos gali stipriai supurtyti
O buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas, kuris vienu metu buvo artimas Vladimiro Putino patikėtinis, sakė, kad ir taip sunkumus išgyvenančią šalies ekonomiką ištiktų rimti sunkumai, jeigu Vakarai dėl Krymo įvestų sankcijas.
A.Kudrinas, kuris 2011 metais buvo atleistas iš posto, bet tebėra labai gerbiamas verslo sluoksniuose, sakė, kad numanomos Krymo aneksijos nenumatytos pasekmės jau yra jaučiamos.
„Jau galiu pasakyti, kad kreditų čiaupai Rusijai užsukami, – sakė jis. – Rusijos bendrovės turi maždaug 700 mlrd. dolerių vertės neapmokėtų skolų“.
„Prieinamų pinigų kiekis jau pradeda mažėti, nes kai kurios kreditų linijos stabdomos ir tai jau prasidėjo, – sakė A.Kudrinas, kurio komentarai penktadienį buvo paskelbti jo interneto svetainėje. – Tai reiškia, kad kai kuriuos bendrus projektus teks stabdyti“.
Maskva ir Vakarai susirėmė dėl Krymo – Ukrainos pusiasalio, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, – likimo. Kremliaus remiamos pajėgos jau yra perėmusios Krymo valdymą prieš sekmadienio referendumą, spręsiančio, ar regionui prisijungti prie Rusijos.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai sako, kad šis Krymo referendumas yra neteisėtas figos lapelis aneksijai, kurią vykdys Rusija. Maskva tvirtina, kad gina etninius rusus, kuriems turėtų būti leista apsispręsti dėl savo pačių identiteto.
Vakarai pagrasino ekonominėmis ir politinėmis sankcijomis, jei V.Putinas nepasitrauks iš Ukrainos, bet iki balsavimo likus vos dviem dienoms, nėra jokių ženklų, kad jis nusileistų.
„Mano galva, šiomis aplinkybėmis (ekonomikos augimas) bus mažesnis nei 1 proc., galbūt - net nulis“, - sakė A.Kudrinas.
