239 žmones iš Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro į Kinijos sostinę Pekiną skraidinęs lėktuvas „Boeing 777“ dingo beveik prieš savaitę.
Nors gelbėtojams ir artimiesiems kone kasdien švysteli viltis surasti bent orlaivio nuolaužas, pranešimai apie katastrofos pėdsakus dar nė karto nepasitvirtino.
O lėktuvo paieškas bei nelaimės versijų tyrimą sunkina ir Malaizijos pareigūnai. Jie viešina informaciją, kurią vėliau patys paneigia ar pakeičia. Tiesa, Malaizijos gyventojams tai ne naujiena.
Prisipažino tik kvočiami
„Pagaliau pasaulis pajuto tą bejėgiškumą, kokį mes jaučiame jau daug metų“, – taip beveik 60 metų trunkantį partijos „Barisan Nasional“ valdymą apibūdino buvusi vieno Malaizijos opozicijos politiko padėjėja Lee Ee May.
Taip moteris kalbėjo po trečiadienio spaudos konferencijos, kai iš įvairių pasaulio šalių suvažiavę žurnalistai tiesiog iškvotė Malaizijos lyderius.
Paaiškėjo, jog aukšti karininkai ir politikai 4 dienas slėpė, kad kariniai radarai užfiksavo signalus, kurie galėjo rodyti dingusio lėktuvo buvimo vietą.
Orlaivis optimaliame aukštyje skrido į vakarus, Indijos vandenyno link. Tai didelis nukrypimas nuo kelio, kuriuo turėjo skristi pradingęs „Boeing 777“. Ir tai reiškia naujus paieškų plotus.
Į klausimus nereaguoja
„Žmonės čia jau susitaikė su tuo, kad jų lyderiai neatsako į klausimus. Kai nejauti jokios rimtos konkurencijos, natūralu, kad jautiesi ramus ir gyveni patogiai“, – dėl politikų išlepimo neabejoja ir teisininkė Ambiga Sreenevasan.
Malaizija – gana pasiturinti šalis. Ji retai nukenčia nuo stichinių ar kitokių didelių nelaimių, todėl neturi ypatingos katastrofų valdymo patirties.
Šalį supa tokie garsūs kaimynai kaip Tailandas ar Singapūras, todėl ji retai sulaukia ir tarptautinio dėmesio. Tad Malaizijos politikai, kilę iš įtakingų etninių malajų šeimų, labiau įpratę rūpintis opozicijos gniuždymu.
Kaip tik „Malaysia Airlines“ orlaivio dingimo išvakarėse opozicijos lyderis Anwaras Ibrahimas pagal sodomijos (lytinio ištvirkavimo. – Red.) įstatymą buvo nuteistas kalėti 5 metus. O antradienį už grotų pasiųstas dar vienas opozicijos politikas Karpalas Singhas – už maišto kurstymą.
Nesėkmė tarptautinėje arenoje
JAV dienraštis „New York Times“ mano, kad įtariama lėktuvo katastrofa tapo ir Malaizijos prisistatymu pasauliui.
Tačiau šalies debiutas tarptautinėje scenoje amerikiečiams pasirodė keistas ir nepageidautinas.
„Jie niekada nėra patyrę šitokio spaudimo, – Malaizijos politikų elgesį aiškino Lee Ee May. – Bet dabar juos stebi visas pasaulis, jie neturi kur slėptis.“
Tačiau taip mano ne visi. Harvardo universitetą baigęs ekonomistas, buvęs Malaizijos valstybės tarnautojas Ramonas Navaratnamas užstojo šalies pareigūnus. Jo manymu, tokiam įvykiui kaip šis negali būti visiškai pasiruošusi jokia vyriausybė.
„Tokių atvejų beveik nepasitaiko. Šiuo atžvilgiu kiekvienas galėtų būti pričiuptas“, – svarstė R.Navaratnamas.
Malaizijos teiginiai kelia nepasitikėjimą
„Malaysia Airlines“ iš pradžių skelbė, kad oro kontrolė ryšį su „Boeing 777“ prarado 2 val. 40 min. ryto, praėjus maždaug 2 valandoms nuo skrydžio pradžios. Vėliau paskelbta, jog lėktuvas dingo 1 val. 30 min. Valandos skirtumas reiškia, jog orlaivio nuolaužų ieškota ne ten, kur jis galėjo nukristi.
Šeštadienį vyriausybė pranešė, kad yra ženklų, leidžiančių spėti, kad orlaivis bandė apsisukti, bet daugiau ji nieko neaiškino. Po kelių nežinios dienų kariuomenės vadai atskleidė, jog oro gynybos radarai užfiksavo nežinomo orlaivio judėjimą. Dėl to kilo spėlionių apie lėktuvo bandymą apsisukti.
Pirmiau teigta, jog 4 ar 5 keleiviai užsiregistravo į skrydį, bet neįsėdo į lėktuvą, todėl jų bagažas prieš kylant buvo išimtas iš „Boeing 777“. Tai lėmė spekuliacijas apie teroro išpuolį. Bet trečiadienį pareigūnai pateikė kitą versiją: esą keletas žmonių, kurie rezervavo vietas lėktuve, taip ir neatvyko. Todėl bilietai buvo parduoti kitiems keleiviams, o joks bagažas iš orlaivio nebuvo iškrautas.
Neaiškumų kilo ir dėl dviejų keleivių, kurie skrido su vogtais pasais. Iš pradžių jie buvo apibūdinami kaip azijietiškų bruožų turintys asmenys, bet vėliau kitas pareigūnas paskelbė, jog jie buvo juodaodžiai. Interpolas nustatė, kad tai buvo iraniečiai.
Malaizijos policija paviešino jų nuotraukas, tačiau jose matyti, kad vyrai vienodomis kojomis, t.y. nuotraukos sumontuotos kompiuteriu. Policijos pareigūnai tai pavadino neapsižiūrėjimu ir neigė, kad klaidina tyčia.
