Daugelis visuomenės narių – pradedant garsenybėmis, baigiant ultradešiniaisiais judėjimais ir vietos etninėmis mažumomis – pasisakė prieš sekmadienį planuojamą surengti referendumą, kuriame Krymo gyventojai galės nuspręsti, ar jų regionas turi tapti Rusijos teritorija.
Pastarąją savaitę visos didžiosios Ukrainos televizijos beveik kas valandą transliuodavo vaizdo įrašą, kuriame garsūs televizijos laidų vedėjai ukrainiečių ir rusų kalbomis ragino išsaugoti šalies vienybę ir teritorinį vientisumą.
„Dieve, apsaugok mūsų žmones nuo griuvėsių! – trumpame vaizdo pranešime sako privačios televizijos „1 plius 1“ žurnalistė Natalija Mosijčiuk. – Mes vis dar tikime, kad šią vasarą visi važiuos į Krymą; kad jis bus draugiškas ir ramus.“
Maskva savo veiksmus Ukrainoje iš dalies argumentuoja būtinybe apsaugoti rusakalbius kaimyninės šalies rytuose ir pietuose, įskaitant Krymą, kur jie sudaro didelę arba didžiąją gyventojų dalį.
Tačiau televizijos „Novyj kanala“ žurnalistei Mašai Jefrosininai, gimusiai ir užaugusiai rytų Kryme, kalba atrodo prastas pateisinimas karinei intervencijai.
„Taip, krymiečiai niekada nekalbėjo ukrainietiškai. Tačiau tai man netrukdė 15 metų bendrauti su jumis, mano žiūrovai, savo gimtąja rusų kalba“, – ji sakė tame vaizdo pranešime.
Ugningo būdo dainininkė ir aktyvistė Ruslana, išgarsėjusi 2004 metais, kai laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą, o neseniai buvo apdovanota už drąsą JAV pirmosios ponios Michelle Obamos, taip pat pasisakė už nedalomą Ukrainą, smerkdama Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką.
„Putinas skaldo ukrainiečių šeimas“, – sakė ji.
Kol garsenybės ragina išsaugoti vienybę, ultradešinieji judėjimai, tokie kaip „Pravyj sektor“ („Teisusis“ arba „Dešinysis sektorius“), sako esantys pasirengę ginklu ginti Krymą, kurį dabar faktiškai kontroliuoja Rusijos pajėgos.
„Esame pasiruošę ginti Krymą“, – sakė „Pravyj sektor“ aktyvistas Heorhijus Spasas.
„Mūsų lyderiai palieka Krymą likimo valiai. Tegul jie atidaro ginklų saugyklas – ir mes viską išspręsime patys“, – pridūrė Ukrainos armijoje tarnavęs jaunuolis, sakantis, kad yra pasiruošęs bet kada vykti į frontą.
Krymas buvo perduotas administruoti Ukrainai kaip „dovana“, įteikta 1954 metais tuomečio Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chruščiovo. Per pastaruosius 60 metų žmonių sąmonėje nedaug išteklių turintis Krymas tapo neatsiejama Ukrainos dalimi.
„Visuomet reikšminga, kai kas nors atima dalį tavo šalies, – pažymėjo politikos analitikas Volodymyras Fesenka. – Teritorijos netektis visuomet yra skausminga trauma – įžeidimas bet kuriai šaliai.“
Naujoji provakarietiška Kijevo vyriausybė tvirtino, kad Krymas „buvo, yra ir bus Ukrainos dalis“.
Tačiau menkas atsakas į Rusijos įvykdytą užgrobimą daugeliui ukrainiečių kursto nerimą, kad tas strategiškai svarbus pusiasalis bus tiesiog grąžintas Rusijai ir kad tas konfliktas gali dar labiau išsiplėsti.
„Rusai nesustos Kryme – jie pasiruošę eiti į rytų Ukrainą, o tuomet – į Kijevą“, – perspėjo 35 metų architektas Maksimas Kučeris.
„Europos Sąjunga ir JAV nenori nieko daryti Kryme – turime patys su jais kovoti“, – pridūrė jis, atkartodamas H.Spaso poziciją.
Kryme gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, todėl daugelis prognozuoja, jog referendumo, kurį Kijevo vyriausybė ir pasaulio galybės laiko neteisėtu, rezultatai bus palankūs Maskvai.
Krymo politikos ir sociologijos tyrimų instituto atlikta apklausa, kurios rezultatai pateikiame referendumui skirtame prorusiškame portale, nurodoma, kad 77 proc. gyventojų planuoja balsuoti už prisijungimą prie Rusijos.
Tuo tarpu Kijeve įsikūręs Demokratinių iniciatyvų fondas nustatė, kad tokių yra tik 41 procentas.
„Jaunimas nenori jungtis su Rusija“, – sakė to fondo įkūrėja Iryna Bekeškina.
