Net jeigu biuleteniai ir nebūtų sužymėti, pasirinkimo sekmadienio referendume iš tikrųjų nėra. Apie tai, kad abu balsalapiuose pateikiami klausimai veda į Rusijos glėbį šią savaitę rašė naujienų agentūra „Reuters“.
Pirmasis referendumo klausimas skamba taip: „Ar jūs palaikote Krymo susijungimą su Rusija, kad jis taptų Rusijos Federacijos dalimi?“
Čia viskas aišku.
Bet antrajame klausime slypi gudrybė. Jis skamba taip: „Ar jūs palaikote 1992 metų Konstitucijos atkūrimą, pagal kurį Krymas tampa Ukrainos dalimi?“ Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Krymo gyventojai gali rinktis dabartinį pusiasalio statusą, tačiau iš tikrųjų taip nėra.
Mat 1992 metų Konstitucija, kuri buvo priimta iškart po Sovietų Sąjungos griūties ir netrukus panaikinta Ukrainos valdžios, numato Krymo statusą kaip nepriklausomo subjekto Ukrainos sudėtyje. Pagal šį įstatymą Krymas gali savarankiškai rinktis su kuo sieti savo ateitį. Įskaitant Rusiją.
Prorusiškas Krymo parlamentas jau dabar neslepia, kad nori susijungti su Rusija. Pasak analitikų, tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu per referendumą pusiasalio gyventojai balsuotų už antrąjį variantą, tai vis tiek reikštų, kad Krymas pateks į Rusijos kontrolę. Tik šis kelias būtų nežymiai ilgesnis už pirmąjį. Dar viena neramią, bet numanomą žinią apie referendumą pranešė Ukrainos deputatas Oleksandras Briginecas.
Jo teigimu, į rytinėje Krymo pusiasalio pusėje esantį miestą Kerčę iš Rusijos per perkėlą masiškai įvežami rusakalbiai. Sausakimši autobusai su „rinkėjais“ plukdomi laivais. Pasak deputato, net vietiniai girtuokliai stebisi, kad Krymą užplūdo svetimi žmonės.
Jie esą atvežami todėl, kad nežlugtų referendumas, nes Krymo totoriai, rusai ir ukrainiečiai ištisais kaimais atsisako jame dalyvauti . „Pirma partija jau įvežta, o iš Simferopolio į Rusiją pajudėjo tušti autobusai“, - pranešė O.Briginecas.
Krymas ruošiasi
Referendumas dėl Krymo pusiasalio prijungimo prie Rusijos įvyks sekmadienį. Referendumą neteisėtu vadina tiek Kijevas, tiek jį palaikančių Vakarų valstybių lyderiai. Šeštadienį Ukrainos parlamentas nubalsavo paleisti Krymo regioninį parlamentą, kuris atsakingas už referendumo organizavimą.
Šeštadienį BNS pranešė, kad Prorusiški Krymo lyderiai baigia paskutinius pasiruošimus referendumui.
Krymo sostinėje Simferopolyje gatvėse šeštadienį buvo ramu, nors daug patruliuojančių karių atrodė neįprastai šiame ramiame mieste.
Krymo premjeras Sergejus Aksionovas, kurio išrinkimo uždaroje regiono parlamento sesijoje Kijevas nepripažįsta teisėtu, sakė, kad regionui pakanka pajėgų balsavimo saugumui užtikrinti.
„Manau, mums pakanka žmonių – daugiau nei 10 tūkst. savigynos pajėgose, daugiau nei 5 000 – įvairiuose Vidaus reikalų ministerijos daliniuose ir Krymo respublikos saugumo tarnybose“, – jis sakė žurnalistams .
ELTA praneša, jog, ekspertų manymu, dauguma iš 1,5 mln. Krymo rinkėjų pasirinks prisijungimą prie Rusijos, nes pusiasalyje etninę daugumą sudaro rusų kilmės asmenys. Daugeliui vietos gyventojų šis pasirinkimas daugiau ekonominis nei politinis.
„Rusijoje uždirbčiau triskart tiek, kiek gaunu Ukrainoje, - pareiškė 20-metė Ukrainos geležinkelių darbuotoja Svetlana Dzubenko. - Mano atlyginimas šiuo metu siekia 3 tūkst. grivinų (760 litų), tačiau manau, kad Rusijoje uždirbčiau 45 tūkst. rublių, arba apie 12 tūkst. grivinų. Man nieko nelieka susimokėjus už būstą, šildymą ir maistą. O jeigu noriu pataupyti juodai dienai? Kas nutiktų, jei susirgčiau?“, - skundėsi moteris.
Parengė Gintaras Šiuparys, Eglė Buitkienė
