Šis įvykis gali lemti ištisus mėnesius ekonominės sumaišties ir teisinio vakuumo.
Sekmadienį nutilus Rusijos himnui Krymo gatvėse, kuriose buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, vietos gyventojai pradeda blaiviau galvoti apie balsavimo, kuris pavers jų regioną neaiškaus statuso teritorija, padarinius.
Paskelbti galutiniai rezultatai
Duomenys, gauti patikrinus visus sekmadienį Kryme vykusio referendumo biuletenius, rodo, kad už Krymo prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. balsavusiųjų.
Tai pirmadienį paskelbė Krymo referendumo komisijos pirmininkas Mychaila Malyševas, pristatydamas galutinius plebiscito rezultatus.
„Už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 1 233 022 referendumo dalyvių (96,77 proc. balsavusiųjų)“, - nurodė jis per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.
Iš viso referendume dalyvavo 1 274 096 žmonių arba 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.
„Už Krymą Ukrainos sudėtyje pasisakė 31 997 žmonės - 2,51 proc. balsavusiųjų. Negaliojančiais pripažinti 9 097 biuleteniai - 0,72 proc.“, - sakė M.Malyševas.
Daug pažeidimų
Pranešama apie daugybę referendumo pažeidimų. „Zn.ua“ rašo, kad rinkėjai paprastesne tvarka buvo įtraukiami į balsavimą tą pačią dieną, tiesiog balsavimo vietose. Pasak referendumo stebėtojų, žmonės galėjo balsuoti net keliose apylinkėse. Teigiama, kad tarp balsavusiųjų – daugybė Rusijos piliečių, kurie net negyvena Kryme, taip pat sąrašuose – jau mirę gyventojai.
Apie tai „zn.ua“ pasakojo Ukrainos vyriausiosios rinkimų komisijos Krymo skyriaus vadovas Andrejus Krysko.
„Balsavo ir Rusijos piliečiai su rusiškais pasais. Tokią informaciją gavome iš kelių rinkimų apylinkių. Mes darome prielaidą, kad rinkimuose dalyvavo „mirusios sielos“, nes rinkėjų sąrašai yra labai seni ir nepatikslinti. Vienoje rinkimų apylinkių buvo naudojamasi dar 1999 m. sudarytu rinkėjų sąrašu“, – aiškino A.Krysko.
Jis taip pat aiškino, kad tarp referendumo stebėtojų nebuvo nė vienos organizacijos, keliančios pasitikėjimą.
„Didelis farsas“
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pirmadienį pirmą kartą viešai komentuodamas Krymo referendumą už prisijungimą prie Rusijos, jį pavadino „dideliu farsu“.
Kalbėdamas parlamente O.Turčynovas pasmerkė „tebesitęsiančią agresiją Kryme, kurią Rusija bando užmaskuoti šiuo dideliu farsu, kurį jie vadina referendumu ir kurio niekada nepripažins nei Ukraina, nei civilizuotas pasaulis“.
Laikinasis prezidentas paragino deputatus pritarti daliniam Ukrainos karių mobilizavimui.
Rusija skubės priimti teisės aktus
Rusijos parlamento žemieji rūmai priims teisės aktus, leisiančius Krymui „artimiausioje ateityje“ tapti šios šalies teritorija, naujienų agentūra „Interfax“ pirmadienį citavo vieną įstatymų leidėją.
Sekmadienį Kryme vykusio prieštaringo vertinamo referendumo neoficialūs galutiniai rezultatai rodė, kad prisijungimui prie Rusijos pritaria 96,6 proc. dalyvių, tačiau dėl to balsavimo santykiai tarp Vakarų ir Rytų pasiekė žemumas, neregėtas nuo Šaltojo karo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė gerbsiantis Krymo žmonių valią, ignoruodamas Vakarų valstybių lyderius, sakančius, kad tas referendumas buvo neteisėtas, nes Rusijos pajėgos yra užėmusios tą pietinį Ukrainos regioną.
„Referendumo Kryme rezultatai aiškiai rodo, kad Krymo gyventojai savo ateitį mato tik Rusijos sudėtyje“, – „Interfax“ citavo Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Sergejų Neverovą.
Dūmos pareigūnai sakė, kad tas Juodosios jūros pusiasalis gali tapti Rusijos Federacijos dalimi pagal dabar galiojančius teisės aktus, ypač pagal 2001 metais priimtą įstatymą „Dėl naujo subjekto priėmimo į Rusijos Federaciją“, pridūrė „Interfax“.
Krymas pirmiausiai turėtų pateikti prašymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui leisti tapti nauju Rusijos Federacijos subjektu. Jeigu toks prašymas būtų patvirtintas, V.Putinas jį perduotų svarstyti parlamento aukštiesiems iš žemiesiems rūmams, kurie parengtų sutartį, o ją turėtų pasirašyti Rusija ir Krymo valdžia.
Pagal tą sutartį gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį naujasis subjektas turėtų būti integruotas į Rusijos ekonomines, finansines ir teisines sistemas.
Pasirašius sutartį, ją turėtų peržiūrėti Rusijos Konstitucinis Teismas. Galiausiai ją turėtų ratifikuoti abeji parlamento rūmai – Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.
„Nemanau, kad šių klausimų svarstymas bus vilkinamas Valstybės Dūmoje arba Federacijos Taryboje. Esame pasiruošę priimti visus reikalingus teisinius sprendimus kiek įmanoma greičiau“, – aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Ilja Umachanovas sakė valstybinei naujienų televizijai „Rossiya 24“.
Gali pasiūlyti specialų mokestinį režimą
Rusijos finansų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Maskva gali pasiūlyti specialų mokestinį režimą Ukrainos pietiniam Krymo regionui, kuris sekmadienį referendume triuškinama balsų dauguma pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.
„Neabejotina, kad galimas Krymo prisijungimas prie Rusijos turės labai rimtą poveikį“, - sakė finansų viceministras Sergejus Šatalovas, kalbėdamas vietos verslo konferencijoje.
„Neatmetu specialaus mokestinio režimo Krymui (pereinamuoju laikotarpiu) galimybės“, - pridūrė jis, tačiau išsamiau to nekomentavo.
Rusijos žiniasklaida giria rezultatus
Rusijos žiniasklaida pirmadienį sveikino Krymo referendumo rezultatus – sprendimą atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos.
„Krymas grįžta į Rusiją“, – parašė provyriausybinis, dideliu tiražu leidžiamas laikraštis „Komsomolskaja pravda“.
„Krymas skiriasi su Ukraina“, – skelbia dienraštis „Moskovskij komsomolec“.
„Kam nors tai gali nepatikti, bet mes džiaugiamės“, – vieno rinkėjo žodžius pirmajame puslapyje cituoja „Izvestija“, šalia išspausdinęs besišypsančių ir plojančių krymiečių nuotrauką.
„Vakar Krymas pasirinko: jis nori būti Rusijos dalis“, – parašė oficialus vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“.
Net 96,6 proc. rinkėjų Kryme, kur gyvena daugiausia rusakalbiai, balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos, rodo galutiniai sekmadienį įvykusio referendumo rezultatai.
Krymą Ukrainai 1954 metais „padovanojo“ tuometinis sovietų lyderis Nikita Chruščiovas.
Vakarai ir Kijevo valdžia šį referendumą vadina neteisėtu.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Krymo, kuriame nuo 18-ojo amžiaus pabaigos yra dislokuotas rusų Juodosios jūros laivynas, gyventojai turi teisę į apsisprendimą.
Pagrindinis Rusijos opozicinis laikraštis „Novaja gazeta“, regis, yra vienintelis nesutinkantis balsas – jis pirmajame puslapyje išspausdino tūkstančių demonstrantų, kurie savaitgalį Maskvoje protestavo prieš Rusijos įsikišimą Kryme, nuotrauką.
Po Ukrainoje tris mėnesius trukusių antivyriausybinių protestų, kurie nuvertė promaskvietišką prezidentą ir į valdžią iškėlė provakarietišką komandą, Kremlius nusiuntė į Krymo pusiasalį savo pajėgas.
Krymo gyventojai išsigandę
Krymas, kurio suverenumo nepripažįsta tarptautinė bendruomenė, išskyrus Rusiją, dabar turėtų laipsniškai pereiti prie tiesioginio Rusijos valdymo, tačiau niekas tiksliai nežino, kaip ir kada tai įvyks.
„Mėgstu laikytis savo įpročių, dienotvarkės. Tai mane šiek tiek baugina... Pažiūrėsime“, – sakė 70-metė Ana Ivanovna, balsavusi už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.
Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas ne kartą tikino gyventojus, kad perėjimas prie Rusijos valdymo bus paprastas. Jis numato nuo šios savaitės leisti šešis mėnesius naudoti Rusijos rublį kartu su Ukrainos grivinomis.
Tačiau Krymo gyventojai nėra dėl to tikri – pastaruoju metu bankus, ypač Ukrainos nacionalinių bankų skyrius, kurie gali būti greitai uždaryti, užplūdo santaupas norintys atsiimti klientai.
Krymas iš Ukrainos gauna elektrą, elektros energiją ir vandenį, todėl esminės paslaugos taip pat gali sutrikti, jeigu Kijevas padarytų logiškas išvadas iš Krymo savarankiško apsisprendimo ir nutrauktų tiekimą.
Bet kokiu atveju galutinis sprendimas priklausys nuo Maskvos, kurios parlamentas dar nėra priėmęs įstatymo dėl užsienio šalių teritorijų prijungimo prie Rusijos.
Ukrainiečių kariškių ateitis neaiški
Atsiskyręs nuo Ukrainos, bet dar oficialiai neprisijungęs prie Rusijos Krymas faktiškai veiks kaip nepriklausomas darinys, o A.Aksionovas sakė, kad regiono ekonomika šį laikotarpį lengvai atlaikys padedant Maskvai.
Kitas svarbus klausimas, kokia ateitis laukia Ukrainos karinių bazių ir regione gyvenančių tūkstančių ukrainiečių kariškių. Vietos totoriai, sudarantys apie 12 proc. iš maždaug 2 mln. Krymo gyventojų, baiminasi dėl savo saugumo.
Musulmoniška bendruomenė, kalbanti tiurkų grupės kalba, iki šiol gerai prisimena masinius totorių trėmimus, kuriuos Sovietų Sąjunga vykdė praeito amžiaus 5-ajame dešimtmetyje.
„Mane apėmė emocijos. Maniau, kad kitos šalys mus palaikys. Man liūdna dėl to, kas vyksta dabar, – sakė 28 metų totorius Seitchalinas. – Mes buvome pradėję stotis ant kojų, nors niekas mums nepadėjo.“
Net karščiausi susijungimo su Rusija šalininkai pripažįsta, kad tolesnis Krymo likimas neaiškus, o A.Aksionovas sakė, kad oficialus atsiskyrimas gali užtrukti iki vienų metų.
„Gyvenimas taip greitai nesikeičia. Reikės išspręsti daug techninių, politinių ir ekonominių klausimų“, – sekmadienį pažymėjo vienos Sevastopolio uostamiesčio balsavimo apylinkės pareigūnas Valerijus Medvedevas.
35 metų namų šeimininkė Natalija, baigusi teisės studijas ir auginanti du vaikus, sakė, kad gyvena apimta nerimo, tačiau nusiteikusi optimistiškai.
„Tikiuosi šviesesnės ateities, – pareiškė ji. – Studijavau Ukrainos įstatymus, bet galiu išmokti ką nors nauja. Manau, viskas išsispręs.“
