Vakarop laikinasis Ukrainos vadovas davė Krymo separatistams ultimatumą - per tris valandas paleisti sulaikytąjį. Priešingu atveju - Ukrainos valdžia pažadėjo imtis priemonių.
Tuo tarpu Šveicarija dūrė Rusijai ir sustabdė derybas su Rusijos vadovaujama Muitų sąjunga dėl laisvosios prekybos sutarties.
5 val. 55 min. Pranešama, kad Belbeko kariniame oro uoste ukrainiečiai kariai atrėmė nenustatytų asmenų bandymą įsibrauti į bazės teritoriją.
Anot Ukrainos kariškių, provokacija buvo surengta 20 val. 30 min. Jų teigimu, įsibrovėliai naudojo garsines ir akinančios šviesos granatas. Poste esantys kariai pradėjo šaudyti ir taip atbaidė priešininkus.
21 val. 43 min. Zn.ua rašo, kad Ukrainos valdžia yra pasiruošusi iš okupuoto Krymo evakuoti Ukrainos karius ir jų šeimos narius, patikino Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius.
Jie esą sukūrė veiksmų planai, kad kariai, o pirmiausia jų šeimos nariai saugiai galėtų pasiekti Ukrainos teritoriją. Jų skaičiavimais - apie 25 tūkst. žmonių.
Jis teigė, kad tiems žmonėms, kurie neišdavė Ukrainos turi būti atlyginta.
21 val. 25 min. Kalbėdama viename iš Amerikos dailės koledžų, buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „žaidžia su pasauliu pokerį“ ir mėgina suprasti, kaip toli galima eiti.
Pasak eksprezidentės, nereikia būti psichologijos daktaru, kad suprastum, jog V.Putinas yra alkanas valdžios ir nieko nebijo.
V.Vykės-Freibergos nuomone, Rusijos lyderis yra įvaldęs praktinę psichologiją, analizuoja savo pašnekovų, kitų valstybių lyderių charakterius ir randa jų silpniausias vietas. „Jis talentingas ir puikiai parengtas“, – sakė buvusi Latvijos valstybės vadovė.
Pagal jos prognozę, „Rusija eis tiek, kiek gali, o jei jai nebus priešinamasi – ir dar toliau“.
21 val. 20 min. Donecko srityje blokuojami sandėliai su ginklais. Jauni vyrai užtvėrė kelią sukvežimiams su ginklais ir neleidžia išvažiuoti.
Unian.net rašo, kad šiais ginklais turi būti aprūpinti Ukrainos kariai. Dalinio vadovybė skundžiasi, kad šiais ginklus išgabenti juos delegavo Gynybos ministerija, tačiau šie to padaryti negali.
20 val. 20 min. Ukraina ketina atsisakyti dalyvavimo Nepriklausomų valstybių sandraugoje (NVS), pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus.
„Priimtas spendimas ne tik atsisakyti pirmininkavimo NVS, bet ir pradėti išėjimo iš NVS procesą“, - pranešė jis.
19 val. 50 min. Ukrainos saugumo vadovas trečiadienį pareiškė, kad, atsakant į Kremliaus veiksmus Kryme, įvedamos vizos Rusijos piliečiams.
„Nurodyta Užsienio reikalų ministerijai įvesti vizų režimą su Rusijos Federacija“, – sakė žurnalistams trečiadienį vakare Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Parubyjus.
Dar jis sakė, kad ketinama prašyti Jungtinių Tautų skelbti Krymą demilitarizuota zona.
„Pavesta Ukrainos ministrų kabinetui skubiai kreiptis į Jungtines Tautas, kad Krymo Autonominės Respublikos teritorija būtų paskelbta demilitarizuota zona ir būtų imtasi svarių priemonių, kad iš Krymo Autonominės Respublikos pasitrauktų Rusijos Federacijos pajėgos“, – pažymėjo A.Parubyjus.
Pasak jo, Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba pavedė parengti sutartį dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių dalinių perdislokavimo iš Krymo teritorijos į žemyninę Ukrainos dalį.
19 val. 11 min. Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas trečiadienį nurodė Krymo separatistų lyderiams per tris valandas paleisti sulaikytą karinio jūrų laivyno vadovą Serhijų Haiduką arba laukti „atitinkamo“ atsako.
Prezidento pareigas einančio Aukščiausios Rados pirmininko pareiškime sakoma, kad „jeigu iki 21 valandos nebus nutrauktos visos provokacijos prieš ukrainiečių kariškius, o admirolas Haidukas ir visi kiti įkaitai, kariai ir civiliai gyventojai, nebus išlaisvinti, valdžia imsis atitinkamų priemonių... tarp jų techninio ir technologinio pobūdžio“.
19 val. 00 min. Vokietija trečiadienį „iškreiptu“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino istorijos aiškinimą, esą Rusijos įvykdytas Ukrainos Krymo pusiasalio perėmimas yra panašus į Vokietijos susijungimą.
V.Putinas, kuris 1989 metais griuvus Berlyno sienai dirbo KGB agentu Rytų Vokietijoje, antradienį pareiškė, kad Maskva palaikė Vokietijos susijungimą, todėl dabar tikisi, kad vokiečiai taip pat palaikys Rusijos siekius „atkurti vienybę“.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas šį pareiškimą pavadino „pribloškiančiu palyginimu“ ir viena iš keleto „iškreiptų istorinių paralelių“, kurios buvo pateiktos per Ukrainos krizę.
„Vokietijos susijungimas suvienijo dvi atskiras tos pačios tautos valstybes. Tuo tarpu Rusijos intervencija sukėlė Ukrainos suskaldymą“, – Steffenas Seibertas sakė spaudos konferencijoje Berlyne.
18 val. 50 min. Ukraina parengė keletą mokestinių iniciatyvų, kurios padėtų subalansuoti biudžetą, ir pavadino jas „griežtomis fiskalinėmis priemonėmis“. Apie tai informuoja „Reuters“.
„Ne visi gyventojai jas sutiks palankiai, bet dabar situacija tokia, kad būtina stabilizuoti ekonomiką“, – sakė Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. Pasak jo, viena iš Finansų ministerijos iniciatyvų – apmokestinti pajamas iš banko indėlių palūkanų.
„Aš nesutinku su tuo, kad būtų apmokestinamos pajamos iš visų banko indėlių. Turime pateikti įstatymo projektą tik dėl stambių indėlių pajamų apmokestinimo“, – sakė V.Jaceniukas.
Pasak jo, mokestis turėtų būti įvestas pajamoms iš bankų indėlių, viršijančių 50 tūkst. grivinų (apie 5 tūkst. dolerių).
„Kiek man žinoma, 90 proc. ukrainiečių turi indėlių iki 50 tūkst. grivinų. Pajamos iš tokių indėlių neturėtų būti apmokestinamos“, – sakė premjeras.
18 val. 40 min. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas bei JAV pareigūnai pažymėjo, jog būtina Rusijai pareikšti „vieningą tarptautinį atsaką“ dėl įvykių Ukrainoje, pranešė Aljanso spaudos tarnyba, kuria remiasi „Interfax“.
A.F.Rasmussenas Vašingtone susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Chuckas Hagelis, valstybės sekretoriumi Johnu Kerry ir patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice.
18 val. 30 min. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė atsargų pareiškimą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, praneša „Naviny.by“.
Kaip pažymima dokumente, Baltarusija negali abejingai žiūrėti į įvykius Ukrainoje, taip pat į Krymo referendumą ir pagal jo rezultatus priimtą sprendimą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos.
„Baltarusija, Rusija ir Ukraina yra broliškos valstybės, kurias sieja daugelio šimtmečių istorijos ryšiai. Tarp mūsų iškildavusiais prieštaravimais ne kartą mėgino žaisti ir pasinaudoti užsienio jėgos“, – sakoma pareiškime.
Baltarusijai ypač didelį susirūpinimą kelia „tikrai toli nuo įvykių regione esančių politikų mėginimai spręsti, kas yra gera, o kas bloga slavų tautoms“.
Pasak pareiškimo autorių, Baltarusija, atsižvelgdama į nūdienos realijas, stoja „prieš vienašališką, neobjektyvų tarptautinės teisės principų aiškinimą geopolitinių interesų naudai, prieš mėginimus skelbti vienų tarptautinių situacijų ir teritorijų unikalumą ir ignoruoti kitas“.
Baltarusija žada dėti visas pastangas, kad būtų atkurti broliški geros kaimynystės santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos, sureguliuoti visi prieštaravimai ir išvengta jėgos panaudojimo.
18 val. 15 min. Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, kad skiria Ukrainai 1 mlrd. eurų skubios finansinės pagalbos ir paragino šalį vykdyti plataus masto ekonomikos reformas bei sustiprinti kovą su korupcija.
ES lyderiams aptarinėjant atsaką į Rusijos įvykdytą Krymo aneksavimą ketvirtadienį ir penktadienį vykstančiame viršūnių susitikime, Bendrija pranešė skirianti pirminį 1 mlrd. eurų pagalbos paketą, kuris turėtų padėti stabilizuoti Ukrainos ekonomiką.
Šie pinigai yra dalis 11 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketo, kuris bus išmokėtas per keletą metų.
17 val. 30 min. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris, sakė trečiadienį pareiškęs savo Rusijos kolegai, kad reikia nedelsiant suteikti mandatą užsienio stebėtojų misijai Ukrainoje.
„Šį rytą kalbėdamasis aš dar kartą pasakiau, kad mandatą tikrai reikia suteikti per 24 valandas“, – F.W.Steinmeieris sakė žurnalistams po pokalbio telefonu su Sergejumi Lavrovu ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) vadovu Didier Brukhalteriu. „Tada rytoj galėtume siųsti pirmuosius stebėtojus“, – kalbėjo jis.
17 val. 15 min. Spręsti Ukrainos ir Rusijos santykių krizės vyksta Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. „Pirma jo stotelė rytoj, kovo 20 dieną, bus Maskva, kur jis susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir kitais pareigūnais“, – sakoma JT spaudos tarnybos pranešime.
Penktadienį Ban Ki-moonas vyks į Kijevą, kur dalyvaus susitikimuose su ukrainiečių pareigūnais, JT žmogaus teisių misijos nariais bei pilietinės visuomenės atstovais.
„Generalinis sekretorius ragina priimti sprendimą vadovaujantis JT Chartijos principais“, – teigiama pranešime.
Pagrindiniai Chartijos punktai yra pagarba JT narių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei taikus tarptautinių konfliktų sprendimas.Didžiosios Britanijos ambasada paneigė informaciją, kad esą planuojama uždaryti vizų išdavimo centrus Rusijoje
17 val. 10 min. Ukrainos socialinės politikos ministerijos praneša, kad ukrainiečiai masiškai palieka Krymą ir kraustosi į kitus Ukrainos regionus.
17 val. 05 min. Ukrainos žiniasklaida praneša, kad partijos „Batkivščyna" („Tėvynė") lyderė Julija Tymošenko išrašyta iš ligoninės Berlyne ir grįžta į Kijevą.
16 val. 50 min. Šveicarija sustabdė derybas su Rusijos vadovaujama Muitų sąjunga dėl laisvosios prekybos sutarties, pranešė Šveicarijos ekonomikos ministras Johannas Schneideris Ammannas.
„Nusprendėme stabdyti derybas (dėl laisvosios prekybos. – Red.) ir apie tai informavome Rusiją“, – radijo stoties SRF eteryje trečiadienį kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, jog tokį sprendimą priėmė Šveicarijos vyriausybė, reaguodama į įvykius Kryme.
Derybas su Rusija ir jos Muitų sąjunga dėl laisvosios prekybos įšaldė ir Norvegija.
Europos Sąjunga sustabdė derybas su Rusija dėl plataus masto ekonominio pakto ir vizų susitarimo. Po tikėtinų kelionių draudimų ir turto įšaldymo su Krymo atsiskyrimu siejamiems svarbiems asmenims ES lyderiai šį savaitgalį gali pradėti skelbti ekonomines sankcijas Rusijai.
16 val. 35 min. Rusijos prezidentas V.Putinas pateikė Valstybės Dūmai dokumentus dėl Krymo priėmimo į Rusijos sudėtį, pranešė trečiadienį „Interfax”.
Tai konstitucinio įstatymo projektas ir sutartis dėl pusiasalio prisijungimo, kurią turi ratifikuoti Rusijos parlamentas. Dokumentai bus svarstomi trečiadienį.
16 val. 08 min. Vakarų nepripažintas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas Rusijos Dūmoje pareiškė, kad Ukrainos pietryčiuose gyvenantiems žmonėms reikia Rusijos pagalbos.
„Patriotinis pakilimas, kurį šiandien jaučiame Kryme ir Rusijoje, kuris mus visus suvienijo, nepaisant skirtingų politinių pažiūrų ir įsitikinimų, turi ir toliau tęstis ir plėstis į Ukrainos pietryčius, – trečiadienį kalbėjo S.Aksionovas. – Ten žmonės žiūri į mus su viltimi ir tikisi mūsų paramos bei pagalbos." Šios kalbos vaizdo įrašas – apačioje.
15 val. 15 min. Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Davidas Cameronas trečiadienį pareiškė, kad kitą savaitę susitiksianti Didžiojo septyneto šalių grupė dėl krizės Kryme turi aptarti galimybę pašalinti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto (G8) – didžiųjų industrinių pasaulio valstybių – grupės.
„Manau, mums derėtų aptarti, ar reikia, ar ne pašalinti Rusiją iš G8, jei Rusija imsis tolesnių žingsnių destabilizuoti Ukrainą“, – sakė britų premjeras parlamente.
Rusija visateisė G8 narė yra nuo 1997 metų.
15 val. 11 min. Ukraina nusprendė netęsti pirmininkavimo Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS) 2014 metais ir svarsto apskritai trauktis iš šios organizacijos.
14 val. 53 min. Į Krymą skubiai išsiųsti Ukrainos vicepremjeras Vitalijus Jarema ir gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas neįleisti į pusiasalį. Sužinojęs apie jų atvykimą Krymo premjeras Sergejus Aksionovas iš karto pareiškė, jog šių Ukrainos politikų į Krymą neįleis.
14 val. 50 min. Krymo naujienų agentūra „Kryminform“ pranešė, kad Ukrainos laivyno vadas Serhijus Haidukas laikinai sulaikytas. Jį sulaikė Sevastopolio prokuratūra. Prokuratūra teigia, kad S.Haidukas transliavo iš Kijevo atėjusį įsakymą panaudoti ginklus prieš taikius piliečius.
14 val. 45 min. Rusija apkaltino Vakarų valstybes savo veiksmais per Ukrainos krizę pažeidus įsipareigojimus gerbti šios šalies suverenitetą ir politinę nepriklausomybę, kuriuos jos prisiėmė pasirašydamos 1994 metų Budapešto memorandumą.
„JAV ir ES aktyviai nuolaidžiavo valstybiniam perversmui Kijeve, veikdamos prieš Ukrainos politinę nepriklausomybę ir suverenitetą pažeidžiant įsipareigojimus, prisiimtus pasirašant Budapešto memorandumą“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos komentare, kuris trečiadienį paskelbtas jos svetainėje.
1994 metų gruodžio 5-osios memorandumą su Ukraina pasirašė Rusija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos. Šiuo dokumentu Ukraina atsisakė viso branduolinio arsenalo, likusio šalyje žlugus Sovietų Sąjungai, mainais į garantijas dėl jos nepriklausomybės, suvereniteto ir sienų apsaugos.
Rusijos URM paskelbtame komentare pažymima, kad Ukrainos situacijos kontekste kai kurios Maskvos partnerės nepraleido progos priminti Rusijai apie jos įsipareigojimus pagal Budapešto memorandumą.
„Norėtume priminti, kokie tai įsipareigojimai ir kas konkrečiai atsako už tai, kad jų būtų laikomasi. Budapešto memorandumu Rusija, JAV ir Didžioji Britanija įsipareigojo garantuoti Ukrainos suvereniteto teises. Norėtųsi paklausti, kokiu būdu šios garantijos suderinamos su neramumų Kijeve metu ne kartą skambėjusiais ES ir JAV grasinimais imtis sankcijų prieš Ukrainos vadovybę? Kas tai, jei ne ekonominė prievarta suverenios valstybės atžvilgiu? Kaip vertinti, pavyzdžiui, beveik nepertraukiamą Vakarų emisarų budėjimą Maidane?“ – piktinamasi URM komentare.
„Kaip kvalifikuoti JAV ir ES pareiškimus apie tai, kad ten į teisėtai išrinktą valstybės vadovą jau nebežiūrima kaip į legitimų partnerį, priešingai nei į naujuosius vadovus, kurie buvo paskirti aikštėje pažeidžiant visas konstitucines procedūras?“ – klausiama komentare.
13 val. 45 min. Prorusiškos pajėgos, naudodamos traktorių, trečiadienį šturmavo dar vieną Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazę Vakarų Kryme – Novoozernėje. Užpuolikai išlaužė vartus ir dabar kontroliuoja įvažiavimą, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
Vėliau puolimas buvo nutrauktas, nes jiems kelią pastojo ginkluoti ukrainiečių kariai Novoozernės bazėje.
13 val. 10 min. Krymo promaskvietiškos „savigynos pajėgos“, kartu su Rusijos kariais trečiadienį užėmusios Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje, pranešė „išsivežusios“ Ukrainos laivyno vadą S.Haiduką.
„Jis buvo užblokuotas ir neturėjo kur eiti. Jis buvo priverstas išeiti ir buvo išvežtas“, – incidento vietoje buvęs Rusijos pajėgų atstovas Igoris Jeskinas sakė žurnalistams.
13 val. 02 min. Ukrainos generalinė prokuratūra nustatė snaiperių, šaudžiusių per praėjusį mėnesį Kijevo centre vykusius masinius protestus, tapatybę. Apie tai pranešė generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Mykola Holomša.
Anot M.Holomšos, prokurorai neturi jokių faktų, rodančių, kad tie snaiperiai galėjo būti nusamdyti buvusios opozicijos. M.Holomša sakė, kad teisėsaugos agentūros turi sąrašą asmenų, įtariamų šaudymu į žmones per vadinamuosius Maidano protestus, taip pat žino adresus, kur tie snaiperiai buvo apsistoję.
Tyrėjai paėmė numanomus tų snaiperių ginklus ir dabar juos tiria. Jie taip pat tikrina versiją, jog už šaudymą į žmones sostinės centre atsakingi užsienio piliečiai.
12 val. 55 min. Rusija Vakarų karinėje apygardoje pradėjo didelio masto aviacijos pratybas, kuriose dalyvaus naikintuvai ir bombonešiai.
Skelbiama, kad manevrai vyks šiaurės vakariniuose Rusijos regionuose, kurie nesiriboja su Ukraina.
12 val. 40 min. Aukštas ES pareigūnas trečiadienį pranešė, kad Asociacijos sutarties su Ukraina politinę dalį pasirašys visų Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai, taip pat Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermannas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Tai reiškia, kad ES vardu sutartyje bus padėta 30 parašų. Tai bus padaryta kovo 20–21 dienomis vyksiančio Bendrijos viršūnių susitikimo, kurio metu planuojama pasirašyti sutartį su Ukraina, išvakarėse.
Pasak pareigūno, Ukrainos vardu dokumentą pasirašys šios šalies vyriausybės vadovas A.Jaceniukas.
Sutarties pasirašymo ceremonija numatyta penktadienį ryte.
Ketvirtadienį Bendrijos lyderiai svarstys bendrą atsaką į pastaruosius įvykius Kryme.
Tačiau pareigūnas atsisakė prognozuoti, koks bus tas atsakas – ar bus išplėstas sąrašas asmenų, kurių atžvilgiu ES jau įvedė sankcijas, ar galbūt bus imtasi ekonominių sankcijų.
„Spręs lyderiai“, – pabrėžė jis.
12 val. 15 min. Rusijos konstitucinis teismas patvirtino Krymo pusiasalio prijungimo prie Rusijos teisėtumą. Teismas pareiškė, kad prezidento Vladimiro Putino pasirašyta sutartis neprieštarauja Rusijos konstitucijai. Sprendimas priimtas vienbalsiai. Dabar sutartis gali būti pateikta ratifikuoti parlamentui.
11 val. 54 min. Iš prorusiškų pajėgų užimto štabo Sevastopolyje išlydėti keliolika ukrainiečių karių. Jie buvo neginkluoti ir vilkėjo civiliniais drabužiais. Vienas iš karių išeidamas tramdė ašaras, o ant štabo pastato vietoj Ukrainos vėliavos buvo iškelta Rusijos trispalvė. 11 val. 33 min. Zn.ua praneša, kad į Krymą skubiai išvyko Ukrainos vicepremjeras V.Jarema ir gynybos ministro pareigas einantis I.Teniuchas. Jų tikslas – neleisti įsisiūbuoti ginkluotam konfliktui. Krymo premjeras S.Aksionovas netrukus pareiškė, kad šių Ukrainos politikų į Krymą neįleis.
11 val. 27 min. Trečiadienį Juodojoje jūroje vienos dienos pratybas pradėjo JAV karo laivas „USS Truxtun“. Valdomomis raketomis apginkluotas JAV eskadrinis minininkas dalyvauja pratybose kartu su Bulgarijos ir Rumunijos karinėmis jūrų pajėgomis.
Šios pratybos vyksta netoli Rusijos pajėgų užimto Ukrainos Krymo pusiasalio, tačiau JAV kariuomenė teigė, kad tie „įprasti“ manevrai buvo suplanuoti dar prieš prasidedant įvykiams Ukrainoje.
„Esama daug priežasčių pratyboms su sąjungininkais – tai suteikia mums galimybę patikinti mūsų NATO sąjungininkus, kad mes juos palaikome“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė JAV karinių jūrų pajėgų Europoje viešųjų ryšių pareigūnas Shawnas Eklundas.
11 val. 25 min. Pranešama, kad Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje užėmusių aktyvistų buvo apie 200.
„Jų apie 200, kai kurie užsidėję kaukes. Jie neginkluoti, o iš mūsų pusės nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Karininkai užsibarikadavo pastate“, – sakė Ukrainos karo laivyno atstovas Serhijus Bohdanovas naujienų agentūrai AFP.
„Nors turime leidimą panaudoti ginklus gindamiesi, mes to nedarome ir nedarysime“, – pridūrė atstovas.
11 val. 20 min. Naujienų agentūros skelbia nuotraukas, kuriose matomi Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą paliekantys pareigūnai ir juos saugantys vadinamieji Krymo savigynos būriai.
11 val. 14 min. JAV paskelbė, kad Rusija dėl savo veiksmų Kryme sulauks naujų sankcijų. „Jų bus daugiau“, – antradienį Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney.
Jis davė suprasti, kad kitas žingsnis gali būti baudžiamosios priemonės virtinei įtakingų oligarchų, palaikančių glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Be to, kitą savaitę G7 grupės viršūnių susitikime Hagoje bus tariamasi, kaip paremti Ukrainą.
Pirmadienį JAV paskelbė pirmąsias sankcijas prieš atskirus Rusijos atstovus. Taikyti baudžiamąsias priemones nusprendė ir ES. Tačiau, daugelio ekspertų nuomone, šių žingsnių nepakanka. Vis dėlto J.Carney teigė neabejojąs, kad sankcijos paveiks Rusijos ekonomiką. Su šypsena veide jis rekomendavo investuotojams šiuo metu geriau vengti rusiškų akcijų.
11 val. 08 min. Rusijos parlamentarai trečiadienį gyrė prorusišką Krymo valdžią ir žadėjo šią savaitę ratifikuoti sutartį dėl Ukrainos Krymo regiono prijungimo prie Rusijos, nors JAV ir Europos Sąjunga (ES) grasina tolesnėmis sankcijomis.
„Mano kolegos dės maksimalias pastangas, kad ratifikuotų šį susitarimą iki penktadienio“, – per susitikimą, kuriame dalyvavo Krymo lyderiai, sakė Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – pirmininko pavaduotojas Sergejus Železniakas.
Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas sakė: „Broliai ir seserys, sveiki sugrįžę namo į Rusiją.“
„Po 1991 metų Rusija nuolat pralaimėdavo – ji netekdavo savo teritorijų, savo žmonių. O dabar pirmą kartą susigrąžiname savo teritoriją ir savo tėvynainius“, – sakė S.Naryškinas, paminėdamas Sovietų Sąjungos subyrėjimą 1991-aisiais.
Sutartyje sakoma, kad Krymas Rusijos dalimi yra laikomas nuo sutarties pasirašymo dienos, bet ji įsigalioja ratifikuota. Rusija taip pat planuoja priimti įstatymus, kuriais Krymas ir Sevastopolis būtų paskelbti jos federacijos subjektais.
11 val. 05 min. Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis I.Teniuchas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos nesitrauks iš Krymo, nepaisant to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartį dėl šio regiono prijungimo prie Rusijos. Vyriausybės posėdžio užkulisiuose žurnalistų paklaustas, ar Kijevas išves savo pajėgas iš Krymo pusiasalio, I.Teniuchas atsakė: „Ne. Mes liksime.“
10 val. 45 min. Prorusiškos Krymo vyriausybės vadovas S.Aksionovas pranešė, jog rinkimai į naujo politinio darinio – Krymo Respublikos – valdžią įvyks 2015 metų antrąjį rugsėjo sekmadienį. Jis taip pat patvirtino dalyvausiąs rinkimuose.
10 val. 15 min. Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Europos Vadovų Tarybos pirmininko sprendimą atšaukti vizitą į Maskvą ir pavadino tai atsisakymu „išgirsti tiesą“.
Hermanas Van Rompuy trečiadienį turėjo susitikti su Rusijos pareigūnais, bet jo vizitas buvo atšauktas.
Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbtame pareiškime sako, kad H.van Rompuy „jo paties žmonės neleido“ atvykti į Rusiją.
Ministerija nurodė, kad Maskva greitai sureagavo į jo prašymą dėl vizito Rusijoje ir kad vizitas paskutinę minutę buvo atšauktas, nes Europa „nenori išgirsti tiesos“.
10 val. 03 min. Krymo „savigynos pajėgos“ trečiadienį šturmavo Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Juodosios jūros uostamiestyje Sevastopolyje.
Vienas naujienų agentūros „The Associated Press“ fotografas sakė matęs, kaip grupė savigynos pajėgų narių įsiveržė į tą pastatą ir iškėlė ant jo Rusijos vėliavą.
Naujienų portalas zn.ua praneša, kad ryte susirinkę prorusiški protestuotojai nupjovė štabo teritoriją saugančią tvorą. Tuomet pasigirdo sirenos, o Ukrainos kariai suformavo gyvąją grandinę prieš susirinkusius protestuotojus. Ši grandinė buvo pralaužta automobilių, kurie įvažiavo į štabo teritoriją.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovo teigimu, štabe nebuvo smurto, vyksta derybos. Atstovas pridūrė manantis, kad tie žmonės priklauso vadinamosioms Krymo savigynos pajėgoms, sudarytoms iš savanorių, kurie palaiko Krymo atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.
Liudininkų teigimu, įsiveržėliai yra neginkluoti ir neprovokuoja ukrainiečių. Manoma, kad jie laukia Ukrainos karinės vadovybės leidimo įeiti į pastatą.
Į incidento vietą taip pat atvyko Rusijos Juodosios jūros flotilės vadas.
Šūviai per šventę
Šūviai Simferopolyje aidėjo tuo metu, kai šimtai žmonių susirinko centrinėje Lenino aikštėje švęsti sutarties, pagal kurią Krymo pusiasalis prijungiamas prie Rusijos.
Antradienį Rusijos prezidentas V.Putinas paskelbė, jog Krymas prisijungs prie Rusijos.
Jo kalbos buvo atidžiai klausomasi visame mieste, įskaitant vaisių ir daržovių turgų, kur pirkėjai ir pardavėjai buvo susirinkę prie radijo imtuvų, įsijungę transliaciją iš Maskvos.
Rusijos vėliavomis papuoštų automobilių vairuotojai spaudė garso signalus, visame mieste skambėjo Rusijos himnas. Nuo parlamento pastato buvo nuplėšti senieji užrašai, kuriuos pakeitė naujas – „Krymo Respublika“.
„Šio momento laukėme nuo tada, kai Krymas buvo atiduotas Ukrainai 1954 metais“, – sakė 70-metis Anatolijus Volkovojus, turėdamas omenyje Sovietų Sąjungos laikais atliktą žingsnį, kai Rusijai priklausęs Krymas buvo perduotas administruoti Kijevui.
Pensininkas pridūrė išgyvenantis tokį patį jaudulį, kokį patyrė paskelbus apie sovietų diktatoriaus Josifo Stalino mirtį 1953 metais.
Šimtai žmonių susirinko Lenino aikštėje, mojuodami Rusijos vėliavomis ir stebėdami dideliuose ekranuose transliuojamą V.Putino mėgstamos grupės „Liube“ koncertą.
„Krymas ir Rusija – amžinai kartu“, – skandavo klausytojai, skambant dainos žodžiams: „Rusija, mano Rusija – nuo Krymo iki Jenisiejaus.“ Totoriams - laidotuvės ir gedulas
Kitoje Simferopolio vietoje šimtai Krymo totorių susirinko musulmonų kapinėse laidoti 38 metų Rešato Ametovo, kuris, kaip pranešama, buvo pagrobtas ir nukankintas dėl protestų prieš Krymo valdžios pastangas prisijungti prie Rusijos.
„Jis buvo žiauriai sumuštas, – sakė R.Ametovo teta Zera Kadyrova per laidotuves. – Sakė, kad bus atliekamas tyrimas, tačiau nežinome, kiek yra tiesos.“
Krymo muftijų taryba pareiškė, kad to vyro palaikai „buvo su smurto ir kankinimų žymėmis“.
Krymo totorių mažuma protestavo prieš Rusijos pajėgų intervenciją į pusiasalį, o dauguma jos narių nedalyvavo sekmadienį vykusiame referendume, kuriame rusakalbiai triuškinama dauguma nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos.
Parengė Eglė Buitkienė
