Ministro pirmininko Marko Rutte dešinieji liberalai, palyginti su 2010 metais vykusiais rinkimais, neteko 3 proc. balsų ir surinko 12 proc. Rinkėjų protestas buvo naudingas kairiosioms opozicinėms partijoms.
Rinkimuose balsavimo teisę turėjo 12,5 mln. piliečių. Jie rinko savo atstovus daugiau kaip 380 miestų ir bendruomenių. Žmonių pasirinkimui, ekspertų teigimu, didelę įtaką turėjo planuojami apkarpymai sveikatos sistemoje ir socialinėje srityje. Rinkėjų aktyvumas buvo kaip niekad žemas - 53 proc.
Kairieji liberalai D66 gavo 13 proc. balsų - beveik 5 procentiniais punktais daugiau nei 2010-aisiais. Socialistų partija savo rezultatą padvigubino iki 8 proc.
Savo rezultatus pagerino ir vietos partijos, jos turės 30 proc. deputatų daugiau kaip 380 vietos parlamentų. Krikščionys demokratai prarado trečdali balsų ir surinko 11 proc.
Dešinysis populistas Gertas Wildersas rinkimų rezultatus pavadino „dideliu smūgiu vyriausybei“.
