Užimti trys ukrainiečių laivai
Rusų kariai ketvirtadienį Kryme užėmė tris Ukrainos karo laivus, pranešė Ukrainos karinio jūrų laivyno pareigūnas.
Ukrainos kariškių Kryme atstovas Vladyslavas Selezniovas sakė, kad rusų kariai puldami Sevastopolio uoste esančią korvetę „Ternopol“ panaudojo garsines granatas.
Kitoje prieplaukoje iškelta rusų trispalvė ir Rusijos karinio laivyno vėliava – ten stovi inkarus išmetusios dvi ukrainiečių korvetės; vėliavos reiškia, kad jas yra užėmę rusų kariai. Abiejų korvečių „Lutsk“ ir „Khmelnitsky“ laivagaliuose nėra iškeltų vėliavų. „Matyt, nuėmę šių laivų vėliavas rusai neiškėlė savųjų“, – pažymėjo V.Selezniovas.
Baus artimiausius V.Putino žmones
Papildomos sankcijos įvedamos ne tik valdžios pareigūnams, bet ir asmenų bei bankų grupėms. B.Obama grasino paveikti tiesiogiai ir Rusijos ekonomiką, taip pat reiškė tvirtą paramą NATO narėms.
„JAV šiandien eina į priekį, kaip ir buvome minėję, Rusija sumokės papildomą kainą“, – Baltuosiuose rūmuose prieš išvykdamas į Floridą sakė B.Obama.
„Rusija privalo žinoti, kad eskalacijos plėtojimas tik dar labiau ją izoliuos nuo tarptautinės bendruomenės“, – sakė jis savo trumpame pareiškime apie krizę Ukrainoje ir JAV reakciją į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, pradėtame, kaip ir buvo žadėta, lygiai 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.
B.Obama pranešė taip pat pasirašęs naują įsakymą, leidžiantį JAV taikyti sankcijas pagrindiniams Rusijos ekonomikos sektoriams.
Prezidento pasirašytas nurodymas suteikia teisinį pagrindą bausti su ginklų prekyba susijusias Rusijos bendroves bei pareigūnus, turinčių ryšių su rusų vyriausybe.
Pasak vieno B.Obamos administracijos pareigūno, bausti ketinama dar 20 Rusijos asmenų.
Tarp nubaustųjų - ir bankai
Šiuo JAV sprendimu įšaldomi JAV jurisdikcijoje esantys aktyvai, draudžiama JAV firmoms palaikyti verslo ryšius su nubaustaisiais.
JAV iždo departamentas nurodė, kad sankcijos skelbiamos Rusijos federacijos bankui „Akcionernyi bank Rossija“, kuris vadinamas ir tiesiog banku „Rossija“.
Pasak aukšto rango JAV pareigūnų, šiame banke sąskaitų turi valdantysis Rusijos elitas, pagrindiniai prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonės.
„Tarp banko „Rossija“ akcininkų yra V.Putino artimiausio rato nariai, susiję su kooperatyvu „Ozero Dacha“ (vartotojų kooperatyvu „Ozero“) - bendruomene, kurioje jie gyvena“, - sakė Iždo departamento pareigūnas.
Įdomu, kad bene tuos pačius asmenis bausti siūlė laikraštyje „The New York Times“ ir Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas.
„Šie asmenys dabar pajus, kad tęsti veiklą pasaulio ekonomikoje jie galėtų tik itin apribotai“, - sakė vienas JAV pareigūnas.
Naujos bausmės sudaro jau antrą Rusijai šią savaitę JAV taikomų sankcijų porciją. Pirmoji sankcijų porcija menkai nepaveikė Maskvą, kuri tęsė strategiškai svarbaus Krymo pusiasalio aneksavimo nuo Ukrainos procesą.
Europos Sąjunga irgi žada imtis ekonominių sankcijų prieš Rusiją, jeigu konfliktas Ukrainoje bus eskaluojamas. Tai ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Jai antrino Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, kuris teigė, kad Europos lyderiai atšauks birželį vyksiantį viršūnių susitikimą su Rusija ir svarstys naujas sankcijas Rusijos pareigūnams, skelbia „EUbusiness“.
Sprendimo nekeis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry, kad Maskva nekeis savo sprendimo dėl Ukrainos Krymo pusiasalio inkorporavimo į Rusiją.
„S.Lavrovas pabrėžė, kad sprendimas suvienyti Krymą ir Rusiją, išreikštas absoliučios jo gyventojų daugumos, nėra peržiūrėtinas ir turi būti gerbiamas“, - nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Kariai perdislokuojami
„Pradėjome pamažu perdislokuoti mūsų pareigūnus į Chersono ir Mykolajivo regionus“, – per spaudos konferenciją sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Pavlo Šyšolinas.
Pareigūnas pridūrė, kad valstybė ketina paremti iš Krymo išvažiavusių pasieniečių šeimas.
Pasak P.Šyšolino, karinio jūrų laivyno kariškiai perkelti į Mariupolį ir Odesą. Pusiasalį taip pat jau paliko apie tūkstantį civilių.
P.Šyšolinas pranešė, kad pasieniečiai jau kelias dienas kontroliuoja įvažiavimą į Chersono ir Zaporožės sritis iš Krymo, taip pat ir išvažiavimą. Tikrinamos visos transporto priemonės, taip pat ir traukiniai.
P.Šyšolinas pažymėjo, kad į Ukrainos žemyninę dalį atvyko apie tūkstantį žmonių, kurie buvo priversti tai daryti.
Tinklalapis ru.tsn.ua taip pat pranešė, kad rusų kariai Strelecko įlankoje Kryme užėmė du ukrainiečių laivus „Luck“ ir „Chmielnickij“.
Apie 200 jūreivių, buvusių dviejose korvetėse, išlaipinti į sausumą.
Rusai saugosis grėsmių iš išorės
Anot Rusijos gynybos viceministro Jurijaus Borisovo, šalis sustiprins karinį kontingentą Kryme siekdama apsisaugoti nuo išorinių grėsmių.
„Būtina plėtoti karinę infrastruktūrą pusiasalyje, kad Krymas taptų deramu Rusijos Federacijos atstovu ir būtų apsisaugota nuo galimų pasikėsinimų“, – parlamentarams ruošiantis patvirtinti regiono aneksiją sakė J.Borisovas.
Ukraina pirmoji prekybos karo nepradės
Ukrainos ambasadorius Ženevoje Jurijus Klymenka ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina pirmoji nepradės prekybos karo su Rusija ir tikisi, jog Pasaulio prekybos organizacija (PPO) išspręs bet kokius konfliktus, kuriuos inicijuotų Rusija.
„Manau, kad jie neapsiribos karine intervencija. Prie jos jie pridės garsiuosius prekybos karus, kuriuos pradės su Ukraina. Jie turi didelę patirtį tame reikale“, - sakė J.Klymenka.
Pasak jo, abi šalys yra priklausomos nuo tarpusavio prekybos ryšių, bet prekyba buvo tapusi Ukrainos ir Rusijos trinties tašku dar prieš Krymo krizę, dėl kurios abi šalys pastarosiomis savaitėmis atsidūrė ant karo slenksčio.
Rusija blokavo ukrainietiškų prekių importą praėjusį rugpjūtį, kai pradėjo daug laiko reikalaujantį krovinių iš Ukainos patikrinimą muitinėse, prisiminė ambasadorius.
Abi šalys apsikeitė prekybos suvaržymais – Ukraina apribojo automobilių importą iš Rusijos, o Rusija atsakė tuo pačiu Ukrainoje pagamintiems šokolado ir stiklo gaminiams.
Praėjusią liepą Rusija paskelbė radusi kancerogeninių medžiagų Ukrainos kompanijos „Roshen“ konditerijos gaminiuose ir uždraudė jų importą.
Ketvirtadienį Ukrainos vyriausybė pranešė, kad Rusijos riaušių policija perėmė „Roshen“ gamyklą Rusijos Lipecko mieste.
Pasak J.Klymenkos, dabar Ukrainai labiau nei anksčiau svarbi jos narystė PPO ir ji pasinaudos pasaulinės organizacijos nuostatomis, kad apgintų savo nacionalinius interesus.
„Mes nuoširdžiai tikime šios organizacijos galimybėmis. Ir manome, kad organizacija ateityje mums padės surasti civilizuotą būdą prekybos konfliktams, visų pirma su Rusijos Federacija, išspręsti“, – pareiškė jis.
„Esame labai suinteresuoti turėti normalius prekybinius santykius su Rusija, mes siekiame išplėsti juos“, – sakė J.Klymenka, nors pridūrė linkstąs manyti, jog Rusija apribos prekybą po Krymo aneksijos.
Paleistas Ukrainos laivyno vadas S.Haidukas
Rusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba informavo, kad ministras Sergejus Šoigu telefonu bendravo su kolega iš Ukrainos Ihoriu Teniuku.
Pranešime rašoma, kad „ministrai aptarė įvairius krizės Ukrainoje aspektus ir priemones įtampai Krymo pusiasalyje mažinti“.
Anot Rusijos pareigūnų pokalbį inicijavo Kijevas, o S.Šoigu ir I.Teniukas sutarė ir toliau palaikyti kontaktus.
S.Šoigu paragino Krymo „savisaugos pajėgas“ paleisti Ukrainos karinio jūrų laivyno vadą Serhijų Haiduką.
Ketvirtadienio ryte Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad laivyno vadas buvo paleistas kartu su kitais sulaikytais asmenimis.
„Ministras atkreipė dėmesį, kad S.Haidukas turėjo vykdyti savo vyresnybės nurodymus remiantis Ukrainos karinių pajėgų nuostatomis“, - rašoma ministerijos pranešime.
Iš pradžių pranešta, kad S.Haiduką nenustatyti asmenys sulaikė trečiadienio vidurdienį, kuomet „Krymo savisaugos daliniai“ ir neginkluoti civiliai įsiveržė į Ukrainos karinio laivyno vadavietę Sevastopolyje. Vėliau Rusijos žiniasklaida parašė, kad Ukrainos karinio jūrų laivyno vadą suėmė rusų FSB pareigūnai.
O.Turčynovas buvo davęs Krymo valdžiai laiko iki trečiadienio 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku paleisti S.Haiduką. Jeigu tas reikalavimas nebūtų išpildytas, prezidentas grasino imtis „atitinkamų priemonių“, tarp jų „techninio ir technologinio pobūdžio“.
Vietos naujienų agentūra „Kryminform“, cituodama Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatą Andrijų Senčenką, irgi pranešė, kad buvo paleistas S.Haidukas bei septyni aktyvistai, palaikantys naująją Kijevo vyriausybę.
Įstatymų leidėjas sakė, kad sulaikytieji buvo „paleisti šiandien ryte prie patikros postų ties Čongaro gyvenviete“.
Anksčiau Rusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad gynybos ministras Sergejus Šoigu paragino Krymo valdžią paleisti S.Haiduką.
S.Šoigu pažymėjo, kad S.Haidukas buvo priverstas vykdyti savo vadovybės įsakymus, paklusdamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų statutui, nurodė ministerija.
Ukraina kovos dėl Krymo išvadavimo
Ketvirtadienį Ukrainos parlamento priimtoje rezoliucijoje sakoma, kad Kijevas niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir kovos dėl strategiškai svarbaus Juodosios jūros pusiasalio „išvadavimo“.
„Ukrainos liaudis niekada ir jokiomis sąlygomis nenutrauks kovos dėl Krymo išvadavimo nuo okupantų, kad ir kokia sunki ji būtų“, – sakoma rezoliucijoje „Dėl kovos už Ukrainos išvadavimą“, kurios projektą pateikė laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas.
Aukščiausioji Rada taip pat kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, prašydama susilaikyti nuo Krymo Respublikos pripažinimo.
„Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipiasi į visas tarptautinės bendruomenės nares, primygtinai prašydama susilaikyti nuo vadinamosios Krymo Respublikos, taip pat Rusijos įvykdytos Krymo ir Sevastopolio miesto aneksijos tarptautinio pripažinimo“, – sakoma parlamento deklaracijoje.
Už šį dokumentą balsavo 274 iš 303 Aukščiausiosios Rados posėdyje užsiregistravusių deputatų.
Deklaracijoje sakoma, kad Ukraina niekada nepripažins neatsiejamos savo teritorijos dalies aneksijos, kurią Rusija įvykdė „šiurkščiai pažeisdama fundamentalias tarptautinės teisės normas ir visuotinai pripažintus valstybių sambūvio principus“.
Kryme pradedami išduoti Rusijos pasai
Rusijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Krymui prisijungus prie Rusijos Federacijos, pusiasalyje pradedami išduoti rusiški pasai.
„Visi Krymo gyventojai, kurie kreipsis į žinybas, gaus pasus, nes jie nuo vakar (antradienio) yra Rusijos Federacijos piliečiai“, - trečiadienį agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos migracijos tarnybos vadovas Konstantinas Romodanovskis, pabrėžęs, kad „procesas prasidėjo“, o pirmieji dokumentai jau išduoti. „Šis darbas kiekvieną dieną intensyvės“, - teigė K.Romadanovskis.
Jis nepasakė, kaip bus elgiamasi su tais, kurie nenorės tapti Rusijos piliečiais. Šiuo metu yra „skubesnių uždavinių“, - teigė jis.
Kijevas planuoja išvesti karius
Ukrainos vyriausybė planuoja išvesti savo pajėgas iš Krymo. Tai trečiadienį per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje pareiškė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrejus Parubis. Taip pats bus pasirūpinta, kad „kiek įmanoma greičiau“ iš Rusijos užimto pusiasalio galėtų išvykti ir karių šeimų nariai.
Vyriausybė Kijeve, be to, prašys Jungtinių Tautų (JT) paramos, kad Krymas būtų paskelbtas demilitarizuota zona. Ukrainiečių kareiviai bus dislokuoti Ukrainos žemyninėje dalyje.
Ukraina taip pat pasitrauks iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS), sakė A.Parubis. 1991-aisiais įsteigtai NVS priklauso 11 buvusių sovietinių respublikų.
Pasak A.Parubio, Ukraina įves vizų režimą Rusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministerijai jau pavesta imtis atitinkamų priemonių. Vizų režimas bus taikomas milijonams žmonių Rusijoje, turinčių giminių Ukrainoje. Kad galėtų lankytis žemyninėje Ukrainos dalyje, ateityje vizų reikės ir Krymo gyventojams, kurie savo ukrainietišką pasą pasikeis į rusišką.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus taip pat pranešė, kad šalies vyriausybė parengs evakuacijos planus piliečiams, norintiems palikti Rusijos aneksuojamą Krymą.
Neskuba įvesti vizų režimo
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį pranešė, kad Ukraina neskubės įvesti vizų režimo Rusijos piliečiams, atsakydama į Maskvos vykdomą Krymo pusiasalio atplėšimą.
„Neturėtume skubėti įvesti vizų režimą Rusijai“, – sakoma A.Jaceniuko spaudos tarnybos paskelbtame pranešime, kuriame cituojami premjero komentarai, išsakyti Briuselyje.
„Labai maža tikimybė, kad tokia Ukrainos iniciatyva būtų veiksminga, siekiant paveikti Rusiją“, – sakė A.Jaceniukas, pridūręs, kad vizų įvedimas gali neigiamai paveikti ukrainiečius, gyvenančius rytiniuose šalies regionuose, kuriuose daugumą sudaro rusakalbiai.
A.Jaceniukas yra išvykęs į Briuselį pasirašyti sutarties dėl politinės asociacijos su Europos Sąjunga.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba trečiadienį nutarė artimiausiomis dienomis įvesti viza Rusijos piliečiams, norintiems atvykti į Ukrainą.
Ukrainos saugumo vadovas trečiadienį pareiškė davęs nurodymą užsienio reikalų ministerijai įvesti vizas rusams, reaguojant į Kremliaus pastangas prisijungti Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
„Užsienio reikalų ministerija buvo instruktuota įvesti vizų režimą Rusijos Federacijai“, - sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Parubijus spaudos konferencijoje, kurią transliavo televizija.
Šis žingsnis gali turėti skaudžių padarinių emigravusiems ukrainiečių darbininkams, kurie dirba Rusijoje ir siunčia į namus pinigus.
Sprendimas įvesti vizų režimą priimtas pasigirdus kalboms, kad Rusijos piliečiai masiškai vyksta į Ukrainą kurstyti separatistinių neramumų pasienyje esančiuose rytiniuose Ukrainos regionuose.
Pripažins Ukrainos kariškių laipsnius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė gynybos ministro Sergejaus Šoigu pasiūlytą įsaką, įpareigojantį pripažinti Ukrainos kariškių, norinčių pereiti tarnauti į Rusijos karines pajėgas, laipsnius ir išsilavinimą.
„Turimas omenyje karinių laipsnių ir karinio išsilavinimo pripažinimas karininkams, kurie šiuo metu tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir yra išreiškę norą tarnauti ne vien Rusijos ginkluotosiose pajėgose, bet ir kitose jėgos struktūrose – įskaitant VRM ir FSB (Federalinę saugumo tarnybą)“, – S.Šoigu sakė per susitikimą su prezidentu.
„Tai suteiks galimybę priimti žmones į tarnybą – bent jau pagal kontraktus – kol bus išspręsti visi kiti formalumai, įskaitant susijusius su pilietybės įgijimu“, – pažymėjo V.Putinas.
Ruošiasi invazijai į rytinę Ukrainos dalį?
Ukrainos ambasadorius Jungtinėms Tautoms Jurijus Klymenka ketvirtadienį pareiškė, jog tikėtina, kad Rusija ruošiasi tolesnei invazijai į Ukrainos teritoriją.
„Esama ženklų, kad Rusija ruošiasi surengti didelio masto karinę intervenciją Ukrainos rytuose ir pietuose“, – ambasadorius sakė diplomatams per pasitarimą dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje.
Rusijai aneksavus Krymą, naujieji Kijevo lyderiai ir jų sąjungininkai Vakarų šalyse baiminasi, kad V.Putinas nusitaikė į Ukrainos rytinius regionus, kur taip pat gyvena daug rusakalbių. Pasak J.Klymenkos, Rusijos pajėgų telkimas prie Chersono regiono, esančio į šiaurę nuo Krymo, rodo, kad planuojamas įsiveržimas. Diplomatas taip pat citavo nepatvirtintus pranešimus, kad Rusų kariai minuoja tą teritoriją.
J.Klymenka pridūrė, kad Ukrainos saugumo tarnybos sulaikė asmenų, turinčių Rusijos saugumo tarnybos pažymėjimus, esą kursčiusių neramumus šalies rytinėje ir pietinėje dalyje.
„Ukraina ir Ukrainos liaudis pasiruošusios ginti savo tėvynę visomis būtinomis priemonėmis“, - pabrėžė J.Klymenka, tačiau pridūrė, kad „šiuo metu esame ištikimi taikiam sprendiniui“.
„Teisės į savigyną panaudojimas Ukrainai būtų kraštutinė priemonė“, - sakė jis.
Ambasadoriaus pareiškimą palaikė daugelis kitų ambasadorių, tačiau ginčijo vienas Rusijos diplomatas, kuris perskaitė iš anksto parengtą pranešimą, teisinantį iki šiol Rusijos vykdytus veiksmus Ukrainos teritorijoje, įskaitant faktinę Krymo aneksiją.
