59 metų N.Sarkozy baimę kėlusią komunistų slaptąją policiją paminėjo kandžiame laiške laikraščiui „Le Figaro“, kuriame nutraukė ilgą tylą dėl vis garsėjančių įtarimų korupcija, kurie kenkia jo galimybėms vėl grįžti į politiką.
„Tai ne ištrauka iš nuostabaus filmo „Kitų gyvenimai“ („Das Leben der Anderen“) apie Rytų Vokietiją ir „Stasi“ veiklą. Tai ne diktatoriaus veiksmai prieš savo oponentus. Tai – Prancūzija“, – sakė jis.
Tokie komentarai išprovokavo griežtą socialisto F.Hollande'o, kuris 2012 metų rinkimuose įveikė N.Sarkozy ir perėmė Prancūzijos prezidento postą, atsaką.
„Kelti mintį, kad mūsų šalis, mūsų respublika gali nebūti grindžiama laisve, reiškia kelti abejonę, kuri neturi pagrindo, – sakė jis. – Bet koks lyginimas su diktatūromis, akivaizdu, yra netoleruotinas“.
Nors tvirtino, kad „neatsakys“ į jokį ginčą, F.Hollande'as pridūrė, kad jo, kaip valstybės vadovo, pareiga yra palaikyti teismų nepriklausomybę ir deramus procesus vadovaujantis įstatymais.
Konservatorius N.Sarkozy, kuris prezidento poste dirbo tik vieną kadenciją nuo 2007 iki 2012 metų, daugelio nuomone, rengiasi grįžti ir dalyvauti 2017 metų prezidento rinkimuose. Rekordiškai mažas dar nė dvejų metų nedirbančio F.Hollande'o populiarumas, regis, suteikė jam postūmį.
Tačiau N.Sarkozy įvaizdžiui pakenkė vis didesnis skandalų raizginys, kurio kulminacija buvo šį mėnesį spaudoje pareikšti įtarimai, kad jis bandė trukdyti bešališkai nagrinėti bylą. Tokia informacija, kaip pranešama, buvo gauta iš jo telefoninių pokalbių su savo advokatu, kurie buvo pasiklausomi.
Šią savaitę paskelbtas detalesnes tų pokalbių ištraukas daugelis laiko vinimi į jo sugrįžimo ambicijų karstą.
Trypiami Prancūzijos principai
Tačiau N.Sarkozy, su jam būdingu karingumu, teisinosi laiške konservatyviam dienraščiui „Le Figaro“.
„Galvoju, kad dabar mano pareiga nutraukti šią tylą. Jei tai darau, tai tik dėl to, kad šventi mūsų respublikos principai yra trypiami su negirdėtu įtūžiu ir su precedento neturinčiu dvejonių nebuvimu“, – rašė N.Sarkozy.
Jis kritikavo minimus nutekinimus kaip politiškai motyvuotus, atmetė kelis jam priskiriamus korupcijos atvejus ir neigė bet kokį troškimą grįžti į politiką.
„Kas perdavė tuos dokumentus, kai joks advokatas neturi prieigos prie šios procedūros? Vieninteliai žmonės, turintys šiuos dokumentus, yra teisėjai ar policininkai. Ar jie yra virš įstatymų ir teismų slaptumo?“ – klausė jis, turėdamas omenyje telefoninių pokalbių pasiklausymo medžiagos nutekinimą laikraščiui „Le Monde“ ir tinklalapiui „Mediapart“.
Jis taip pat suabejojo teisingumo ir vidaus reikalų ministrų teiginiais, kad jie nežinojo apie tą pasiklausymą: „Ką mes apgaudinėjame?“
Jo žodžiai išprovokavo ir kitų F.Hollande'o administracijos pareigūnų griežtą reakciją.
Teisingumo ministrė Christiane Taubira sakė, kad „neketina priimti įžeidimų“ dėl teisėjų padorumo.
Premjeras Jeanas-Marcas Ayrault taip pat pasmerkė N.Sarkozy puolimą teisėjų ir policijos atžvilgiu – kaip „rimtą moralinę klaidą“.
Teisėjai N.Sarkozy telefoninių pokalbių pradėjo klausytis pernai, pradėję oficialų tyrimą dėl įtarimų, kad jis priėmė iki 50 mln. eurų grynaisiais iš dabar jau mirusio Libijos diktatoriaus Muamaro Gaddafi, savo 2007 metų rinkimų kampanijai.
Atsitiktinai teisėjai užkliuvo už minimų pokalbių, kurie vėliau buvo nutekinti žiniasklaidai ir kurie esą rodo, kad N.Sarkozy paskatino vieną draugišką teisėją bandyti paveikti teisinių svarstymų visai kitoje byloje baigtį.
Tie procesiniai veiksmai Kasaciniame teisme yra susiję su teisėjų konfiskuotais N.Sarkozy dienoraščiais, dėl įtarimų, kad jo partiją UMP neteisėtai finansavo turtingiausia Prancūzijos moteris Liliane Bettencourt.
Teisėjai įtaria, kad 91 metų „L'Oreal“ paveldėtoja L.Bettencourt buvo pasinaudota, kai ji ne visai suvokė, ką daro. Nors oficialūs kaltinimai eksprezidentui spalio mėnesį buvo panaikinti, teisti buvo nusiųsta 10 kitų žmonių.
