Apie tai, kad Rusija nelaukiama viršūnių susitikime, kalbėta jau senokai, bet oficialus pareiškimas nuskambėjo tiktai dabar.
Pirmadienį Hagoje vykstantis G-7 susitikimas, skirtas branduoliniam saugumui, tapo simboliniu ignoravimo ženklu Maskvai, kuri šiemet turėjo organizuoti Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą Sočyje.
Didžiojo septyneto (G-7) grupė pranešė, kad vietoj G-8 susitikimo Sočyje ji birželio mėnesį surengs be Rusijos
savo susitikimą Briuselyje.
S.Lavrovas: „Nematome tragedijos"
Niekas negali ką nors
išvaryti iš „aštuoneto grupės“, nes tai yra neformalus klubas,
kuriame narystė niekaip neįforminama, pareiškė Rusijos užsienio
reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Kalbant apie „aštuonetą“, žinote, „aštuonetas“ -
tai neformalus klubas, kuriame niekas nario bilietų neišrašinėja,
niekas nieko iš ten išvaryti negali dėl apibrėžimo“, - sakė
jis Hagoje.
„Jeigu mūsų Vakarų partneriai mano, kad šis formatas jau
atgyveno savo dieną, tegu tai būna. Mes nė kiek nesistengiame
laikytis šio formato, ir mes nematome didelės tragedijos, jeigu jie
(G-8 lyderiai) nesusitiks“, - sakė S.Lavrovas žurnalistams po
dvejų atskirų derybų: su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry ir Ukrainos laikinuoju užsienio reikalų ministru
Andrijumi Deščycia.
Rusijos UR ministras sakė su kolega iš Ukrainos susitikęs,
vykdydamas Rusijos prezidento nurodymą palaikyti darbo ryšius su
Aukščiausiosios Rados paskirtuoju Ukrainos ministrų kabinetu.
„Kaip jums žinoma, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau
gana seniai, prieš kelias savaites, pranešė, kad nurodė
vyriausybės nariams palaikyti darbo ryšius su Aukščiausiosios
Rados paskirtais įvairias Ukrainos valstybės ministrų pareigas
einančiais asmenimis. Tad tokie ryšiai ir palaikomi. Šiandien buvo
vienas iš jų“, – atsakė S.Lavrovas, paklaustas ar šis
susitikimas reiškią, kad jis pripažįsta A.Deščicią teisėtu
ministru.
Tuo metu, kai S.Lavrovas atsakinėjo į žurnalistų klausimus,
grupės G-7 lyderiai – JAV, Japonijos, Vokietijos, Italijos,
Prancūzijos, Kanados ir Didžiosios Britanijos – susitikę tarėsi,
ar reikėtų dar labiau bausti Maskvą už jos veiksmus Kryme.
Kanadai - Maskvos atsakas
Rusija pirmadienį paskelbė draudimą 13 Kanados įstatymų leidėjų ir visuomenės
veikėjų lankytis Rusijoje. Taip atsakyta į anksčiau dėl įvykių Kryme Kanados paskelbtas sankcijas septyniems Rusijos ir trims Krymo pareigūnams.
Tarp Rusijos nubaustų kanadiečių yra Kanados ministro pirmininko Stepheno Harperio užsienio politikos
patarėja Christine Hogan, parlamento pirmininkas Andrew Sheeras ir politike tapusi žurnalistė
Chrystia Freeland.
„Šis žingsnis žengtas kaip atsakomasis į nepriimtinus Kanados veiksmus, darančius rimtą žalą dvišaliams santykiams“,
– pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.
Jis pabrėžė, kad Rusija lieka atvira konstruktyviam ir sąžiningam bendradarbiavimui su Kanada, kuri visada pasižymėdavo
– pragmatizmu ir panašia interesų sfera, kaip, pavyzdžiui, Arkties regione.
Kanados premjeras St.Harperis šeštadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kenkimu pasaulio saugumui, Maskvai
aneksavus Krymą.
St.Harperis tapo pirmuoju iš Didžiojo septyneto (G-7) lyderių, aplankiusiu Kijevą po to, kai Ukrainoje buvo nuverstas Kremliaus
palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas. Kanados premjeras pareiškė, kad V.Putino veiksmų padariniai „bus juntami
toli už Ukrainos ir netgi paties Europos žemyno sienų“.
Jis atkreipė dėmesį į 1994 metų sutartį, pagal kurią Ukraina atsisakė savo branduolinio arsenalo, likusio jai po Sovietų
Sąjungos subyrėjimo, mainais į suverenumo garantijas, kurias suteikė Rusija, JAV ir Didžioji Britanija. Pasak S.Harperio, šį
susitarimą Rusija pažeidė, todėl dabar kai kurios šalys gali nuspręsti „apsiginkluoti iki dantų“.
Rusijos šešėlyje likusios ES valstybės vengia griežtesnių sankcijų
Kažkada kitoje Geležinės uždangos pusėje buvusios Europos Sąjungos (ES) šalys
turėtų labiausiai bijoti Rusijos agresijos, tačiau jos lygiai taip
pat gali labiausiai nukentėti nuo sankcijų Maskvai, todėl kol kas,
atrodo, jų baimė prarasti pinigus yra didesnė.
Pastarosiomis savaitėmis sovietų blokui priklausiusios vienuolika ES
šalių leido suprasti, kad daugelis jų atkakliai priešinsis bet kokioms Bendrijos pastangoms pradėti trečiąjį sankcijų etapą,
kuris paliestų prekybą su didžiąja kaimyne ir šalių ekonominius ryšius.
O juk būtų natūralu, jei šios šalys pasisakytų už kuo griežtesnius veiksmus – praeityje jos buvo Rusijos okupuotos, o
šiai aneksavus Krymą, daugelis jų turi pagrindo baimintis, kad po Ukrainos gali ateiti jų eilė.
Tai, kad net šios Rytų Europos valstybės, išskyrus Lenkiją ir porą kitų, vengia griežtesnių sankcijų Rusijai, rodo, kaip sunku
bus ES sankcijų šalininkams pasiekti susitarimą su visomis 28 narėmis dėl jų siūlymų.
Pasak daugelio buvusių socialistinio bloko šalių pareigūnų, pagrindinis jų rūpestis yra ne saugumui iškilusi grėsmė, o kaip
nepakenkti jų gležnoms ekonomikoms, kurioms prekybos ir turistinių ryšių su Rusija nutraukimas suduotų skaudų smūgį.
„Kai vienas ketvirtadalis iš (mūsų pagaminamų) automobilių, maždaug 250 tūkst., keliauja į Rusijos Federaciją, kokį poveikį
(tolesnės sankcijos) turėtų automobilių pramonei? Katastrofišką“, – Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico
sakė praėjusią savaitę žurnalistams.
„Kodėl dabar turėtumėme priimti sprendimus, kurie keltų pavojų mūsų ekonomikai ir mūsų žmonėms?“, – klausė jis.
Vis tik Lenkija, kuri yra didžiausia ekonomika šiame regione, pasisako už griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu ir Briuselio
susitikimuose ragina pradėti trečią sankcijų etapą, kuris lydėtų lėšų įšaldymus, vizų išdavimo draudimus ir derybų
dėl ES ir Rusijos bendradarbiavimo nutraukimą.
Lenkijos poziciją palaiko tik Rumunija ir Estija.
„Esame pasirengę palaikyti griežčiausias įmanomas priemones,
– Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu sakė penktadienį
žurnalistams. – Putino įvykių dėstymas kelia grėsmę visos
Europos saugumui, įskaitant Estiją“.
Rytų Europos susirūpinimas dėl sankcijų Rusijai rodo, kad jos
ekonominiai ryšiai su Rusija yra glaudžiai persipynę net praėjus
daugiau nei 20 metų po Varšuvos pakto galiojimo nutraukimo. Ir tai -
kur kas daugiau nei energetinių išteklių iš Rusijos poreikis.
Čekijos sostinėje Prahoje gausu rusakalbių turistų, kurie su
pilnais pirkinių krepšiais blaškosi po parduotuves prie Vaclavo
aikštės, o taip pat būriuojasi prie kelionių agentūrų kioskų,
siūlančių ekskursijas po miestą rusiškai. Čekijos prekybos
rūmų duomenimis, dėl griežtų ekonominių sankcijų Rusijai būtų
prarasta iki 50 tūkst. darbo vietų.
Čekijos vyriausybė vis tik nenorėtų, blokuodama ekonomines
sankcijas, užrūstinti didžiųjų Europos galių, tokių kaip
Vokietija. Bet „tai nėra tai, dėl ko mes norime spausti“, sakė
vienas Čekijos pareigūnas, susipažinęs su ES vykstančiomis
diskusijomis. – „Tai turės neigiamos įtakos mūsų
ekonomikai“, – pridūrė jis.
Bulgarija, kuri yra labiausiai nuo Rusijos ekonomiškai
priklausanti ES šalis, sako, kad prieštaraus griežtoms sankcijoms.
Jai antrina ir Slovėnijos pareigūnai.
Vengrijos vyriausybė neseniai pasirašė sutartį su Rusija dėl
jos atominės elektrinės Pakse rekonstrukcijos. Rusija yra
didžiausia Vengrijos prekybos partnerė už ES ribų.