Prieš Rusijos intervencijos pradžią vasario 27 dieną Kryme buvo 12 tūkst. iš 15 450 Ukrainos karinių jūrų pajėgų karių ir darbuotojų, o nuo to laiko laivynas neteko didžiosios dalies svarbių objektų, sakoma „Jane's“ apžvalgoje.
Sevastopolio uoste rusai užgrobė dvi „Griša V“ klasės fregatas ir vadovavimo laivą, taip pat vienintelį Ukrainos povandeninį laivą ir atvirose jūrose galintį plaukioti buksyrą.
Rusijos specialiosios pajėgos taip pat užėmė Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazę Novoozernojėje, esančiame Krymo šiaurės vakarų pakrantėje. Septyni Ukrainos karo laivai ir „Natia“ klasės minų traleris buvo užblokuoti Donuzlavo įlankoje, kai Rusija nuskandino du nurašytus karo laivus į jūrą vedančiame farvateryje.
Ukrainos 10-oji Sakų karinių jūrų pajėgų aviacijos brigada, kuriai priklausė visi šalies jūrinės aviacijos objektai, suspėjo išskraidinti keletą savo lėktuvų ir sraigtasparnių į žemyninę šalies dalį.
Tačiau „Jane's“ nurodė, kad Ukrainos jūrinei aviacijai tikriausiai iškils didelių problemų, nes Maskva užėmė vienintelę jos sraigtasparnių remonto ir techninės priežiūros bazę – Sevastopolio aviacijos įmonę.
Dabar Ukrainos karinės jūrų pajėgos bazuojasi Odesoje – jose beliko keli dideli antvandeniniai laivai ir saujelė nedidelių pakrančių sargybos laivų, rašo „Jane's“.
Tačiau jos dar turi „Krivak III“ klasės fregatą „Hetman Sahaidačnyj“, kuri buvo pakeliui namo iš kovos su piratavimu misijos Indijos vandenyne, kai įsiplieskė ši krizė.
„Ukrainos karinių jūrų pajėgų ateitis dabar neaiški, – sakoma „Jane's“ apžvalgoje. – Jos prarado ne vien didžiąją dalį savo laivų, sraigtasparnių ir lėktuvų – taip pat netekta štabo pastato, didžiosios dalies elektroninės žvalgybos (pajėgumų), mokymų, administracijos, priežiūros ir logistikos infrastruktūros.“
„Tarp jų – šios kariuomenės šakos pagrindinės požeminės šaudmenų saugyklos Inkermano slėnyje netoli Sevastopolio“, – pridūrė „Jane's“.
Be to, į Maskvos rankas pateko 39 naikintuvai MiG-29, laikyti Belbeko oro pajėgų bazėje, ir raketų „žemė oras“ kompleksai S-300, kurie buvo Fiolento bazėje.
Tuo tarpu šaltinis iš Juodosios jūros flotilės bazės, kuriuo remiasi „RIA Novosti“, pranešė, kad Rusijos Juodosios jūros flotilę po patikrinimo papildys daugiau nei 30 ukrainiečių karinio jūrų laivyno karinių ir tarnybinių laivų.
„Laivai, kurie anksčiau plaukiojo su ukrainiečių vėliava, nebus automatiškai įtraukti į (Rusijos) Juodosios jūros flotilę, kol nebus atlikti techniniai patikrinimai ir mes nenuspręsime, kurie laivai gali papildyti flotilę, o kurių reikia atsisakyti“, - pažymėjo šaltinis.
Pasak šaltinio, laivų techninį patikrinimą atliks Rusijos karinio jūrų laivyno ir Juodosios jūros flotilės laivų statyklų specialistai.
Ketvirtadienį skelbiama, kad šeši ukrainiečių karininkai, kuriuos Kryme buvo sulaikiusios Rusijos pajėgos, buvo paleisti ir trečiadienį evakuojami iš šio Juodosios jūros pusiasalio, bet kiti penki karininkai tebėra sulaikyti.
Gynybos ministerijos atstovas sakė, jog tarp paleistų karininkų yra pulkininkas Julijus Mamčuras, vienos bazės vadas, pelnęs daugelio pripažinimą tuo, kad nepaisė prorusiškų pajėgų, kurios jo bazę buvo apsiautusios beveik tris savaites.
Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas išreiškė viltį, kad ketvirtadienį sostinėje Kijeve pasimatys su paleistais karininkais.
„Tie karininkai, kurie taip drąsiai elgėsi, bus neabejotinai apdovanoti ir paaukštinti už savo drąsą“, – sakė jis. Kiti penki kariškiai, tarp jų – vienas pulkininkas, vis dar yra sulaikyti, sakė Gynybos ministerijos atstovas Vladislavas Selezniovas. Trečiadienį jis kalbėjosi su tuo pulkininku ir sakė, kad jis yra nuolat spaudžiamas pereiti į rusų pusę ir dirbti jiems.
Be to, kad įsiveržė į Ukrainos karines bazes Kryme, Rusijos pajėgos ten taip pat perėmė daug karo laivų, palikdamos Ukrainos karinį jūrų laivyną kone visiškai be nieko.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kuris trečiadienį susitiko su ukrainiečių kolega Andrijumi Deščycia, tuos konfiskavimus pavadino „piratavimu“.
Panoro ir aukso Ukrainos kultūros ministerija mano, kad šiuo metu Nyderlanduose esantys parodos „Krymas: Juodosios jūros auksas ir paslaptys” eksponatai bus grąžinti Ukrainai.
Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė ministerijos spaudos tarnybos atstovas, kuriuo remiasi „RIA Novosti”.
Paroda „Krymas: Juodosios jūros auksas ir paslaptys” buvo atidaryta Allard Pierson archeologijos muziejuje Amsterdame vasario pradžioje. Joje išstatyti archeologų radiniai iš penkių Krymo muziejų, tarp eksponatų - artefaktai iš aukso, ceremonijų šalmas ir brangakmeniai.
„Ekspozicija grįš į Ukrainą, kadangi atitinkamus dokumentus išdavė Ukraina. Šios brangenybės priklauso Ukrainai”, - sakė ministerijos atstovas. Anksčiau ketvirtadienį specialus Rusijos prezidento atstovas tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo klausimams Michailas Švydkojus pareiškė, kad dabar Amsterdame eksponuojamas skitų auksas iš Krymo muziejų turi būti grąžintas į Krymą.
