Žinia apie A.Fogho Rasmusseno įpėdinį NATO generalinio sekretoriaus poste skelbiama tokiu metu, kai krizė Ukrainoje atnaujino diskusijas dėl Aljanso svarbos Europai.
A.Foghas Rasmussenas oficialiai iš pareigų pasitrauks po NATO viršūnių susitikimo Velse šių metų rugsėjo 4-5 dienomis.
„Šilti sveikinimai“, – taip dėl 55 metų J.Stoltenbergo paskyrimo naujuoju NATO vadovu tinkle „Twitter“ penktadienį pasidžiaugė danas.
Kai J.Stoltenbergas buvo Norvegijos premjeras, šalies išlaidos gynybai nuolat didėjo - dabar Norvegija yra tarp didžiausią bendrojo vidaus produkto gynybai skiriančių NATO narių.
J.Stoltenbergui taip pat priskiriami Norvegijos ginkluotųjų pajėgų modernizavimo nuopelnai. Jis yra karštas transatlatinio bendradarbiavimo šalininkas.
Beveik dešimtmetį vadovavęs vyriausybei, Darbo partijos Norvegijoje vadovas, J.Stoltenbergas išgarsėjęs kaip sutarimo meistras, matyt, bus naudingas geriems ryšiams su Rusija palaikyti, rašo BNS.
Nors jis niekada nesižavėjo gynybos ar saugumo reikalais, būdamas kelių Norvegijos vyriausybių premjeru, įsitvirtino tarptautinėje erdvėje ir patobulino savo tarpvalstybinio derybininko įgūdžius.
Dvi iš eilės J.Stoltenbergo kadencijos (2005-2013) premjero poste yra neįprastai ilgas laikas net ir politiškai stabilioje Norvegijoje. Jam valdant šalis išlaviravo per didžiausią Europos pokario ekonominę krizę ir apsaugojo labai aukštą norvegų pragyvenimo lygį.
Buvęs premjeras net sugebėjo rasti tinkamus žodžius po 2011 metų žudynių sielvarto prislėgtai tautai nuraminti. Tačiau skilimas jo administracijoje, kuris atsiskleidė po Anderso Behringo Breiviko kruvinų išpuolių, per kuriuos žuvo 77 žmonės, iš jų 69 - Darbo partijos jaunimo stovykloje Utiojos saloje, J.Stoltenbergui daug kainavo – centro kairiųjų koalicija pralaimėjo dešiniesiems pernai rugsėjį vykusiuose rinkimuose.
Parengė Gintaras Radauskas
