Tačiau abi pusės sutiko tęsti dialogą po šių „atvirų“ ir „konstruktyvių“ derybų, kurios truko apie keturias valandas iki vėlaus vakaro prabangioje Rusijos ambasadoriaus rezidencijoje Paryžiuje.
Naujausias mėginimas išspręsti didžiausią priešpriešą tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo pabaigos buvo surengtas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį netikėtai paskambino JAV prezidentui Barackui Obamai.
Abi pusės pažymėjo tikinčios, kad galima rasti diplomatinį sprendinį, taip pat pasiūlė planus, kaip būtų įmanoma užbaigti šią krizę, įsiplieskusią, kai vasarį Kijeve buvo nuversta Maskvos palaikoma vyriausybė, o Kremlius pasiuntė tūkstančius karių į Krymą ir galiausiai aneksavo tą Juodosios jūros pusiasalį.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai paskelbė sankcijas Maskvai dėl šio svetimos teritorijos užgrobimo, o Rusija sutelkė tūkstančius karių prie Ukrainos rytinių sienų. JAV pareigūnų nuomone, priemonės, kurių buvo imtasi, yra veiksmingos ir privertė V.Putiną ieškoti išeities.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Paryžiuje paskubomis surengtos derybos su J.Kerry buvo „konstruktyvios“ ir kad šis dialogas bus tęsiamas, tačiau pakartojo Maskvos poziciją, kad Ukraina turėtų tapti federacija ir kad joje turėtų būti suteikta didesnė autonomija rusakalbiams.
J.Kerry nurodė, kad Vašingtonas sutiko išnagrinėti Maskvos pasiūlymus, pateiktus per šias „atviras“ derybas, tačiau pabrėžė, kad JAV administracija tebelaiko Rusijos „veiksmus, neteisėtais ir nelegitimiais“.
Jis ragino Rusiją atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų ir sakė, kad bet kokiose derybose dėl šalies ateities turi dalyvauti Kijevo lyderiai.
„Nepriimsime kelio į priekį, jeigu prie (derybų) stalo nebus teisėtos Ukrainos vyriausybės. Šis principas aiškus. Jokių sprendimų dėl Ukrainos – be Ukrainos“, – J.Kerry vėliau sakė žurnalistams.
Bet kokią pažanga „privalo apimti labai didelių Rusijos pajėgų, kurios šiuo metu yra telkiamos prie Ukrainos sienų, atitraukimą“, pažymėjo J.Kerry ir pridūrė, jog Jungtinės Valstijos laikosi nuomonės, kad „tos pajėgos kuria baimės ir bauginimo atmosferą Ukrainoje“, o ne deryboms tinkamą atmosferą.
Tačiau S.Lavrovas per savo spaudos konferenciją apie karius neužsiminė, ir abi pusės pripažino, jog toliau laikosi skirtingo požiūrio.
Vašingtonas dirbs su laikinąja Ukrainos vadovybe siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi mažumų bei kalbos teisių, kad nusiginkluotų visos karinės formuotės ir kad gegužę būtų surengti laisvi bei sąžiningi prezidento rinkimai, sakė J.Kerry, netiesiogiai pripažindamas kai kuriuos Maskvos būgštavimus.
Maskvos plane numatyta, kad kuriuose Ukrainos regionuose rusų kalba turėtų būti paskelbta antrąja valstybine kalba ir užsitikrinta daugiau nepriklausomybės nuo Kijevo. Pasak analitikų, tokiais žingsniais Maskva siekia susilpninti naujos provakarietiškos šalies vadovybės valdžią.
„Manome, kad federalizmas yra labai svarbus konstitucinių reformų elementas, - sakė S.Lavrovas. - Turime rasti konsensusą, kompromisą tarp Ukrainos regionų“.
Vis dėlto J.Kerry nepavyko gauti Rusijos pažado nebetelkti pajėgų buvusios sovietinės kaimynės pasienyje ir nurodyti savo pajėgoms Kryme sugrįžti į bazes.
Skirtingais vertinimais, dabar Ukrainos pasienyje sutelkta nuo 30 000 iki 50 000 rusų karių. Jungtinės Valstijos įsitikinusios, kad Maskva pasiuntė ten savo pajėgas ne tik norėdama tiesiog įbauginti Ukrainą, bet ir kad turėtų svarbų kozirį baigiamajame krizės etape.
Maskva kol kas griežtai atsisako tiesiogiai derėtis su laikinąja valdžia Kijeve. J.Kerry dar kartą paragino Rusiją pakeisti tokią savo poziciją, teigdamas, kad Vašingtonas dirba su naujaisiais Ukrainos lyderiais, kad „paremtų šios šalies žmonių teisę pasirinkti savo ateitį“.
„Noriu pasakyti, kad bent jau šįvakar užsienio reikalų ministras S.Lavrovas leido suprasti, kad Rusija nori gerbti ukrainiečių teisę padaryti tokį pasirinkimą“, - sakė JAV diplomatijos vadovas.
Rusija taip pat nori, kad Ukraina priimtų naują konstituciją, kurioje būtų įtvirtintas šalies neutralitetas, kad ji negalėtų suvienyti jėgų su NATO, nors laikinieji šalies vadovai tvirtina, jog kol kas nesiekia narystės šiame kariniame bloke.
