Vakarų palaikoma komanda pristatė savo didelių statymų planą, spaudžiama dešimčių tūkstančių prie Ukrainos sienų sutelktų rusų karių ir jau antrą kartą per vieną savaitę nuskambėjusių Kremliaus grasinimų pakelti dujų kainas savo kaimynei.
Tačiau naujoji Ukrainos vyriausybė, praėjusią savaitę užsitikrinusi svarbią Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinę paramą ir antradienį sulaukusi NATO užsienio reikalų ministrų moralinio palaikymo, atrodo esanti pasirengusi atsilaikyti prieš Kremliaus bandymus atskirti daugiau rytinių šalies rusakalbių regionių nuo tiesioginio Kijevo valdymo.
Vyriausybė pareiškė, kad ketina panaikinti dabar galiojančią tvarką, pagal kurią vietos gubernatorius skiria prezidentas, ir įvesti rinkimų sistemą.
Tačiau pareiškime nieko neužsimenama apie teisę regionams patiems nustatyti savo prekybos politiką arba užmegzti santykius su užsienio valstybėmis.
„Pagrindinė šios koncepcijos mintis yra decentralizuoti valdymą šalyje ir perduoti įgaliojimus vietos valdžios institucijoms“, – sakoma vyriausybės pareiškime, kuris skelbiamas jos interneto svetainėje.
Rusija norėtų, kad Ukraina taptų federacija, kurios rytiniuose 46 mln gyventojų šalies regionuose galėtų būti įteisinta antroji valstybinė kalba - rusų kalba ir galimybė atmesti kai kuriuos Kijevo sprendimus.
Tačiau Vašingtonas ir jo sąjungininkės Europos Sąjungoje baiminasi, kad Rusija, kuri praėjusį mėnesį jau aneksavo Krymą, gali pasinaudoti federacijos idėja kaip tolesnio Ukrainos skaldymo priemone, nes federacija suteiktų Kremliui galių vetuoti Kijevo regioninę politiką.
JAV pareigūnai paragino naujuosius Ukrainos lyderius imtis tokių tikslinių reformų, po kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netektų argumentų, pateisinančių rusų kariuomenės siuntimą į daugiausia rusakalbių gyvenamus pietrytinius Ukrainos regionus.
Ukrainos vyriausybės pareiškime, kuris atitinka JAV lūkesčius, pabrėžiama, kad vietos gubernatorių, kuriuos skirs įstatymų leidėjai, sistema bus „efektyvesnė“.
