„Pusantro mėnesio aš negalėsiu nei sėdėti, nei miegoti, nei valgyti, - skundžiasi S.Kislovas. - Tai sunki fizinė kančia“.
Rusijoje metadonas draudžiamas
Šiame Juodosios jūros pusiasalyje apie 800 priklausomų nuo heroino ir kitų leidžiamų į veną narkotikų dalyvauja metadono programose, kurios padeda kovoti su ŽIV plitimu per narkomanų naudojamas adatas.
Bet Krymą aneksavusi Rusija draudžia metadoną, argumentuodama, kad didžioji dalis šio vaisto galiausiai atsiduria nusikalstamoje rinkoje. Šis draudimas gali sužlugdyti jau ne vienerius metus trunkančias pastangas sumažinti AIDS plitimą Kryme. 2012 m. UNICEF duomenimis, iš 2 mln. Krymo gyventojų apie 12 tūkst. yra užsikrėtę ŽIV.
Po kelerių metų spartaus infekuotųjų skaičiaus augimo 2012 m. Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija pirmą kartą paskelbė apie sumažėjimą.
Daugelis tą sumažėjimą siejo su metadono terapija. Anot Ukrainos ŽIV/AIDS aljanso, padedančio finansuoti daugelį vietinių projektų, narkomanai, priklausantys nuo leidžiamų narkotikų, Ukrainoje 2002 m. sudarė 62 proc. visų naujų užsikrėtusiųjų ŽIV. 2013 m. šis skaičius sumažėjo iki 33 proc.
„ŽIV yra liga, kuri dažnai paliečia tuos žmones, kurie nėra socialiai saugūs, - sako organizacijos „Harbor-Plus“, padedančios koordinuoti metadono terapiją 130 sveikstančių Sevastopolio narkomanų, vadovas Denisas Trošinas. - Kai kurie iš jų kažkuriuo momentu buvo įtraukti į medicinines įskaitas, bet po to išnyko daugeliui metų, ir kai kurie vėl pasirodo ligoninėje tik būdami arti mirties. Mūsų tikslas – juos surasti, įtikinti ateiti pas gydytoją ir neapleisti gydymo“.
Rusijoje, kur narkomanams rekomenduojama staigiai nutraukti narkotikų vartojimą, ŽIV sparčiai plinta. Rusijos AIDS centro duomenimis, 2013 m. užregistruotų infekuotų žmonių skaičius išaugo beveik 11 proc.
Gailisi, kad balsavo už Rusiją
Kadangi metadonas nesukelia tokio euforijos pojūčio, kaip heroinas, narkomanams jis tik užblokuoja abstinencijos sukeliamą skausmą ir drebulį. S.Kilsovas jau pradėjo mažinti savo kasdieninę metadono dozę po 10 miligramų per savaitę.
Jis pats entuziastingai balsavo už Krymo prisijungimą prie Rusijos, bet neįsivaizdavo, kad taip greit pasibaigs metadono programa.
„Tai vyksta tokiu tempu, kad čia įvyks žudynės, - sako jis. - Jie palieka likimo valiai 130 žmonių ir verčia juos rūpintis patiems savimi, net jeigu tai reiškia, kad mes vėl pradėsime vogti ir atsidursime kalėjime“.
Pacientai sako, kad per penkerius metus nuo programos pradžios visi vietiniai gydytojai pasisakė už terapiją. Prieš referendumą jie tikino besigydančius narkomanus, kad programa bus pratęsta mažiausiai iki metų pabaigos.
Tačiau kovo 20 d. viskas pasikeitė. Rusijos federalinės narkotikų tarnybos direktorius Viktoras Ivanovas pareiškė, kad programa Kryme bus užrausta.
„Pasirodo, šioje programoje dalyvaujančių žmonių gyvenimai mažiau svarbūs už politikavimą“, - piktinasi D.Trošinas.
Jo teigimu, grupė išsiuntė laiškus vietos ir nacionaliniams politikams. Bet net jeigu grupė gaus leidimą iš vietos valdžios tęsti programą, Ukrainos sveikatos apsaugos ministras pirmadienį pareiškė, kad Ukraina nebesiųs metadono į Krymą, ir rekomendavo narkomanams, jei jie nori tęsti gydymą, persikelti į pagrindinę Ukrainos dalį.
40 m. Aleksandrui Kolesnikovui, metadono programoje dalyvaujančiam 2 metus, galimybės persikelti į Ukrainą nėra. Jis didžiuojasi būdamas iš Sevastopolio, turi seną, diabetu sergančią motiną, kurią turi slaugyti.
Nors kovo 16 d. jie abu išdidžiai ėjo balsuoti už prisijungimą prie Rusijos, dabar yra išsigandę, kaip reikės sugrįžti prie gyvenimo be metadono, ir kaip tai juos paveiks.
„Viena vertus, mano motinos širdis linksta prie Rusijos – pavyzdžiui, ji gaus didesnę pensiją, jos pragyvenimo lygis pakils, - sako jis. - Bet kita jos širdies pusė palaiko mane, ji nenori manęs matyti toje valstybėje“.
Parengė Jurgita Noreikienė
