„Toks sprendimas jau buvo priimtas premjero – jog nutraukiame karinį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija“, – V.Jarema sakė per susitikimą su regionų žiniasklaidos atstovais.
Jis paaiškino, kad Ukraina negali sau leisti tiekti Rusijai karinės produkcijos, kuri vėliau gali būti panaudota prieš ją pačią.
„Tiekti produkciją Rusijos Federacijai, kuri vėliau bus nukreipta prieš mus – visiška beprotybė“, – sakė vicepremjeras.
V.Jarema pažymėjo, kad Ukraina tradiciškai palaikė labai aktyvius ryšius su Rusijos karinės pramonės kompleksu, o daugelis šalies įmonių eksportuoja karinę produkciją į kaimyninę šalį. Staigus tokių ryšių nutraukimas gali sukelti didelių nuostolių Ukrainos ekonomikai.
V.Jarema pridūrė, kad šiuo metu aktyviai ieškoma naujų rinkų šalies karinės pramonės produkcijai. Vyriausybė tikisi, kad tokios prekės gali sudominti Azijos šalis.
Žada atsispirti Maskvos spaudimui
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį nurodė, kad Kijevo vyriausybė vykdys savo suplanuotas nepopuliarias diržų veržimo priemones, kurios bus nepriklausomybės kaina, Rusijai didinant spaudimą Ukrainai, įskaitant dujų pabranginimą, kuriuo siekiama destabilizuoti padėtį šalyje.
Duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“, jis pripažino, kad dabartinio Rusijos spaudimo sąlygomis Kijevui būtų labai sunku pasiekti, kad Maskva atsisakytų savo sprendimo aneksuoti Krymą.
A.Jaceniukas pridūrė, kad šį žingsnį jis laiko tarptautiniu nusikaltimu ir kad Ukraina niekada nepripažins Rusijos įvykdyto Juodosios jūros pusiasalio užgrobimo mainais į galimybę atkurti gerus santykius.
„Noriu pasakyti visiškai aiškiai: mes niekada nepripažinsime Krymo aneksijos ... Ateis laikas, kai Ukraina susigrąžins Krymo kontrolę“, – sakė jis, kalbėdamas angliškai. A.Jaceniukas yra save pavadinęs kamikadzių vyriausybės lyderiu, pasmerktu priiminėti nepopuliarius, tačiau būtinus sprendimus.
Tačiau premjeras tikino, kad Ukraina laikysis tų priemonių, įskaitant planus nuo gegužės 1-osios dvigubai pabranginti dujas buitiniams vartotojams ir nurėžti valstybines pensijas bei atlyginimus. Ukrainai taip pat gresia 3 proc. recesija ir dviženklė infliacija.
Jis pažymėjo, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) planai paskolinti Kijevui 14–18 mlrd. JAV dolerių mainais į griežtas ekonominės reformas būtų milžiniškas žingsnis į priekį.
„Atgausime užsienio investuotojų pasitikėjimą. Tai yra Ukrainos kelio planas“, – pridūrė jis.
Kijevo vyriausybė nurodė, kad be TVF palaikomų taupymo priemonių šalies ekonomikai šiais metais grėstų susitraukimas net 10 procentų.
Maskva reikalauja atsiriboti nuo Vakarų Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos konstitucinė reforma privalo pademonstruoti Kijevo nepriklausomybę nuo Vakarų šalių.
„Reikia tikros, o ne „kosmetinės“ Pagrindinio šalies įstatymo reformos, o tam padaryti būtinas užsienio jėgų nesikišimas į Ukrainos vidaus reikalus, - susitikimo metu su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių atstovais kalbėjo S. Lavrovas. - Priešingu atveju susidaro įspūdis, jog Vakarai vaidina arbitro vaidmenį sprendžiant Ukrainos ateitį, o vietos valdžia stokoja nepriklausomybės“.
Komentuodamas Ukrainos saugumo struktūrų kaltinimus Maskvos įsitraukimu į smurtą prieš Kijevo protestuotojus, ministras kategoriškai paneigė Rusijos įsikišimą į civilių žudynes Ukrainoje.
8 tūkst. Ukrainos karių pasiprašė į Rusijos armiją?
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu savo ruožtu penktadienį paskelbė, kad visi Kryme dislokuotų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, pageidavę grįžti į žemyninę šalies dalį, jau paliko pusiasalį, tačiau apie 8 tūkst. kariškių liko ir paprašė leisti tarnauti Rusijos kariuomenėje.
Maskva kovą aneksavo Krymą, kai jo gyventojai dviem savaitėmis anksčiau surengtame referendume triuškinamai nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos. Tas referendumas vyko faktinės okupacijos sąlygomis, kai pusiasalį užėmė ginkluoti kariai, vilkintys uniformas be atpažinimo ženklų.
S.Šoigu penktadienį taip pat atmetė pareiškimus, kad Rusijos armija netinkamai elgėsi su Ukrainos kariškiais.
Totoriai valdžioje turės atstovus, steigiamas Krymo bankas
Penktadienį Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio valstybės taryba patvirtino du totorių atstovus į regiono vyriausybę.
Zauras Smirnovas nuo šiol vadovaus Etninių santykių ir deportuotų asmenų reikalų komitetui, o Lenuras Isliamovas paskirtas Krymo respublikos premjero pavaduotoju.
„Asmenys buvo paskirti vadovaujantis profesionalumo kriterijais“, - teigė Krymo valstybės tarybos pirmininkas Vladimiras Konstantinovas.
ELTA anksčiau rašė, kad bandydamas į savo pusę patraukti Krymo totorius, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo apsvarstyti šios etninės grupės reabilitaciją, kuri Stalino įsakymu buvo ištremta į atokiausius Sibiro rajonus už bendradarbiavimą su vokiečiais Antrojo pasaulinio karo metu.
Tačiau pusiasalio vyriausybė atmeta reikalavimą dėl autonominės teritorijos totorių mažumai. Ji gali prašyti tik „kultūrinės autonomijos“, rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Krymo vicepremjeras Rustamas Temirgaljevas.
Krymo totoriai siekia referendumo dėl plačios autonomijos. Krymo totorių dvasinis lyderis Mustafa Džemilevas JT Saugumo Tarybos posėdyje savaitės pradžioje pareiškė, kad iš Krymo jau išvyko 5 000 totorių. M. Džemilevas yra Ukrainos parlamento deputatas, daugelis Krymo totorių nori likti Ukrainos sudėtyje.
Iš 2 mln. Krymo gyventojų apie 300 000 yra totoriai. Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausioji Taryba per penktadienio sesiją taip pat priėmė nutarimą dėl Krymo banko steigimo. Sprendimas priimtas vienbalsiai. Apie tai informuoja „Kryminform“.
Banko pirmininku paskirtas Nikolajus Bariliukas, vyriausiąja buhaltere - Jelena Denisenko.
