Ukrainos pajėgos vykdo specialiąją operaciją, kurios tikslas yra sutramdyti separatistus maištininkus ir grąžinti tvarką Rytų Ukrainos mieste.
Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas kiek anksčiau patvirtino, kad į Donecko, Luhansko ir Charkovo sritis atvyko teisėsaugos pajėgos iš Vakarų Ukrainos.
„Mes turime išlaikyti savo šalies vientisumą ir nedalomumą. Mes suprantame, kas sėja netvarką šiose trijose srityse“, – teigė ministras A.Avakovas. Jis tikino, kad teisėsauga nustatė maišto kurstytojų tapatybes ir pažadėjo, kad separatistai bus nubausti. Pasak ministro, į sritis nuvykę pareigūnų būriai turi aiškias ir konkrečias užduotis.
A.Avakovo teigimu, situacija Charkove yra sudėtinga, tačiau kontroliuojama. Per operacijas milicija sulaikė keliolika asmenų, kurie buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Pareigūnai turi informacijos, kad separatistų grupė užėmė televizijos ATN pastatą.
Donecko miesto taryba pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame ragina miesto gyventojus laikytis įstatymų bei tvarkos ir nedalyvauti neteisėtoje veikloje.
„Dėl įvykių, susijusių su Donecko srities tarybos ir kitų administracinių miesto pastatų užėmimu, taip pat dėl vėlesnių pareiškimų apie miestų įgaliotųjų atstovų susirinkimus, kuriuose buvo priimami sprendimai dėl Donecko srities likimo, pranešame: Donecko miesto taryba ir devynios miesto rajonų tarybos nieko neįgaliojo dalyvauti panašiuose susirinkimuose“, – nurodoma pareiškime.
„Donecko miesto taryba ir rajoninės tarybos toliau teisėtai dirba. Savo svarbiausia užduotimi laikome miesto gyvenimo užtikrinimą“, – sakoma dokumente.
Miesto taryba taip pat nurodė, kad vietos valdžia perspėjo prie apskrities tarybos pastato vykstančios protesto akcijos lyderius, kad būtina nedelsiant atiduoti užgrobtus ginklus, kad būtų išvengta kraujo praliejimo.
„Visus konfliktus reikia spręsti teisiniu keliu. Mes pasisakėme ir pasisakome už konstruktyvius visų nesutarimų sprendimus prie derybų stalo“, – nurodoma pareiškime.
Šaukėsi V.Putino
Donecko srities tarybą užėmę separatistai paskelbė įkūrę Nepriklausomą Donecko respubliką. Toks sprendimas buvo priimtas per neeilinę Donecko srities savavališkai apsiskelbusios „liaudies tarybos“ sesiją.
Kalbėtojas paskelbė, kad nuo šio momento sukuriama „Nepriklausoma Donecko respublika“. Minia šį pareiškimą pasitiko plojimaisir šūksniais „Rusija, Rusija!“ Vėliau „liaudies taryba“ priėmė dar vieną sprendimą – dėl naujai sukurtos respublikos prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Mitinguotojai šią informaciją sutiko šūksniais: „Putinai, padėk!“
„Donecko liaudies respublika sudaroma su Donecko srities administracinėmis sienomis. Šis sprendimas įsigalios iškart po referendumo”, - perskaitė „Donecko srities liaudies tarybos” sprendimą vienas iš jos lyderių srities valstybinės administracijos pastate, kurį prorusiškai nusiteikę separatistai užėmė sekmadienį.
Prie pastato mitinguotojai iškėlė organizacijos „Donecko respublika” vėliavą. Tai buvo padaryta skambant SSRS himnui.
„YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše matoma, kaip sausakimšoje salėje vienas rusakalbis iš tribūnos pareiškė: „Skelbiu suverenios Donecko liaudies respublikos įkūrimą.“
Kalbėtojas prašė į Donecką įvesti „Rusijos taikdarius“.
Iš tribūnos kalbėję separatistai kalbėjo apie represijas ir areštus. "Visus šiuos mėnesius Donbaso gyventojai bandė išreikšti savo protestą. Kreipiamės į Putiną, tiktai Rusijoje matom gynėją. Tiktai Rusijos taikdarių kontingentas sugebės palaikyti mūsų siekius", - pareiškė aktyvistai.
„Donecko liaudies respublikai gali vadovauti tik respublikos Aukščiausioji taryba. Svarbiausi valstybiniai klausimai, susiję su respublikos vystymusi, jos santykiais su kitomis valstybėmis, pateikiami visaliaudiniam svarstymui arba referendumui“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo tos deklaracijos tekstą.
Į pastato vidų Ukrainos televizijos žurnalistai nebuvo įleisti.
Referendumas - iki gegužės 11-osios
„Donecko srities liaudies taryba”, apie kurios įsteigimą pirmadienį paskelbė mitinguojantys šio Ukrainos regiono gyventojai, pareiškė ketinanti įkurti Donecko respubliką ir prisijungti prie Rusijos Federacijos po referendumo, kuris bus surengtas ne vėliau kaip gegužės 11-ąją.
Rezoliuciją perskaitęs vienas aktyvistų pridūrė, kad referendumas įvyks ne vėliau nei tą dieną.
Donecko prorusiškų aktyvistų susirinkimą tiesiogiai transliavo Rusijos valstybinė naujienų televizija „Rosija 24“.
Kaip rašo pravda.com.ua, referendume bus pateiktas tik vienas klausimas - „Ar palaikote Donecko respublikos sukūrimą?“.
Referendumo data, pasak „apskrities liaudies tarybos“, suderinta su Luhansko ir Charkovo apskritimis.
Tuo atveju, jeigu Ukrainos valdžia bandys trukdyti vykdyti „referendumą“ ir nepripažins vadinamosios „Donecko respublikos“, žadama kreiptis į Rusiją ir prašyti įvesti taikdarių pajėgas.
Čia pat priimtas ir perskaitytas kreipimasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Skaitydamas popieriaus lape surašytą tekstą, kažkoks barzdočius sakė, kad protestuotojai prašys Rusijos atsiųsti „taikdarių kontingentą“, jeigu „neteisėta“ Kijevo valdžia imtųsi kokių nors agresyvių veiksmų.
„Esame pasiruošę kovoti dėl savo idėjų ir idealų, tačiau be jūsų palaikymo, be Rusijos palaikymo, mums bus labai sunku priešintis Kijevo chuntai“, – audringai kalbėjo jis.
Asmenys, užėmę pastatą - gerai ginkluoti
Vyrai, užėmę Donecko apskrities administraciją, buvo apsiginklavę automatais ir granatsvaidžiais.
„Prie Donecko apskrities administracijos privažiavo du automobiliai, kurie mitinguotojams pasirodė įtartini. Jie akimirksniu buvo apsupti minios. Prie mašinų pribėgo žmonės, ginkluoti lazdomis ir automatais. Iš mašinos išlipo vyras su neperšaunama liemene ir granatsvaidžiu“, - pastebėjo liudininkai.
Taip į Donecką atvyko prorusiškų susivienijimų atstovai - palaikyti separatistų.
Pavakare aikštėje jau susirinko apie 1,5 tūkst. žmonių.
Europos Komisija stebi „su nerimu“
Europos Komisija „su nerimu“ stebi įvykius Rytų Ukrainoje, pranešė agentūra AFP.
„Mes ryžtingai remiame Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą (...), pirmadienį Briuselyje pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinės Catherine Ashton atstovė. - Mes ir toliau reikalaujame nebeaštrinti krizės bei vengti tolesnio padėties Ukrainoje destabilizavimo“.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pirmadienį apkaltino Rusiją rengiantis invazijai į jo šalį ir jos „suskaldymui“.
„Visi politiniai reikalavimai Ukrainoje turi būti keliami nesmurtinėmis priemonėmis, neprieštaraujant tarptautiniams standartams ir teisino valstybingumo nuostatoms“, - sakė C.Ashton atstovė.
ES grasina Maskvai ekonominėmis sankcijomis, jei Rusija po Krymo aneksijos toliau destabilizuos padėtį kaimyninėje šalyje. „Mes nuolat vertinsime padėtį ir įvykius“, - pabrėžė atstovė.
Neramumų kaltininkai nustatyti
Donecko apskrities prokuroras Nikolajus Frantovskis pareiškė, kad jau nustatyti asmenys, prisidėję prie masinių neramumų, šiuo metu imamasi priemonių juos sulaikyti: „Teisėsaugos organai nustatė asmenis, kurie dalyvavo masiniuose neramumuose. Imamasi visų reikiamų priemonių, kad pažeidėjai būtų sulaikyti. Visų be išimties dalyvių veiksmams bus duotas principingas teisinis įvertinimas“.
Prokuroras pažymėjo, kad per dvi praėjusias dienas Donecko apskrityje užfiksuota daugybė įstatymų pažeidimo faktų.
„Agresyviai nusiteikusių separatistų grupės užėmė Donecko apskrities administracijos ir Saugumo tarnybos valdybos pastatus“, - priminė jis. - Kad beatliktų ir koordinuotų šituos veiksmus – pažeidėjai atsakys pagal galiojančius įstatymus. Fiksuojamas kiekvienas įstatymų pažeidimo faktas, ir tyrėjai tiria visus neteisėtus separatistų veiksmus“.
Jo teigimu, teisėsaugininkai ėmėsi pakankamai priemonių, kad normalizuotų padėtį apskrityje.
Kryme - 22 tūkst. rusų karių
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešė, kad Rusija Krymo pusiasalyje dislokavo 22 tūkstančius karių.
Ministerijos atstovas Jevhenijus Perebeinis informavo, kad šis skaičius nesikeičia jau kurį laiką.
„Situacija Krymo Autonominėje Respublikoje lieka sudėtinga. Didelių pasikeitimų Rusijos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje nepastebėjome, išskyrus nuolatos tobulinamas karo lauko stovyklavietes. Karių skaičius išliko nepakitęs ir šiuo metu siekia apie 22 tūkstančius“, - kalbėjo jis.
Dabar Kryme dislokuota 11 500 Rusijos Juodosios jūros laivyno tarnautojų, 2 500 jūrų pėstininkų ir 10 500 sausumos pajėgų karių bei karinės technikos vienetų.
J.Perebeinis pažymėjo, kad Maskva pusiasalyje tęsia vidinių saugumo agentūrų reorganizaciją ir stiprina policijos pajėgas kadrais iš Rusijos.
Prie sienos - dešimtys tūkstančių karių
JAV ambasadorius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) pareiškė, kad Rusija sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, ir paragino Maskvą imtis veiksmų įtampai sumažinti.
„Mes turime tvirtų įrodymų, kad prie sienos yra dešimtys tūkstančių karių, ir vėl gi ne normaliose taikos meto pozicijose arba nuolatinėse bazėse“, – pirmadienį sakė Danielis Baeras žurnalistams po 57-ių ESBO šalių atstovų skubaus susitikimo šiuo klausimu.
Rusijos delegacijos atstovai susitikime nekalbėjo.
„Ką Rusijos Federacija turėtų daryti - imtis veiksmų krizei švelninti. Ji atlieka esminį vaidmenį šioje krizėje ir gali imtis aiškių praktinių priemonių jai sušvelninti“, tarp jų bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir leisti tikrinti kariuomenės judėjimą, sakė jis.
Griežtins atsakomybę už separatizmą
Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį posėdyje svarstys atsakomybės už separatistinius veiksmus griežtinimo ir tokia veikla užsiimančių partijų uždraudimo klausimus, pirmadienį pareiškė prezidento pareigas einantis parlamento vadovas Oleksandras Turčynovas.
„Rytoj Aukščiausioji Rada vienu pirmųjų klausimų peržiūrės įstatymą dėl baudžiamosios atsakomybės sugriežtinimo už separatizmą ir kitus nusikaltimus valstybei. Pagal Ukrainos įstatymus bus keliamas klausimas dėl separatistines pozicijas užimančių ir prieš savo valstybę veikiančių politinių partijų ir visuomeninių organizacijų uždraudimo“, – sakė O.Turčynovas.
„Aš gerbiu įvairias politines pažiūras, tarp jų ir mūsų oponentų. Tačiau separatizmas ir ginklo panaudojimas prieš savo valstybę, kuris kelia tiesioginį pavojų mūsų piliečių gyvybėms – tai ne politika, o sunkus nusikaltimas. Tad prieš nusikaltėlius imsimės tinkamų ir ryžtingų veiksmų“, – sakė jis.
Žada antiteroristinę operaciją
O.Turčynovas mano, kad separatistų veiksmais rytinėse Ukrainos apskrityse siekiama nutraukti prezidento rinkimus: „Vakar prasidėjo antroji Rusijos Federacijos specialiųjų operacijų prieš Ukrainą banga, kurios tikslas – destabilizuoti situaciją šalyje, nuversti Ukrainos valdžią, nutraukti rinkimus ir suplėšyti į gabalus mūsų šalį. Separatistinės grupuotės, koordinuojamos Rusijos specialiųjų tarnybų, užėmė Charkovo apskrities administracijos pastatą, Donecko apskrities administracijos ir Saugumo tarnybos patalpas, taip pat Luhansko Saugumo tarnybos patalpas. Taip pat, o tai ypač pavojinga, paėmė į rankas ginklus. Visa tai vyksta Rusijos karių palei mūsų sieną fone“.
O.Turčynovas taip pat pagrasino surengti antiteroristinę operaciją rytinėse Luhansko, Donecko ir Charkovo srityse, kur ginkluoti prorusiški demonstrantai praeitą savaitgalį užėmė vietos administracijos pastatus.
„Praeitą naktį buvo įkurtas štabas, o prieš visus, kurie paėmė į rankas ginklus, bus vykdomos antiteroristinės priemonės“, –pabrėžė jis.
Prezidentas pridūrė, kad nuspręsta sustiprinti Ukrainos rytinių sienų apsaugą.
„Tai, kas įvyko vakar, yra Rusijos Federacijos specialiosios operacijos prieš Ukrainą antroji banga“, – pareiškė O.Turčynovas.
Laikinasis prezidentas omenyje turėjo įvykius strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje, kurį Rusija aneksavo po vietos prorusiškų jėgų surengto referendumo.
„Mes to neleisime“, – pabrėžė jis.
Ukrainos premjeras tuo tarpu pasiuntė į Donecką savo pavaduotoją Vitalijų Jaremą, kad jis pamėgintų atkurti tvarką.
Donecko administracijos pastatą pirmadienį tebebuvo apsupę apie 2 000 prorusiškų aktyvistų. Kai kurie iš jų buvo ginkluoti.
Donecko meras Serhijus Taruta paragino vyriausybę skubiai surengti Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos posėdį dėl padėties jo regione.
„Šiandien Donecko, Luhansko ir Charkovo regionuose įgyvendinamas planas, kuriuo siekiama destabilizuoti padėtį, taip pat socialinį ir ekonominį stabilumą“, - sakoma jo pranešime.
Palygino su 1917-ųjų perversmu
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas pareiškė, kad pastarieji neramumai Kijeve gali būti lyginami su 1917-ųjų Spalio perversmu Rusijoje.
„Daugumai mūsų net įsivaizduoti sunku, kas yra revoliucija. Pastarieji įvykiai Ukrainoje, baisūs revoliucinio maišto sostinėje vaizdai, užmušti žmonės, žmonės sukrėsta dvasia ir sąmone - visa tai maža dalimi padeda mums suvokti, kas tuo metu vyko Rusijoje“, - sakė Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas pirmadienį po trumpų pamaldų prie Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Tichono relikvijų Dono vienuolyne Maskvoje.
Pasak patriarcho Kirilo, per 1917-ųjų revoliuciją „įvyko viso gyvenimo lūžis, kurį lydėjo siautėjimas ir baisi neteisybė, pridengta lozungais apie teisingumo siekį“.
Kiek anksčiau pirmadienį patriarchas vadovavo Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai dienos liturgijai Kremliaus Viešpaties Apreiškimo katedroje.
Rusijos pajėgos nekeitė pozicijų
NATO nepastebėjo reikšmingo judėjimo tarp Rusijos pajėgų, sutelktų netoli Ukrainos rytinės sienos, pirmadienį nurodė vienas Aljanso kariškis, kai prorusiškos stovyklos protestuotojai užėmė administracinius pastatus trijuose rytiniuose Ukrainos miestuose.
„Nematome reikšmingų pokyčių Rusijos pajėgų dislokavime į rytus nuo Ukrainos sienos“, - atsakė NATO kariškis, kai buvo paklaustas, ar Aljansas pastebėjo kokį nors Rusijos pajėgų judėjimą šalia sienos su Ukraina.
NATO pareigūnai mano, kad Rusija prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi apie 40 tūkst. karių.
Prie Donecko televizijos - šaudymai
Nežinomi ginkluoti asmenys pirmadienį mėgino užimti Ukrainos rytinio Donecko miesto valstybinės televizijos ir radijo bendrovės pastatą, pranešė VRM vietos padalinys.
Tie asmenys atvažiavo prie televizijos centro automobiliais ir kelis kartus iššovė į orą. Pastate budėję milicininkai paleido atsakomųjų šūvių.
„Po to nežinomi asmenys išvyko nežinoma kryptimi“, – pridūrė milicija.
Charkove - muštynės
Tarp Charkove prie srities administracijos pastato susirinkusių asmenų su Rusijos vėliavomis ir mitingo dalyvių su Ukrainos vėliavomis prasidėjo susirėmimai.
Keli šimtai žmonių su Georgijaus kaspinais pradėjo nuo administracijos pastato judėti į aikštės pusę, bandydami nustumti ten stovinčius mitinguotojus su Ukrainos vėliavomis.
Prorusiškai nusiteikę protestuotojai į žmones su Ukrainos vėliavomis mėtė plastikinius butelius ir kitokius daiktus. Buvo girdėti du garsūs sprogimai, kaip sprogstamųjų užtaisų.
Po to prasidėjo muštynės. Žmonės su Georgijaus juostomis buvo ginkluoti pagaliais. Yra keletas nukentėjusiųjų iš abiejų pusių. Prie administracijos pastato stovi keturi greitosios pagalbos automobiliai.
Pranešama, kad mitingo su ukrainietiškomis vėliavomis jau nebėra.
Vokietija yra labai susirūpinusi dėl įvykių Ukrainoje
Vokietijos vyriausybė yra „labai susirūpinusi“ dėl pastarųjų įvykių Rytų Ukrainoje, kada prorusiškai nusiteikę protestuotojai užėmė administracinius pastatus, skelbia „Reuters“.
Prorusiški demonstrantai sekmadienį šturmavo administracinius pastatus Donecke ir Charkove, o Luhanske užimtos saugumo tarnybos patalpos ir pagrobti ginklai.
„Pastarieji įvykiai Donecke ir Charkove kelia didelį nerimą Vokietijos vyriausybei, - per spaudos konferenciją sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas. - Mes nedelsiant turime atnaujinti prašymą, jog visi atsakingi asmenys padėtų stabilizuoti regioną ir užkirsti kelią situacijos eskalacijai“.
S.Seibertas taip pat sakė, jog Berlynas yra „nusivylęs“, jog nėra „patikrintų“ Rusijos kariuomenės atitraukimo nuo Ukrainos sienų ženklų, nors prezidentas Vladimiras Putinas pranešė apie dalinį karių atitraukimą kanclerei Angelai Merkel praėjusią savaitę telefonu.
„Žinoma, mes ne vieninteliai, laukiantys, kad šios skubiai reikalingos pasitikėjimą skatinančios priemonės taptų matomos“, – sakė atstovas, pridurdamas, kad karių atitraukimas nuo Ukrainos būtų „žingsnis įtampai sumažinti“.
Pasak S.Seiberto, Vokietija vis tiek yra pasiruošusi „dialogui“ su Rusija, „siekdama draugiškų santykių atnaujinimo, diplomatijos ir įtampos sumažinimo“.
Sumuštas buvęs ministras
Maidano savigynos aktyvistai, piketuojantys prie Ukrainos Aukščiausiojo teismo pastato, užpuolė buvusį Ukrainos teisingumo ministrą Aleksandrą Lavrinovičių, rašo unian.net.
Kai A.Lavrinovičius ėjo iš teismo pastato, keletas radikaliai nusiteikusių jaunuolių su Maidano savigynos uniformomis trenkė buvusiam ministrui per galvą ir bandė jį pagrobti.
Liustracijos komiteto vadovas Jegoras Soboliovas išvedė A.Lavrinovičių iš minios ir palydėjo iki automobilio.
Savigynos atstovai bandė patekti į A.Lavrinovičiaus automobilį, tačiau jiems nepavyko.
Nušautas Ukrainos karininkas
Sekmadienį vakare Kryme Rusijos kariškis nušovė Ukrainos karininką, kuris liko ištikimas priesaikai, kurią davė Ukrainos tautai.
Apie tai „Facebook“ pranešė karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas.
„Novofedorivkos miesto tipo gyvenvietėje 23 val. 45 min. Rusijos kariškio jaunesniojo seržanto E.S.Zaicevo dviem šūviais iš arti savo kambaryje karininkų bendrabutyje buvo nušautas 1100-ojo karinio dalinio kariškis majoras K., kuris ruošėsi išvykti į pagrindinę Ukrainos dalį“, – rašė D.Tymčiukas.
Jo žiniomis, kambaryje buvęs kapitonas Artiomas Jermolenka buvo žiauriai sumuštas, jį išsivežė Rusijos kariškiai. Okupantai pasiėmė ir žuvusio Ukrainos majoro kūną.
Informaciją apie Ukrainos kariškio žūtį patvirtino ir Gynybos ministerijos Krymo žiniasklaidos centro vadovas Vladislavas Selezniovas.
„Iš Novofedorivkos praneša, kad vakar 22 val. 50 min. po konflikto tarp Ukrainos karininkų ir Rusijos kareivių šūviais iš automato buvo nužudytas majoras Stanislavas Karačevskis.
Žmogžudystė įvykdyta 5 bendrabučio aukšte, kur gyveno Saksų aviacijos bazės Ukrainos karinis personalas. Kapitoną A.Jermolenką Rusijos Federacijos tyrimų skyrius nuvežė į Sevastopolį.
Karininkai turėjo po du vaikus. Planuota, kad balandžio 9 d. S.Karačevskis ir A.Jermolenka turėjo grįžti į pagrindinę Ukrainos dalį. Ukrainos karininkai buvo beginkliai“, – pranešė V.Selezniovas.
Separatistams – pakoreguotas planas
Donecko separatistai pirmadienio rytą iš Rusijos koordinacinio centro gavo pakoreguotą veiksmų planą, praneša unian.net. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė karinių ir politinių tyrimų centro vadovas D.Tymčiukas, nurodęs į grupės „Informacinis pasipriešinimas“ duomenis.
„Tarp plano punktų – regioninio koordinacinio centro „Donecko respublika“ sukūrimas separatistų veiksmams kitose srityse koordinuoti ir referendumui dėl valstybinės sąrangos skelbti“, – rašė jis.
D.Tymčiukas pabrėžė, kad ankstesnis Kremliaus planas buvo pakoreguotas – iš dabartinių instrukcijų pašalintas punktas dėl Ukrainos pietinių ir rytinių sričių prijungimo prie Rusijos.
„Kai kuriais duomenimis, Maskva suvokė, kad „nesuvirškinusi“ Krymo nėra pasirengusi pasisavinti rytinės Ukrainos. Taip separatistai įgijo visavertės „patrankų mėsos“ statusą“, – pareiškė D.Tymčiukas.
Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ tinklas nenustatė didesnio aktyvumo Rusijos pasienio regionuose, esančiuose šalia Ukrainos sričių, kuriose vyksta dabartiniai įvykiai.
Užimtas saugumo tarnybos pastatas
Prorusiški protestuotojai pirmadienį paryčiais užėmė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) būstinę rytiniams Donecko mieste, pranešė aktyvistai ir pareigūnai.
Promaskvietiško Donbaso liaudies savigynos judėjimo aktyvistai socialiniuose tinkluose rašė, kad demonstrantai aplink pastatą stato barikadas ir kad „vykdoma archyvų bei dokumentų revizija“.
Sekmadienį prorusiški demonstrantai užėmė Donecko, esančio maždaug 40 kilometrų nuo sienos su Rusija, miesto ir srities administracijos pastatą.
Donecko srities prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl masinių neramumų.
Prokuratūra nurodė, kad Donecko milicija „imasi veiksmų siekiant išvaduoti Ukrainos saugumo tarnybos pastatus“.
Pirmadienį apie 3 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku „grupė agresyviai nusiteikusių jaunuolių įsiveržė į Ukrainos saugumo tarnybos valdybos pastatą ir nekeldami aiškių reikalavimų užėmė patalpas“.
Rusija stengiasi suskaldyti Ukrainą
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pirmadienį apkaltino Rusiją kurstant neramumus rytinėje šalies dalyje, kur prorusiški protestuotojai užėmė kelis vyriausybinius pastatus, ir tvirtino, kad Maskva stengiasi suskaldyti savo kaimynę.
„Pirmiausia noriu kreiptis į visus Ukrainos rytinių sričių gyventojus. Visiems absoliučiai aišku, kad vyksta prieš Ukrainą, Donecką, Luhanską ir Charkovą nukreipto plano įgyvendinimas. Planas (turintis tapti dingstimi) užsienio pajėgoms peržengti sieną ir užimti šalies teritoriją – tačiau to mes neleisime“, – A.Jaceniukas sakė per Ministrų kabineto posėdį.
Premjeras sakė esantis įsitikinęs, kad tų regionų žmonės norėtų gyventi vieningoje šalyje.
„Bet kokie raginimai pareiti prie federalizacijos yra mėginimas sunaikinti Ukrainos valstybingumą. Šis scenarijus parašytas Rusijos Federacijos, o jo vienintelis tikslas – suskaldyti ir sunaikinti Ukrainą. Taip pat paversti dalį Ukrainos vergovės teritoriją, kur galiotų Rusijos Federacija diktatas. To nebus“, – pabrėžė jis.
Pasak A.Jaceniuko, Ukraina pati spręs, kaip keisti savo konstituciją ir kokias galias suteikti regionams.
Premjeras ragino rytinių regionų gyventojus elgtis atsakingai ir padaryti viską, kad būtų išsaugotas Ukrainos teritorinis vientisumas.
Jis taip pat paneigė pranešimus, esą Rusija atitraukė savo pajėgas iš Ukrainos pasienio.
„Faktiškai niekas jokių pajėgų neatitraukė, – pažymėjo vyriausybės vadovas, pridūręs, kad informacija, esą Rusijos Federacija sumažino prie abiejų šalių sienos sutelktas stiprias pajėgas, yra „ne kas kitas, o ženklas, kad jie nori parodyti, jog atitraukė pajėgas“.
A.Jaceniukas sakė, kad tos pajėgos yra 30 kilometrų pločio ruože prie Ukrainos sienos.
Premjeras atkreipė dėmesį, kad prieš mėnesį rytiniuose regionuose vykusių mitingų, kuriuose dalyvaudavo tūkstančiai žmonių, „dingo“, tačiau kiekvienoje srityje liko radikaliai nusiteikusių asmenų grupių, kurias sudaro iki 1,5 tūkst. aktyvistų „su specifiniu rusišku akcentu, kurie, koordinuodami savo veiklą su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, sekmadienį organizavo neramumus, užėminėjo administracijos pastatus ir destabilizavo padėtį“.
Luhanske sužeisti devyni žmonės
Ukrainos rytiniame Luhansko mieste prorusiškiems demonstrantams šturmuojant Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pastatą buvo sužeisti devyni žmonės, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Milicija nurodė, kad tarp nukentėjusiųjų per neramumus mieste, esančiame vos už 25 kilometrų nuo Rusijos sienos, buvo 21 metų kariškis, patyręs stuburo traumą kaklo srityje, taip pat 38 metų ekspertas kriminalistas, kuriam buvo supjaustytas dešinys delnas.
Kiti sužeistieji – 16–60 metų vietos gyventojai, o vieno iš jų tapatybė dar nenustatyta.
Sekmadienį prorusiškos stovyklos mitingo dalyviai šturmavo SBU vietos padalinio būstinę ir įsiveržė į pastatą, išlaužę duris. Vietos žiniasklaida pranešė, kad demonstrantai į pradžių į pastatą svaidė kiaušinius, vėliau – akmenis, dūminį užtaisą ir Molotovo kokteilį, tačiau liepsnos buvo greitai užgesintos.
Prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl masinių neramumų.
Vėliau milicija pranešė, kad į protestuotojų rankas pateko SBU pastate laikyti šaunamieji ginklai.
Pirmadienį paskelbtame VRM pranešime sakoma, kad nežinomi asmenys praeitą naktį pastatė barikadas pagrindiniame Luhansko prospekte.
Luhansko milicija nurodė, kad buvo paskelbta aukšto lygio saugumo parengtis ir kad pareigūnai blokuoja visus įvažiavimus į miestą.
Charkove prorusiški aktyvistai išvaryti
Prorusiški demonstrantai, kurie savaitgalį užėmė srities administracijos būstinę Ukrainos rytiniame Charkovo mieste, buvo pašalinti iš to pastato, pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.
„Charkovas. Srities ir miesto administracijos pastatas visiškai išvaduotas nuo separatistų. Prasidėjo darbo procesas, – A.Avakovas pirmadienio rytą parašė socialiniame tinkle „Facebook“. – Ačiū visiems, kurie padėjo. Aš dirbu Charkove. Prašau Charkovo gyventojų palaikyti adekvataus sureguliavimo procesą.“
Sekmadienio vakarą prorusiškų pažiūrų aktyvistai Charkovo tarybos pastatą, beveik nesipriešinant jį apsupusioms stiprioms milicijos pajėgoms.
Maždaug po pusvalandžio nuo šturmo pradžios protestuotojai nuo pastato numetė Ukrainos vėliavą ir vietoje iškėlė Rusijos trispalvę.
Šaukiamas neeilinis posėdis
O.Turčynovas sušaukė neeilinį posėdį dėl prorusiškų protestų trijuose rytiniuose Ukrainos miestuose, skelbia BBC.
O.Turčynovas atšaukė vizitą Lietuvoje, kad pats asmeniškai galėtų spręsti susidariusią situaciją, informavo prezidento administracija.
Šalies vadovas sostinėje Kijeve sušaukė saugumo pareigūnų susitikimą po sekmadienį įvykusių neramumų. Daugiau informacijos apie posėdį nepateikiama.
Protestuotojai Donecke, Luhanske ir Charkove įsibrovė į administracinius pastatus ir reikalavo referendumo dėl nepriklausomybės. Donecke didelė aktyvistų grupė atsiskyrė nuo demonstracijos pagrindinėje miesto aikštėje ir apsiautė regiono administracijos pastatą. Po susirėmimų su riaušių milicija ir prasibrovę pro apsaugą protestuotojai iškėlė Rusijos vėliavą, o prie pastato likę aktyvistai skandavo „Rusija“.
Pasak Donecko milicijos atstovo, didelė protestuotojų grupė šturmavo administracijos pastatą, apie 100 jų užsibarikadavo viduje.
Neramumai Ukrainos rytuose prasidėjo tvyrant įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos dėl Krymo aneksijos. Juodosios jūros pusiasalis surengė referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos, kurį pasmerkė Kijevas ir Vakarai kaip nelegalų, po to, kai vasarį buvo atstatydintas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Parengė Jurgita Noreikienė
