SBU antradienį nurodė, kad protestuotojai, kurie užėmė saugumo tarnybos būstinę Luhanske, užminavo tą pastatą ir laiko apie 60 įkaitų, nors patys demonstrantai tai neigė.
Po naktį vykusių derybų iš pastato išėjo 51 neginkluotas žmogus, nurodė SBU Kijeve, tačiau nebuvo aišku, ar tie asmenys buvo protestuotojai ar įkaitai.
Vėliau naujienų agentūra „Interfax“ nurodė, kad iš pastato išėjusių žmonių padaugėjo iki 56 ir kad tęsiamos derybos tarp protestuotojų ir vietos pareigūnų.
„Asmenys, kurie toliau blokuoja patalpas, taip pat sudarė galimybes jas aplankyti kai kuriems Ukrainos liaudies deputatams, kurie po to netrikdomai paliko pastatą“, – pridūrė SBU.
Aktyvistai antradienį neigė turintys sprogmenų arba turintys įkaitų. Tačiau jie pripažino, kad turi daug automatų, kuriuos rado SBU būstinės arsenale.
„Mums nereikia įkaitų, kad pasiektume, ko norime“, – sakė vienas aktyvistas, vardu Antonas, atsisakęs atskleisti savo pavardę.
SBU pastatas Luhanske buvo vienas iš kelių, pastarosiomis dienomis užimtų prorusiškų protestuotojų šalies rytiniuose miestuose. Demonstrantai reikalauja surengti vietos referendumus dėl nepriklausomybės nuo Kijevo.
Pietrytiniame Donecko mieste protestuotojai tebelaikė užėmę srities administracijos pastatą, tačiau pareigūnai nutraukė vyriausybinio pastato okupaciją Charkovo mieste.
Antradienį Ukrainos valdžia bandė imtis veiksmų, kad stabilizuotų situaciją šalies rytuose, kur aktyvistai Donecko ir Charkovo sritis paskelbė suvereniomis „liaudies respublikomis“. Naktį į antradienį Ukrainos specialiosios pajėgos išvaikė Charkovo administracinio pastato užgrobėjus, 70 jų sulaikė ir šiuo metu blokuoja įėjimą į pastatą, prie kurio vėl auga Rusijai palankių asmenų minia.
Antradienį Ukrainos Aukščiausioji Rada susirinko svarstyti susidariusios padėties, bet posėdis prasidėjo muštynėmis, kai Komunistų partijos frakcijos lyderis dėl įvykių Charkove, Donecke, Luhanske ir kituose Ukrainos rytų ir pietryčių miestuose apkaltino Ukrainos nacionalistus.
Rusija perspėjo Ukrainą nekurstyti konflikto ir ukrainiečių veiksmus prieš valstybės institucijas blokuojančius aktyvistus pavadino provokacija.
Apie pirmadienio įvykius skaitykite čia.
Donecke apsilankiusi Julija Tymošenko įspėjo Rusiją dėl rytinių teritorijų aneksavimo prieš gegužės 25-ąją vyksiančius prezidento rinkimus.
„Šalis negali būti daloma. Mūsų vienybė yra mūsų apsauga nuo agresijos“, – kalbėjo ji ir pabrėžė, kad Ukraina turi tapti europietiška šalimi.
Donecke prorusiški aktyvistai ir toliau blokuoja administracijos pastatą, į jį susivilko čiužinius, atidarė visą parą veikiančią valgyklą.
JAV pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl padidėjusios įtampos Rytų Ukrainoje. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry telefonu sakė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, kad bet kokios rusų pastangos destabilizuoti situaciją „turės kainą“. Jie aptarė galimybę surengti tiesioginius pokalbius per ateinančias dešimt dienų.
S.Lavrovas antradienį atmetė JAV kaltinimus, esą Maskva destabilizuoja padėtį Ukrainoje.
18 val. 50 min. Ukrainos vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vyriausiosios valdybos viršininkas Volodymyras Huslavskis paragino demonstrantus, užėmusius Ukrainos saugumo tarnybos (UST) valdybos Luhanske pastatą, sudėti ginklus.
„Žinau, kad tarp tų, kurie paėmė į rankas ginklą ir yra užgrobtų pastatų viduje, yra norinčių sudėti jį ir išeiti, kad konfliktas būtų pervestas į taikią politinę plotmę, – sakė jis. – Aš raginu jus taikiai išspręsti padėtį“.
Ukrainos VRM Luhansko srities Vyriausiosios valdybos tinklalapyje antradienį paskelbtame raginime V.Huslavskis nurodo, kad Luhanske ir kituose Ukrainos miestuose administracijos pastatus užėmusiems asmenims ketinama skelbti amnestiją; atitinkamas įstatymo projektas pateiktas Aukščiausiajai Radai.
„Šiandien mūsų šalyje ir srityje padėtis sudėtinga. Žmonių, užėmusių UST pastatą, rankose yra gana daug ginklų. Jūs žinote, kad Ukrainoje veikia antiteroristinis centras, kurio užduotis – likviduoti neteisėtas ginkluotas formuotes. Jūs turite suprasti, kad net vienas šūvis gali sukelti nepataisomas pasekmes“, – pabrėžė milicijos viršininkas.
18 val. 40 min. Ukrainos gynybos ministerija tęsia šalies ginkluotųjų pajėgų visuotines padidintos kovinės parengties pratybas, antradienį pranešė ministerijos spaudos tarnyba.
„Įvairiuose Ukrainos regionuose toliau vyksta ginkluotųjų pajėgų padidintos kovinės parengties pratybos“, – nurodė ministerijos atstovas.
Remiantis pranešimu, pajėgų kovinė parengtis stiprinama visuose rajonuose, ir karinės technikos perdislokavimas yra susijęs tik su šiais mokymais. Anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie plataus masto pratybas, susijusias su būtinybe pagerinti kariuomenės kovinį pajėgumą.
16 val. 26 min. Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos informacijos departamento vadovas Jevhenijus Perebijnis pareiškė, kad tarptautinės derybos dėl padėties Ukrainoje stabilizavimo galėtų įvykti jau kitą savaitę, rašo liga.net. Šiose derybose turėtų dalyvauti Ukrainos, Rusijos, ES ir JAV atstovai. Tačiau J.Perebijnis atmetė Maskvos reikalavimą, kad į derybas būtų įtraukti ir rytų bei pietryčių Ukrainos regionų atstovai.
16 val. 20 min. Donecko meras Oleksandras Lukjančenka tikisi, kad Kijevo valdžia ir Aukščiausioji Rada išgirs Donbaso gyventojų išsakomus reikalavimus. Donecko įvykius daugiausiai sukėlė būtent Kijevo politika, mano meras. Jo nuomonę pateikia Ukrainos naujienų portalas „Segodnia.uk“.
„Šiandien daugelis politikų išsako savo nuomonę apie tai, kas vyksta Ukrainos pietryčiuose, Donbase. Kyla kaltinimai vietos valdžios organams, regioniniams lyderiams. Tačiau aš manau, kad naujoji valdžia, deja, ne iki galo supranta, kas vyksta“, - teigia O. Lukjančenka.
„Taip, pastatų užgrobimas prieštarauja įstatymams, o tai, kad aikštėse girdime separatistinius lozungus, - nepriimtina. Tačiau tai tik veiksmų rezultatai. O mano minėti veiksmai: neteisinga anksčiau vykdyta valdžios politika ir jos nenoras gilintis į kylančias problemas ir jas spręsti“, - pridūrė meras.
Pareigūnas nurodė, kad Donecko valdybos atstovai dar pirmadienį susitiko su netoli Donecko regioninės valstybės administracijos esančiais žmonėmis. „Jau pasiekti pirmieji rezultatai - atgavome dalį išgrobstytų ginklų. Tačiau taip pat suprantame, kad situacija taps vis radikalesnė todėl, kad žmonių nuomonės nėra paisoma ir, pirmiausia, jos nepaisoma „viršuje“, - mano O. Lukjančenka ir pridūrė tikįs, kad valdžia Kijeve ir Aukščiausioji Rada išgirs Donbaso gyventojų išsakomus reikalavimus.
15 val. 30 min. O. Lukjančenka pranešė, kad protestuotojai grąžino dalį pirmadienį iš saugumo būstinės pagrobtų ginklų.
„Po derybų tarp protestuotojų atstovų ir Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnų dalis išgrobstytų ginklų buvo grąžinta į arsenalą“, - spaudos konferencijos metu kalbėjo meras.
Saugumo tarnybos ginklų arsenalai Donecke ir Luhanske buvo išplėšti naktį iš sekmadienio į pirmadienį, rytinėse Ukrainos dalyse prasidėjus separatistiniams protestams. Ukrainos vyriausybės daliniai Donecko UST pastatą jau atsiėmė.
Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Siumar teigė, kad specialiąsias operacijas Donecke, Charkove ir Luhanske asmeniškai prižiūri Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas.
15 val. 05 min. Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, jog įvykiai Rytų Ukrainoje atrodo kaip dalis Rusijos strategijos destabilizuoti šią šalį ir kad Londonui „didelį susirūpinimą“ kelia prorusiškų protestuotojų įvykdytas vyriausybinių pastatų užėmimas.
„Negali būti pateisinimo šiems veiksmams, kurie turi visus Rusijos strategijos destabilizuoti Ukrainą požymius“, – parlamentui pasakė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.
Pasak jo, vyriausybinių pastatų užėmimas Ukrainoje atrodo kaip strategijos pakenkti būsimų prezidento rinkimų patikimumui dalis.
14 val. 40 min. zn.ua praneša, kad Donecko Saugumo tarnybos būstinę užėmę prorusiški protestuotojai paliko pastatą nelaukdami specialiųjų pajėgų šturmo, tačiau į jį grįžę pareigūnai rado išplėštą ginklų sandėlį.
14 val. 10 min. Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas pranešė pasirengęs svarstyti daugiašalių derybų formatą Ukrainos krizei spręsti.
„Esame pasirengę svarstyti daugiašalį derybų formatą, kuriame būtų JAV, Europos Sąjungos (ES), Rusijos ir Ukrainos atstovų“, – teigė Rusijos diplomatijos vadovas.
Maskva reikalavo, kad Ukrainos šalies rytinių ir pietinių regionų, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, atstovai turėtų dalyvauti šiame procese.
„Iš tikrųjų esame pasiruošę svarstyti daugiašalį formatą, kuriame būtų atstovaujama europiečiams, Jungtinėms Valstijoms, Rusijai ir Ukrainos (konflikto) šalims, – S.Lavrovas sakė žurnalistams. – Mes pasisakome, kad Ukrainos pietums ir rytams būtų atstovaujama tokiose derybose.“
Rusija argumentavo, kad įtampa galėtų sumažėti tik tuomet, jeigu Kijevo įvykdytų konstitucinę reformą, kuri suteiktų daugiau galių rusakalbių regionams.
S.Lavrovas apgailestavo, kad ta „konstitucinė reforma ruošiama slaptai“, ir sakė, kad Rusija norėtų pamatyti Ukrainos naujojo pagrindinio įstatymo projektą prieš pradedant derybas dėl krizės.
13 val. 30 min. S.Lavrovas antradienį atmetė JAV kaltinimus, esą Maskva destabilizuoja padėtį Ukrainoje, sakydamas, kad toje šalyje padėtis gali pagerėti tik tuomet, jeigu centrinė vyriausybė atsižvelgs į rusakalbių gyventojų interesus.
Kalbėdamas Maskvoje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Angolos užsienio reikalų ministru Georges'u Chikoti , S.Lavrovas pakartojo Maskvos raginimą, kad Ukraina turi įvykdyti konstitucijos reformą, siekdama užtikrinti ten gyvenančių rusakalbių teises.
„Kalbant apie tai, kas ir kiek sumokėjo šioje istorijoje, nutekėjo jau pakankamai daug informacijos, kurios ... niekas niekada nepaneigė. Tie mokėjimai susiję su dabartinės Ukrainos vidinės krizės giliosiomis priežastimis“, – diplomatijos vadovas pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimą apie Vašingtono pareiškimus, kad Rusija padėjo organizuoti masinius neramumus Ukrainos rytiniuose regionuose.
„Todėl tuos pareiškimus palieku mūsų partnerių amerikiečių sąžinei. Kaip sako rusai, nereikia krauti nuo sergančios galvos ant sveikos“, – sakė S.Lavrovas, pridūręs, kad „mūsų partneriai amerikiečiai mėgina analizuoti padėtį, priskirdami savo įpročius kitiems“.
Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney anksčiau pareiškė, kad kai kurių Ukrainos pietuose ir rytuose vykusių demonstracijų dalyviams buvo sumokėta; kad tarp jų buvo ne vietos gyventojų ir kad už tų įvykių stovi išorinės jėgos.
„Nuskambėjo taip tarsi jis būtų grįžęs penkiais mėnesiais atgal ir pasakojęs apie įvykius Maidane Kijevo centre“, – sakė S.Lavrovas.
12 val. 50 min. zn.ua praneša, kad Donecko gyventojai nesužavėti separatistų paskelbta Donecko liaudies respublika. Vietinė doneckiečių organizacija „Donbaso patriotinių jėgų komitetas" atšaukė sprendimą įkurti minėtą Donecko respubliką. „Per pastarąsias dienas komitetas sulaukė daugybės piliečių kreipimųsi ir pareiškimų, kuriais jie nepritaria Donecko respublikos įkūrimui ir prijungimui prie kaimyninės valstybės, taip pat ir neteisėto referendumo organizavimui", - sakoma organizacijos pareiškime.
12 val. 45 min. zn.ua skelbia, kad Ukrainos Aukščiausioji rada sugriežtino bausmes už pasikėsinimą į Ukrainos teritorijos vientisumą ir neliečiamumą. Bausmė už tokį nusikaltimą sieks 3-5 metus kalėjimo, o jeigu asmuo bus pakartotinai suimtas už tokį patį nusikaltimą, jam grės nuo 5 iki 10 metų nelaisvės.
Iš viso 231 deputatas balsavo už Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis sugriežtinama atsakomybė už nusikaltimus prieš Ukrainos nacionalinio saugumo pamatus.
Tuo metu ELTA, remdamasi „RIA novosti", pranešė, kad už veiksmus, kuriais siekiama smurtu pakeisti konstitucinę santvarką ir užgrobti valstybinę valdžią, bus baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų konfiskuojant turtą.
Už tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pakeisti teritorijos sienas arba Ukrainos valstybines sienas, bus baudžiama laisvės atėmimu nuo 9 iki 12 metų konfiskuojant turtą. Už valstybės išdavimą numatoma laisvės atėmimo nuo 14 iki 15 metų bausmė arba įkalinimas iki gyvos galvos konfiskuojant turtą. Dokumente taip pat numatoma sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už diversijas ir šnipinėjimą. Už šiuos nusikaltimus bus baudžiama laisvės atėmimu nuo 14 iki 15 metų.
Parlamentarai taip pat papildė Ukrainos baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu atsakomybę už trukdymą veikti šalies ginkluotosioms pajėgoms ir kitoms karinėms formuotėms.
Parlamento priimtą įstatymą dar turi pasirašyti laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas. Jis įsigalios, kai bus paskelbtas oficialioje žiniasklaidoje. Priimti šį dokumentą paskatino riaušės Ukrainos pietryčiuose.
12 val. 30 min. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas perspėjo, kad Rusija padarytų „istorinę klaidą“, jeigu surengtų intervenciją kitose Ukrainos teritorijose, kai promaskvietiški aktyvistai užėmė vyriausybinius pastatus keliuose rytiniuose tos šalies miestuose.
„Jeigu Rusija toliau kištųsi Ukrainoje, tai būtų istorinė klaida. Tai sukeltų pragaištingų pasekmių mūsų ryšiams su Rusiją ir dar labiau izoliuotų Rusiją tarptautiniu mastu“, – Aljanso generalinis sekretorius sakė Paryžiuje vykstančiame seminare.
12 val. 10 min. Nikolajevo srities administracijos pastatą ir jo prieigas kontroliuoja teisėsaugos institucijų pareigūnai. Tai antradienį pranešė šio Ukrainos regiono administracijos vadovas Mykola Romančiukas.
„Aš kaip srities vadovas esu savo darbo vietoje”, - cituojami jo žodžiai pranešime, paskelbtame regiono vyriausybės tinklalapyje. „Šiandien mums kaip niekada reikalinga pilietinė taika, stabilumas ir rimtis”, - pabrėžė M. Romančiukas.
Naktį į antradienį prie administracijos pastato vyko mitinguotojų ir milicijos susirėmimai. Vietos žiniasklaidos duomenimis, nukentėjo 15 žmonių, 11 iš jų nugabenti į ligonines. Daugiau kaip 20 protestuotojų sulaikyta.
Anksčiau buvo pranešta, kad aikštėje priešais srities administracijos pastatą susirinko apie 300 mitinguotojų. Dalis jų mėgino į jį įsiveržti.
11 val. 50 min. Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį pareiškė, kad prorusiški separatistai, užiminėjantys vyriausybinius pastatus rytiniuose šalies regionuose, bus laikomi teroristais, kurie bus persekiojami griežčiausiai, kiek leidžia įstatymai.
„Su separatistais ir teroristais, kurie ėmėsi automatinių ginklų, kurie užiminėja pastatus, pareigūnai elgsis pagal konstituciją ir įstatymus – kaip su teroristais ir nusikaltėliais“, – šalies vadovas sakė per parlamento posėdį.
O.Turčynovas pažymėjo, kad saugumo pajėgoms mėginant išvaduoti prorusiškų demonstrantų užimtą rytinio Charkovo miesto administracijos pastatą, aktyvistai pasipriešino ginklu, todėl buvo sužeisti keli milicininkai.
„Vaduojant Charkovo srities administracijos pastatą, prieš milicijos darbuotojus separatistai panaudojo tiek šaunamuosius ginklus, tiek rankines granatas“, – sakė politikas per plenarinį parlamento posėdį Kijeve.
Jis pridūrė, kad tarp nukentėjusių milicininkų esama sunkiai sužeistų, tačiau neįvardijo jų skaičiaus.
O.Turčynovas, kuris taip pat yra Aukščiausiosios Rados pirmininkas, išreiškė viltį, kad artimiausiu metu bus išvaduota Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) būstinė rytiniame Luhansko mieste ir pietrytinės Donecko srities administracijos pastatas.
11 val. 40 min. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas sakė, kad per teisėsaugos pareigūnų ir prorusiškų aktyvistų susirėmimus Charkove buvo sužeisti trys milicininkai, iš jų vienas – sunkiai.
„Ši naktis Charkove buvo be galo ilga. Srities administracijos pastatas, kuris visą ankstesnę dieną buvo ginamas nuo separatistų atakų, buvo padegtas iš vestibiulio. Nacionalinės gvardijos karius užpuolikai apmėtė kurtinamosiomis granatomis. Į (pastatą) saugojusius neginkluotus VRM dalinius buvo šaudoma iš trauminių ginklų“, – ministras antradienio rytą parašė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Pasak A.Avakovo, VRM pajėgų daliniams buvo įsakyta pirmiausiai užgesinti gaisrą ir užtikrinti atvykusių ugniagesių brigadų saugumą.
„Pasinaudoję tuo, kad Nacionalinės gvardijos nariai buvo sutelkti gaisro apimtame kairiajame administracinio pastato sparne, separatistai, išdaužę langą priešingame sparne, pateko į pastatą. Jų buvo apie 200“, – nurodė jis.
Ministras pridūrė, kad apie 6 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku specialiosios VRM pajėgos išvadavo pastatą nuo užpuolikų – „nepaleidę nei vieno šūvio, nepanaudoję granatų arba kitų specialiųjų priemonių. 70 sulaikytųjų. Paimta ginklų. Tarp jų (sulaikytųjų) – separatistinės grupuotės lyderis (Jegoras) Loginovas“.
11 val. 02 min. Ukrainos Aukščiausioje Radoje prasidėjo posėdis, kurio metu bus sprendžiama, kaip reaguoti į susiklosčiusią situaciją Rytų Ukrainoje.
Vos prasidėjus posėdžiui parlamento salėje įvyko muštynės tarp Ukrainos komunistų partijos ir partijos „Svobova" deputatų. Jas išprovokavo Komunistų partijos frakcijos lyderio Piotro Simonenkos žodžiai. Parlamentaras dėl situacijos, į kurią yra įstumta Ukraina, apkaltino šalies nacionalistus.
P.Simonenka pažymėjo, kad rytų Ukrainos gyventojai jau seniai kėlė savo reikalavimus, įskaitant Ukrainos federalizaciją, tačiau valdžia į tai nereagavo. Jis taip pat apkaltino nacionalistus, kad jie davė pavyzdį gaujoms, kurios užėmė rytų miestų administracijos pastatus.
Po šio pareiškimo grupė radikalių dešiniųjų partijos „Svoboda" deputatų, taip pat nepartiniai parlamentarai priėjo prie tribūnos ir tempte ištempė P.Simonenką. Šiam į pagalbą puolė komunistai ir kiti deputatai. Taip tarp maždaug 15 parlamentarų kilo muštynės.
„Šiandien jūs darote viską žmonėms įbauginti. Jūs suiminėjate žmones, kovojate prieš turinčius kitokią nuomonę“, - kalbėjo P. Symonenko, prieš nutempiamas nuo tribūnos.
Nė vienas iš muštynių dalyvių nepatyrė sunkių sužalojimų.
Ukrainos komunistai rėmė nušalintą prezidentą Viktorą Janukovyčių ir jo „Regionų partiją“ per tris mėnesius trukusius protestus Kijeve, kurių metu žuvo daugiau kaip 100 žmonių.
10 val. 55 min. Ukrainos prezidento administracija kol kas atmeta galimybę įvesti nepaprastąją padėtį rytų ir pietryčių Ukrainoje. Esą tam nėra jokių priežasčių. „Nepaprastoji padėtis gali sutrukdyti surengti prezidento rinkimus ir sukeltų abejonių dėl šių rinkimų teisėtumo", - priežastį paaiškino administracijos atstovas Andrejus Senčenko.
10 val. 40 min. Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko po susitikimo su rytinio Donecko miesto ir srities lyderiais pareiškė, kad vietos administracijos pastatų tame mieste užėmimas buvo sukurstytas iš išorės, tačiau šių scenarijų nepalaiko regiono visuomenė.
„Krymo scenarijus nesuveiks! SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) administracinių pastatų užėmimas Donecko srityje buvo sukurstytas iš išorės, vadovaujant Rusijos specialiosioms tarnyboms“, - „Batkivščyna“ spaudos tarnyba citavo J.Tymošenko pasisakymą per pirmadienį Donecke vykusią spaudos konferenciją.
Pasak jos, „šių separatistinių scenarijų“ nepalaiko Donecko gyventojai, kurie trokšta taikaus gyvenimo.
„Tai, kas vyksta Donecko regione, primena dirbtinį pamišėlišką scenarijų“, - sakė buvusi premjerė.
J.Tymošenko pridūrė, kad vyriausybė visiškai pasiruošusi perimti padėties valdymą į savo rankas ir atkurti tvarką rytiniuose regionuose taikiomis priemonėmis.
Ji taip pat sakė, kad nežinomų grupuočių pareiškimai apie planuojamus separatistinius referendumus yra absurdiški.
10 val. 05 min. liga.net nurodo, kad antradienį 8 val. 45 min. separatistai ir toliau blokavo Donecko administracijos pastatą. Nežinomi asmenys čia įsikūrė ilgam. Jie pastato viduje pasistatė barikadas, užėmė dalį kabinetų, ten paklojo čiužinius. Visi norintieji esą gali pavalgyti 24 val. per parą veikiančioje nemokamoje valgykloje. Į pastatą patekę žurnalistai pasakoja, jog didžioji dalis pastate esančio turto - nuniokota.
Anksčiau pranešta, jog Donecko saugumo tarnybą užėmę asmenys po derybų su įtakingu Ukrainos oligarchu Rinatu Achmetovu, vietos milicijos viršininku ir Ukrainos vicepremjeru Vitalijumi Jarema pažadėjo sudėti ginklus ir palikti pastatą.
9 val. 50 min. JAV valstybės departamento atstovė Jennifer Psaki pareiškė, kad pastarųjų dienų įvykiai rytų Ukrainoje yra iš anksto suplanuoti, tačiau tiesiogiai Rusijos neįvardijo, o tik leido numanyti, jog kalbama apie ją. „Gerai žinoma, kad tie, kurie dalyvauja veiksmuose skirtinguose rajonuose, yra prorusiški separatistai. Yra gana pagrįstų įtarimų, kad kai kuriems iš jų yra mokama, ir jie nėra vietos gyventojai. Tai mums kelia didelį susirūpinimą", - kalbėjo J.Psaki. Ji priminė J.Kerry išsakytas mintis per pokalbį su S.Lavrovu - kad JAV su dideliu susirūpinimu 24 valandas per parą stebi įvykius Charkove, Donecke, Luhanske ir Mariupolyje ir pabrėžė, kad šie įvykiai nebuvo spontaniški.
JAV siunčia karo laivą
Jungtinės Amerikos Valstijos į Juodąją jūrą siunčia valdomomis raketomis ginkluotą laivą ir taip siekia padrąsinti savo sąjungininkes Europoje, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, pirmadienį patvirtino šaltiniai.
„Nusprendėme pasiųsti vieną laivą į Juodąją jūrą. Tikimės, kad jis atplauks per savaitę“, – sakė Pentagono atstovas pulkininkas Stevenas Warrenas, bet dėl neva operatyvinio saugumo neatskleidė laivo pavadinimo.
Vienas Gynybos departamento pareigūnas patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad į tą regioną siunčiamas raketinis eskadrinis minininkas „USS Donald Cook“.
Tas laivas buvo neseniai atnaujintas ir pritaikytas leisti raketas SM-3, todėl gali veikti kaip priešraketinės gynybos sistemos „Aegis“ dalis.
„Donald Cook“ buvo dislokuotas Ispanijos karinių jūrų pajėgų bazėje Rotos uoste, kur turi veikti kaip siūlomo NATO priešraketinio skydo dalis.
NATO teigia, kad ši sistema yra vien ginamojo pobūdžio, pritaikyta atsakyti į raketų atakų, kokias potencialiai galėtų surengti Iranas ar kitos šalys, grėsmę. Tačiau ji jau seniai yra įtampos šaltinis tarp NATO ir Rusijos, laikančios tą projektą keliančiu grėsmę jos pačios saugumui.
S.Warrenas įspėjo, kad „Donald Cook“ dislokavimas Juodojoje jūroje turi tik padrąsinti to regiono sąjungininkus.
„Vis dar planuojame mūsų operacijos Juodojoje jūroje detales, tačiau numatome vizitus uostuose ir pratybas kitose Juodosios jūros šalyse“, – aiškino jis.
Pasak Pentagono atstovo, planuojamos pratybos nevyks Ukrainos uostuose.
Kitas Amerikos eskadrinis minininkas „USS Truxtun“ buvo pasiųstas į Juodąją jūrą, kai įsiplieskė krizė tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau regioną paliko kovo 21 dieną.
Rusija susirūpino
Rusija išsakė susirūpinimą dėl pranešimų, jog į Ukrainos pietryčių regionus neva siunčiami vidaus kariuomenės ir Nacionalinės gvardijos daliniai, ultradešiniojo judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) kovotojai, taip pat karybos specialistai, dirbantys vienoje privačioje JAV sukarintoje organizacijoje.
„Šios provokacijos organizatoriai ir dalyviai prisiima milžinišką atsakomybę dėl sukeliamų grėsmių taikių Ukrainos gyventojų teisėms, laisvei ir gyvybei, taip pat Ukrainos valstybės stabilumui. Raginame nedelsiant nutraukti bet kokius karinius pasiruošimus, kurie gali sukurstyti pilietinį karą“, – sakoma pranešime, kuris buvo paskelbtas Užsienio reikalų ministerijos oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Ministerija pridūrė turinti informacijos, kad Ukrainos pietrytiniuose regionuose, įskaitant Donecką, telkiami vidaus kariuomenės ir Nacionalinės gvardijos daliniai, taip pat „Pravyj sektor“ kovotojai.
„Jiems iškeltas uždavinys jėga numalšinti šalies pietryčių gyventojų protestus prieš dabartinės Kijevo valdžios politiką“, – rašo Rusijos URM.
„Ypatingą nerimą kelia aplinkybė, jog į šią operaciją įtraukti apie 150 amerikiečių specialistų iš privačios sukarintos organizacijos „Greystone“, perrengtų (VRM specialiųjų pajėgų dalinio) „Sokol“ karių uniformomis“, – sakoma pranešime. Per antradienio naktį Mykolajive kilusius susirėmimus tarp ukrainiečių ir prorusiškų separatistų sužeista mažiausiai 15 žmonių.
Teigiama, kad vienas žmogus patyrė rimtų kojų ir galvos traumų, du vyrai buvo sužeisti į galvą. Keli žmonės paguldyti į ligoninę, kiti nesmarkiai nukentėjo nuo į juos paleistų akmenų.
Ukrainos vicepremjeras Vitalijus Jarema naktį derėjosi su maištininkais ir pranešė, kad kol kas sutarta palikti ginklus ir atlaisvinti patalpas.
Žada nesiųsti rusų taikdarių
Vis dėlto Maskva pareiškė, kad į Ukrainą neketina siųsti taikdarių, kurių prašė Donecko administracijos pastatą užėmę prorusiški protestuotojai. Rusijos Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas sakė, kad Rusijos taikdariai į kitas šalis galėtų būti siunčiami tik pagal tarptautinius įstatymus, o ne vietos valdžios prašymu.
„Mūsų taikdariai gali veikti tik pagal tarptautinius įstatymus. Turime pavyzdžių, kai mūsų taikdarių kontingentas buvo pasiųstas į Pietų Osetiją ir Abchaziją, tačiau tai buvo padaryta Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) pagrindu. Tiesiog šiaip įvesti taikdarių kontingentą į Donecką ar kur nors kitur, paraginus vietos valdžiai – tai prieštarauja tarptautiniams principams ir normoms“, – V.Ozerovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
„Rusija neturi teisės to daryti vienašališkai. Kas kita, jeigu bus priimtas atitinkamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sprendimas dėl taikdarių įvedimo. Tuomet Rusija, kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuolatinė narė, gali dalyvauti taikdarių kontingente, siekiant užtikrinti saugumą viename ar kitame regione“, – aiškino jis.
V.Ozerovas priminė, kad Rusijos parlamento aukštieji rūmai praeitą mėnesį leido V.Putinui naudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje.
„Tai buvo susiję su padėtimi Kryme, tačiau tuo atveju veikėme pagal sutartį dėl Juodosios jūros laivyno ir tik sustiprinome savo bazių apsaugą. Esame patenkinti, kad vykstant referendumui mums neteko panaudoti savo kariškių, ir Krymo gyventojai patys nusprendė savo likimą“, – teigė V.Ozerovas.
Jis ignoravo Vakarų šalių pareiškimus, kad prieš surengiant separatistinį referendumą tame Juodosios jūros pusiasalyje jį buvo faktiškai okupavę Rusijos kariai, vilkintys uniformas be atpažinimo ženklų.
Komentuodamas padėtį Ukrainos rytiniuose regionuose, kur prorusiškos jėgos taip pat nori surengti referendumus, panašius į įvykusį Kryme. V.Ozerovas sakė, jog jeigu tas procesas būtų „stumiamas iš išorės, tai duotų priešingų rezultatų“.
„Rusija suinteresuota padėties stabilizavimu Ukrainoje, tačiau liaudies nuomonė turi būti užfiksuota, o referendumas yra pats demokratiškiausias valios pareiškimas“, – pažymėjo V.Ozerovas.
Tuo tarpu Federacijos Tarybos socialinės politikos komiteto pirmininkas Valerijus Riazanskio, komentuodamas padėtį Ukrainoje, pareiškė: „Tai, kad dabar vyksta Donecke, Luhanske ir kitose Ukrainos rytinėse srityse, yra dėsninga, žinant politiką, kurią vykdo dabartinė valdžia Kijeve, kuri nenori įsiklausyti į paprastų žmonių balsą ir siunčia oligarchus valdyti tuos regionus.“
Jis sakė „Interfax“, kad Donecko, Luhansko ir kitų regionų gyventojai kalba apie būtinybę stiprinti savo autonomiją.
„Tų regionų gyventojai kalba apie dvikalbystę, valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Kitaip sakant, jie kalba apie būtiniausius dalykus – ir nieko daugiau. Tačiau Kijevo valdžia į tai neįsiklauso, ignoruodama žmonių interesus. Dėsninga, jog dėl to vėliau reikalaujama surengti referendumą,“ – aiškino V.Riazanskis.
Parengė Eglė Buitkienė
