„Bet koks tolesnis judėjimas į Rytų Ukrainą reikštų rimtą padėties paaštrėjimą, o ne jos sušvelninimą, kaip mes visi to norėtume, - kalbėjo NATO vadovas. - Jei Rusija toliau vykdytų intervenciją, tai būtų istorinė klaida. Tai turėtų rimtų padarinių mūsų santykiams su Rusija ir dar labiau izoliuotų Maskvą tarptautiniu mastu“.
A.F.Rasmusenas pareikalavo išvesti pasienyje su Ukraina dislokuotas rusų pajėgas. NATO duomenimis, čia sutelkta 35-40 000 Rusijos kareivių.
Jis pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljansas ketina tęsti bendradarbiavimą su Kijevu NATO ir Ukrainos komisijoje, tačiau kitaip nei anksčiau.
„Tikiuosi, kad santykiai su Ukraina ir toliau tęsis NATO ir Ukrainos komisijoje. Tačiau mūsų reikalai nebus tvarkomi taip kaip anksčiau“, – sakė A.F.Rasmussenas.
Rusija antradienį pareiškė, kad NATO sprendimas suvaržyti Rusijos diplomatų patekimą į jos būstinę rodo, kad Aljansas negali pakilti aukščiau „Šaltojo karo eros mąstymo“ ir renkasi sankcijų kalbą vietoje dialogo.
Apie sugriežtintus reikalavimus į NATO būstinę Briuselyje norintiems patekti Rusijos diplomatams Aljansas pranešė pirmadienį. Šį žingsnis, pasak NATO pareigūnų, yra susijęs su bendradarbiavimo su Maskva sustabdymu dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos.
NATO generalinis sekretorius priminė, kad balandžio 1 dieną buvo priimtas sprendimas sustiprinti Aljanso ryšius su Ukraina.
„Drauge su ukrainiečiais nustatėme sritis, kuriose mes galėtumėme sustiprinti mūsų bendradarbiavimą“, – sakė jis patikslindamas, kad buvo kalbama apie gynybinę reformą, taip pat galimybę didinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą su NATO pajėgomis.
„Mes patvirtinome iniciatyvų sąrašą ir jau pradėjome jų realizavimą su ukrainiečiais“, – pridūrė A.F.Rasmussenas.
Kalbėdamas Paryžiuje, aljanso lyderis užgriebė ir Prancūzijai jautrią temą - dėl prancūzų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai.
„Šis sprendimas turi būti priimtas nacionaliniame lygmenyje. Aš nesikišiu į šiuos klausimus“, – jis sakė Paryžiuje surengtoje spaudos konferencijoje.
„Esu įsitikinęs, kad Prancūzija priims būtiną sprendimą, atsižvelgdama į visus išsakytus nuogąstavimus“, – pridūrė A.F.Rasmussenas.
Aljanso vadovas pabrėžė, kad šiuo atveju Paryžiui derėtų apsispręsti atsižvelgiant į kitų NATO šalių pozicijas ir sąjungininkų solidarumo principą.
O JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį pareiškė, kad Rusija siunčia savo agentus į rytų Ukrainą „kelti chaoso“, kuriuo Kremlius galėtų pasinaudoti kaip pretekstu naujai karinei intervencijai.
„Visa tai, ką mes matėme per pastarąsias 48 valandas, nuo rusų provokatorių iki rytų Ukrainoje veikiančių agentų, sako mums, kad jie buvo atsiųsti kelti chaoso“, – sakė J.Kerry įstatymų leidėjams.
Tokias Rusijos pastangas J.Kerry pavadino „neteisėtomis, nelegetimiomis“ ir pabrėžė, kad Maskva nori dar labiau destabilizuoti savo kaimynę Ukrainą, skatindama separatistų veiklą.
Aljanso generalinis sekretorius A.F.Rasmusenas pabrėžia, kad atsakydama į Rusijos veiksmus, NATO turi gerinti savo gebėjimą reaguoti.
Be kita ko, aukštas parengties laipsnis esą turi būti paskelbtas iki šiol dar niekada nepanaudotame greitojo reagavimo dalinyje NRF (Nato Response Force).
A.F.Rasmusenas ragino vyriausybes skirti daugiau lėšų gynybai. „Europiečiai per daug ir per ilgai nusiginklavo, - sakė jis. - Dabar kaip tik yra momentas sustabdyti lėšų mažinimą ir vėl pakeisti ligšiolinę tendenciją“.
A.F.Rasmussenas pažymėjo, kad NATO gali susidurti su rimtomis grėsmėmis įvairiose pasaulio vietose, todėl Aljansui derėtų daugiau dėmesio skirti savo pajėgų kovinės parengties didinimui, antradienį pareiškė šio Vakarų bloko generalinis sekretorius.
„Gyvename pasaulyje, kuriame pilna grėsmių. Tai pastebima nuo Sevastopolio iki Sirijos ir Sahelio. Esamos grėsmės sudėtingos, nenuspėjamos ir tarpusavyje susijusios“, - sakė A.F.Rasmussenas. „Kalbu apie naujas problemas, tokias kaip terorizmas, neveiksnios valstybės, kibernetinės grėsmės ir raketų atakų grėsmės. Tačiau egzistuoja ir senos problemos, kurios iškilo prieš mus nauju pavidalu. Viena jų - mėginimai jėga keisti valstybių sienas“, - sakė NATO vadovas.
A.F.Rasmussenas seminare pateikė NATO pajėgų kovinės parengties stiprinimo planą, kuriame, be kita ko, numatyta rengti intensyvesnes pratybas ir tobulinti Aljanso greitojo reagavimo pajėgas.
„Mes jas (tokias pajėgas) turime ir mums reikia jas panaudoti. Dėl šios priežasties dalis greitojo reagavimo pajėgų turi būti padidintos kovinės parengties. Tačiau ir to nepakanka. Turime nuodugniai išsiaiškinti, kokio laipsnio yra visų mūsų pajėgų kovinė parengtis. Turime įsitikinti, kad esame pajėgūs veikti greitai“, - pabrėžė NATO vadovas.
Jo nuomone, taip pat būtina apgalvoti, ar teisingai paskirstytos NATO pajėgos, ir įsitikinti, ar esant reikalui būtų galimybė greitai jas perkelti į kitą vietą.
„Mes taip pat turime gauti svarbiausius (karinius) pajėgumus, kurių mums dabar stinga. Kalbu apie bendrą žvalgybą, priešraketinę gynybą, bendrą vadovavimą karinėms oro pajėgoms, transportavimą oru. Jau padaryta nemažai darbo, kad būtų pašalinti šie trūkumai. Tačiau mes turime toliau vykdyti savo programas ir jas plėsti“, - sakė A.F.Rasmussenas.
