Taavi Rõivasas, kuris Estijos premjeru buvo paskirtas kovo pabaigoje, sakė, jog nepaprastai svarbu, kad ES demonstruotų vienybę dėl Ukrainos.
„Manau, tiesioginiai ekonominiai praradimai nėra tokie svarbūs, kaip žinia: „Tai nėra tas būdas, kokiu turėtų būti tvarkomi reikalai šių dienų pasaulyje“, - sakė premjeras antradienį interviu „Reuters“ ir pridūrė, kad „jokiu būdu neturėtume sutikti su kitų šalių užgrobimu“.
„Manau, jei visa Europa ras sutarimą dėl aiškių sankcijų, tuomet tikėtini ekonominiai praradimai Europos šalims nebus tokie svarbūs, kaip faktinis sankcijų poveikis“, - sakė T.Rõivasas.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi tikslinių priemonių - vizų draudimo ir turto įšaldymo - prieš grupę Rusijos bei Ukrainos piliečių, tačiau platesnių ekonominių sankcijų nepaskelbė.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį pareiškė, kad tai bus padaryta, jei „bus toliau pažeidžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas“.
Ekonominės sankcijos smogs tokioms valstybėms kaip Estija, kur maždaug ketvirtadalis iš 1,3 mln. gyventojų yra rusakalbiai.
Apie 13 proc. Estijos eksporto keliauja Rusiją. Latvijos eksportas į Rusiją sudaro 16 proc., Lietuvos - 20 procentų. Visos trys Baltijos valstybės yra visiškai priklausomos nuo rusiškų gamtinių dujų.
Visose trijose šalyse prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas dėl bendros ekonominės situacijos Europoje, o Estijos ekonomikai gresia sulėtėjimas dėl silpno augimo Suomijoje, kuri yra pagrindinė jos eksporto rinka.
Šią savaitę Estija sumažino 2014 metų šalies ekonomikos augimo prognozę nuo ankstesnių 3,6 proc. iki 2 procentų.
Pasak T.Rõivaso, nepaisant to yra nepaprastai svarbu pasiųsti griežtą žinią Rusijai.
„Visi Europoje ir ne tik čia turi būti susirūpinę, krizė rimta, ir jos poveikis - ne tik ekonominis, tai yra saugumo klausimas“, - pabrėžė Estijos premjeras.
„Visi turi priežasčių nerimauti“, - pridūrė jis.
JAV ir ES rengiasi smogti Rusijos bankams ir energetikos kompanijoms
Nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „Euobserver“ rašo, kad JAV ir Europos Sąjunga rengiasi smogti Rusijos bankams ir energetikos bei kalnakasybos kompanijoms, jeigu Rusija įsiverš į pagrindinę Ukrainos teritorijos dalį.
Antradienį Vašingtone kalbėdamasis su JAV senatoriais valstybės sekretorius Johnas Kerry šiurkščiais žodžiais apibūdino pastarųjų dienų įvykius Ukrainos Donecko, Charkovo ir Luhansko regionuose.
„Visa tai, ką mes matėme per pastarąsias 48 valandas, nuo rusų provokatorių iki Rytų Ukrainoje veikiančių agentų, sako mums, kad jie buvo atsiųsti kelti chaoso“, – sakė J.Kerry įstatymų leidėjams ir pridūrė: „Šios pastangos yra taip pat negrabios kaip ir aiškios“.
Briuselyje Europos Komisija trečiadienį informuos ES šalių ambasadorius apie pasirengimą tam, ką Bendrija vadina „trečios fazės“ sankcijomis.
„Euobserver“ duomenimis, priemonių projekte numatomi suvaržymai Rusijos bankams ir finansinių paslaugų firmoms, prekybai tam tikromis prekėmis, draudimai ES kompanijos teikti paslaugas Rusijos naftos ir dujų firmoms, ir, taip pat, potencialus ginklų embargas.
Naftos ir dujų sektoriaus sankcijos galėtų apimti technologijų perdavimą, investicijas į naują žvalgymą ir infrastruktūrą, periferines paslaugas, tokias kaip draudimas ar logistika, bet tai nebūtų iranietiško tipo draudimas importuoti į ES naftą ir dujas.
ES taip pat rengiasi į „juoduosius“ sąrašus įtraukti daugiau Rusijos pareigūnų iš sąrašo projekto, kuriame yra daugiau kaip 100 pavardžių. Kovo mėnesį jau buvo uždrausta išduoti vizas 33-ims tų žmonių, buvo įšaldytas jų turtas.
J.Kerry perspėjimas pasigirdo prieš jo kitos savaitės susitikimus su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Ukrainos laikinuoju užsienio reikalų ministru ir ES užsienio politikos vadove Catherine Ashton ir prieš pirmadienį Briuselyje įvyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Tačiau kai kurie diplomatai baiminasi, kad Rusijos invazija gali prasidėti dar iki savaitgalio.
JAV ambasadorius Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje (ESBO) Vienoje Danielis Baeras antradienį paskelbtame pareiškime sakė, kad elitiniai Rusijos armijos junginiai ir oro pajėgos prie Ukrainos sienos yra pasirengę „tuoj pat vykdyti ilgalaikes puolamąsias karines operacijas į Ukrainą“, su „greitų smūgių pajėgumais ir pagalba iš oro iki potencialių saugumo operacijų“.
Kijeve dirbantis diplomatas iš vienos ES šalies „Euobserver“ sakė: „Rusija rengiasi okupuoti Rytų ir Pietų Ukrainą, atkirsdama ją nuo jūros, ir užimti svarbius Ukrainos ginklų pramonės objektus, kurie aptarnauja jos pačios (Maskvos) kariškius“.
Europos Komisija kuria palaikymo grupę
Europos Komisija ketina įkurti Ukrainos palaikymo grupę, siekiančią padėti stabilizuoti šalies ekonomiką ir vykdyti politines reformas.
Šią grupę, apie kurios įkūrimą bus oficialiai paskelbta trečiadienį, sudarys „kelios dešimtys“ pareigūnų, o jos vadovu tikriausiai taps už Europos Sąjungos (ES) plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingas komisaras Štefanas Fuele.
Jis tarsis su Ukrainos valdžia „dėl pagalbos ir palaikymo, kurio jiems reikia stabilizuoti ekonomikai ir politinei padėčiai, taip pat pagalbos vykdant reformas“, sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.
Ukrainos palaikymo grupei bus patikėta koordinuoti finansinę pagalbą Kijevui, kurią teiktų ES šalys ir kiti donorai.
ES praeitą mėnesį pristatė didžiulio masto pagalbos Ukrainai programą, žadėdama užtikrinti paskolų, negražintinos finansinės pagalbos ir verslo sutarčių, kurių bendra suma – apie 11 mlrd. eurų (38 mlrd. litų).
Briuselis taip pat pasisiūlė smarkiai sumažinti importo muitus Ukrainos prekėms pagal lengvatų programą, kuri šaliai leistų sutaupyti dar apie 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų) per metus.
Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas paskelbė paskolinsiantis Ukrainai 14–18 mlrd. JAV dolerių (35–45 mlrd. litų), tačiau ši pagalba bus susieta su įvairiais įpareigojimais Kijevui, įskaitant raginimą pabranginti dujas ir įšaldyti valstybinio sektoriaus atlyginimus.
Palaikymo grupė taip pat bendradarbiaus su Gruzija ir Moldova, kurios planuoja greitai pasirašyti asociacijos sutartis su ES.
ES sankcijų sąraše - daugiau kaip 100 Rusijos vadovybės atstovų Laikraštis „Kommersant“ trečiadienį paskelbė gavęs išplėstą Rusijos piliečių sąrašą, kuriems gali būti taikomos ES vizų ir finansinės sankcijos.
Į sąrašą pateko 107 žmonės.
Jame - vos ne visa aukščiausia šalies politinė vadovybė ir žinomi žurnalistai. Pasak leidinio, tai dar nereiškia, kad visiems į jį įtrauktiems asmenims bus taikomi realūs apribojimai. ES laiko galimą naujų personalinių sankcijų įvedimą tarpiniu žingsniu kelyje į ekonominio poveikio metodus.
„ES lyderiai susitarė, jog ekonominės sankcijos bus taikomos, jeigu Rusija įves kariuomenę į Ukrainos rytus, bet ji to kol kas nepadarė, o atitinkamų ribojamųjų ES priemonių paketas dar neparengtas”, - paaiškino informuotas laikraščio šaltinis Briuselyje.
Asmenys, kuriems gali būti taikomos sankcijos, suskirstyti į penkias grupes.
Pirmoji - įstatymų leidybos institucijų nariai. Iš dar nepatekusių į ankstesnius „juoduosius sąrašus” asmenų joje yra Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojai Aleksandras Toršinas ir Iljasas Umachanovas, kai kurie aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų bei Gynybos ir saugumo komitetų nariai, visa Valstybės Dūmos taryba, taip pat daugelis deputatų, tarp kurių - Aleksejus Puškovas ir Vladimiras Komojedovas.
Antroji grupė - vykdomosios valdžios institucijų nariai. Į ją pateko visa Rusijos Federacijos Saugumo taryba, išskyrus prezidentą Vladimirą Putiną, premjerą Dmitrijų Medvedevą ir užsienio reikalų ministerijos vadovą Sergejų Lavrovą.
Trečioji grupė - jėgos struktūrų atstovai. Joje - aukšti Gynybos ministerijos ir federalinės saugumo tarnybos FST darbuotojai.
Ketvirtojoje grupėje, į kurią buvo ketinama įtraukti verslininkus, nėra nė vienos pavardės. ES lyderiai svarstė galimybę taikyti sankcijas Kremliui artimiems stambiems verslininkams, bet galiausiai nusprendė to nedaryti.
Penktoji grupė - žiniasklaidos organizacijos ir žurnalistai, aktyviai dalyvavę propagandinėje kampanijoje Krymo aneksijai ir Rusijos karinei intervencijai Ukrainoje remti. Prie tokių struktūrų ES priskiria „Gazprom-media”, televizijos kanalus „Rossija” „Russia Today”, Pirmąjį kanalą ir NTV, o asmeninės sankcijos, be Dmitrijaus Kiseliovo, numatytos dar trims žurnalistams: Michailui Leontjevui, Iradai Zeinalovai ir Michailui Gusmanui.
M.Schulzas nepritaria naujoms sankcijoms Rusijai
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas antradienį pasisakė už atsargią poziciją dėl atsako į krizę Ukrainoje, teigdamas, kad „šiuo momentu“ jis nepritaria tam, kad Rusijai būtų įvestos naujos sankcijos.
Paminėjęs „bendrus Rusijos ir Europos Sąjungos interesus“, M.Schulzas sakė, kad Bendrijos „patikimumas“ priklauso nuo to, ar bus priimti teisingi sprendimai.
„ES ėmėsi priemonių, ir šiuo metu nebūtina skelbti naujų sankcijų“, - pabrėžė Europarlamento vadovas.
„Yra bendri interesai. Koks yra Rusijos interesas? Eksportuoti energijos išteklius. Koks yra ES interesas? Turėti energijos išteklius už prieinamą kainą“, - sakė vokietis, kuris kandidatuoja į Europos Komisijos pirmininko postą.
Pasak M.Schulzo, Rusija nori „užsidirbti pinigų eksportuodama energijos išteklius, nes jai reikia tų pinigų investicijoms šalyje. Kad taip būtų, jai reikia investicijų iš Europos, taigi, esama bendrų interesų“.
Kalbėdamas apie šios savaitės įvykius Ukrainoje, kur prorusiški protestuotojai užėmė vyriausybinius pastatus keliuose miestuose šalies rytuose, M.Schulzas sakė, jog būtina toliau neprarasti budrumo.
Išreiškęs viltį, kad Briuselis ir Maskva geriau supras vienas kitą, Europos Parlamento pirmininkas vis dėlto įspėjo Rusiją „nesuklysti manant, kad Ukrainos padalijimas yra fait accompli“.
„Labai svarbu įdėmiai stebėti, kas vyksta, - sakė jis. - Ar tai masinis judėjimas Ukrainos rytuose, ar tiesiog riboti maištai? Šiuo metu tai neaišku“.
Kalbėdamas apie ateitį, Europarlamento vadovas sakė, jog po ne vieną mėnesį trukusių neramumų dabar yra svarbu „stabilizuoti Ukrainą, padėti jos vyriausybei, kad jie galėtų gegužės 25 dieną surengti sąžiningus ir laisvus rinkimus ir išsaugoti šalies vienybę“.
„Tačiau tam reikia pinigų. Negalime tiesiog imtis priemonių prieš Rusiją, taip pat turime investuoti Ukrainoje“, - sakė jis.
ES ir JAV jau yra paskelbusios sankcijas Rusijai, tačiau savaitgalį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Europa bus pasirengusi eiti dar toliau, jei „bus toliau pažeidžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas“.
Protestus finansuoja V.Janukovyčius?
Prorusiškų aktyvistų masiniai protestai Ukrainos pietuose ir rytuose finansuojami nušalinto prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kuris pabėgo iš šalies ir dabar gyvena Rusijoje, antradienį pareiškė laikinojo prezidento Oleksandro Turčynovo administracijos vadovas Serhijus Pašinskis.
„Turime įtikinamų įrodymų, kad dabartines masines akcijas Pietryčių Ukrainoje finansuoja V.Janukovyčius ir jo žmonės. Taip pat įšaldėme dešimtis bankų sąskaitų ir areštavome milžiniškas lėšas. Visi tie masiniai mitingai yra finansuojami“, – sakė S.Pašinskis per spaudos konferenciją Kijeve.
Paklaustas, ar turtingiausias Ukrainos verslininkas Rinatas Achmetovas arba buvusios valdančiosios Regionų partijos lyderis Oleksandras Jefremovas galėjo prisidėti prie tų neramumų finansavimo, S.Pašinskis atsakė: „Dėl O.Jefremovo ir R.Achmetovo dalyvavimo neturime jokių tiesioginių įrodymų.“
Kanada išvarė Rusijos diplomatą
Kanada nurodė vienam Rusijos diplomatui išvykti iš šalies, antradienį pranešė laikraščiai, tačiau pareigūnai nesako, kodėl tai buvo padaryta.
Pulkininkas leitenantas Jurijus Bezleris buvo paskelbtas persona non grata, jam buvo duotos dvi savaitės išvykti. Jis mažiau kaip metus dirbo Rusijos ambasados Otavoje gynybos atašė pavaduotoju, remdamiesi šaltiniais rašė „Ottawa Citizen“ ir kiti laikraščiai.
Ambasada ir Kanados užsienio reikalų departamentas komentuoti atsisakė.
J.Bezleris išvyksta tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant įtampai dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir to, ką JAV anksčiau pavadino Rusijos agentų vykdomu separatistinės krizės Rytų Ukrainoje kurstymu.
J.Kerry kaltinimai Rusijai
J.Kerry antradienį apkaltino Rusijos agentus ir specialiąsias pajėgas kurstant separatistinius neramumus Rytų Ukrainoje ir sakė, kad Maskva galbūt bando parengti sąlygas kariniams veiksmams, kaip buvo Kryme.
„Aišku, kad Rusijos specialiosios pajėgos ir agentai buvo pastarųjų 24 valandų chaoso katalizatorius“, – sakė J.Kerry Vašingtone. Pasak jo, tai „potencialiai gali būti išgalvotas pretekstas karinei intervencijai, visai tokiai pat, kaip matėme Kryme“.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė Vakarų kaltinimus, kad Maskva destabilizuoja Ukrainą, ir sakė, kad situacija galėtų pagerėti tik tuo atveju, jei Kijevas atsižvelgtų į rusakalbių regionų interesus.
Išsklaidyti Vakarų šalių ir Kijevo susirūpinimą dėl stiprių Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina, Maskva stengėsi ir trečiadienį. Rusija neigė, kad ketina įsiveržti į šalies rytinius regionus.
„JAV ir Ukraina neturi priežasčių nerimauti, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. – Rusija daug kartų skelbė, kad nevykdo jokių neįprastų arba neplanuotų veiksmų savo teritorijoje netoli sienos su Ukraina, kurie turėtų kokią nors karinę reikšmę“.
A.Merkel tonas toliau griežtėja
Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį sakė, jog Rusija nesiima būtinų žingsnių, kad sumažintų įtampą dėl Ukrainos.
„Padėtis Ukrainoje tebėra sunki, – kalboje parlamentui sakė A.Merkel. – Deja, daugelyje sričių nėra aišku, kad Rusija prisideda prie situacijos deeskalavimo“.
Ji pažymėjo, kad Vokietija yra nusiteikusi tęsti dialogą su Maskva.
„Bet kita vertus, toliau darysime tai, ką darėme: viena vertus, sieksime dialogo, bet, kita vertus, aiškiai sakysime, kad, mūsų nuomone, Ukraina turi teisę į savo pačios vystymosi kelią. Mes to reikalaujame. Ukraina turi nuspręsti savo pačios ateitį“, – pažymėjo ji.
A.Merkel sakė palaikanti JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry pasiūlymą surengti keturšales derybas, kuriose taip pat dalyvautų Rusijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos diplomatai.
Vokietijos lyderė nuolat palaikė kontaktus su Rusijos prezidentu V.Putinu nuo krizės Ukrainoje paaštrėjimo šių metų vasarį ir siūlė visus ginčus spręsti derybose.
Tačiau jos tonas sugriežtėjo pastarosiomis savaitėmis, kai įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos dar labiau padidėjo. A.Merkel grasino palaikyti ES ekonomines sankcijas Maskvai, jeigu Rusija tęstų intervenciją Ukrainos teritorijoje po praeitą mėnesį įvykdytos Krymo aneksijos.
Kovotojas už žmogaus teises ragina stabdyti Maskvos ekspansiją
Rusijos kovos už žmogaus teises veteranas paragino Europą užkirsti kelią Maskvos „ekspansijai“ Ukrainoje, perspėdamas dėl tragiškų pasekmių, jeigu Kremlius nuspręs okupuoti kaimyninės šalies rytinius regionus.
„Civilizuotam pasauliui iškilo pasirinkimas, kurio negalima išvengti“, – Sergejus Kovaliovas, kuris buvo vienas iš iškiliausių disidentų Sovietų Sąjungoje, rašo kreipimesi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (ETPA) ir tarptautinę bendruomenę.
„Rusijai užėmus Krymą, kiekvieną dieną didėja nauja grėsmė – Ukrainos rytinių regionų okupacijos grėsmė“, – 84 metų aktyvistas pareiškė antradienį.
Šią savaitę Prancūzijos mieste Strasbūre vyksta ETPA sesija. Ketvirtadienį delegatai planuoja priimti rezoliuciją dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
S.Kovaliovas, buvęs ETPA narys, ragino delegatus balsuojant dėl rezoliucijos „prisiminti Miuncheną ir Jalą – tragiškas abiejų konferencijų pasekmės“.
Jis turėjo omenyje Europos lyderių faktinį sutikimą, kad nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris užimtų tuometei Čekoslovakijai priklausiusį Sudetų kraštą, taip pat Krymo kurorte Jaltoje įvykusį antinacistinės koalicijos lyderių susitikimą 1945 metais, kuriame buvo susitarta dėl Vokietijos padalijimo, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.
„Raginu tarptautinę bendruomenę spausti savo vyriausybes, kad jos imtųsi stabdyti Rusijos ekspansiją“, – sakoma S.Kovaliovo kreipimesi, kurio kopiją gavo naujienų agentūra AFP.
Europos Sąjungos šalys nesutaria, kaip reikėtų reaguoti į Ukrainos krizę, o pozicijų skirtumus smarkiai lemia kai kurių Europos valstybių priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų energetikos išteklių.
Protestuotojai reikalauja referendumo
Ginkluoti promaskvietiški protestuotojai antradienį vis dar buvo užėmę vyriausybinius pastatus dviejuose miestuose Rytų Ukrainoje, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, bet milicija per žaibišką nakties operaciją nutraukė užėmimą trečiame mieste.
Ukrainos saugumo tarnyba sakė, kad separatistai, užėmę saugumo būstinę Luhanske, padėjo pastate bombas ir laiko iki 60 įkaitų. Pastate esantys aktyvistai neigė, kad turi sprogmenų ir įkaitų, bet sakė, kad užėmė ginklų sandėlį, pilną automatų.
Ginkluoti aktyvistai žadėjo neatsisakyti reikalavimo surengti balsavimą dėl grįžimo prie Maskvos valdymo. Luhanske vienas kamufliažine uniforma vilkintis vyras miniai prie užimto valstybės saugumo pastato pasakė: „Mes norime referendumo dėl Luhansko statuso ir norime, kad rusų kalbą būtų sugrąžinta kaip oficiali kalba“.
Luhanske, kuriame gyvena maždaug 450 tūkst. gyventojų, protestuotojai spygliuota viela, padangomis, dėžėmis, metalinėmis milicijos užtvaromis ir smėlio maišais blokavo gatves, vedančias prie valstybės saugumo pastato.
Andrejus, kuris sakė, kad įsiveržė į pastatą sekmadienį, bet nesutiko nurodyti savo pavardės, teigė, kad protestuotojai turi 200-300 Kalašnikovo automatų ir kažkiek kurtinamųjų granatų, bet nurodė, kad kol kas jokio šaudymo nebuvo.
„Kai tik paimi ginklą, kelio atgal nebėra. Mes liksime, kol valdžia sutiks surengti referendumą dėl Luhansko statuso“, – sakė jis.
Priešprieša taip pat tęsėsi kalnakasių mieste Donecke, kuris buvo nuversto prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus bastionas ir kur grupė prorusiškų deputatų pagrindiniame regiono valdžios pastate pirmadienį paskelbė separatistinę respubliką.
Tuo tarpu Charkove Ukrainos pareigūnai vyriausybinio pastato užėmimą nutraukė per 18 minučių trukusią „antiteroristinę“ operaciją, kurios metu buvo šaudoma, buvo sviesta viena granata ir sulaikyta 70 žmonių, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Ne taip kaip Charkove, nebuvo aiškių ženklų, kad milicijos operacijos netrukus įvyks ir kituose dviejuose minėtuose miestuose. „Tikimės, kad Donecke ir Luhanske užimti pastatai netrukus bus išvaduoti“, – sakė šalies prezidento pareigas einantis O.Turčynovas.
