Pranešama, kad iš Sevastopolio uosto šiuo metu tempiamas raketinis kateris „Prylukai“, kurį neutraliuose vandenyse perimsiantys Ukrainos kariškiai nuplukdys į Odesą. Rusų pareigūnų tvirtinimu, laivo būklė tokia prasta, kad jis sava eiga plaukti negali.
Anksčiau Ukrainai tokiu pačiu būdu buvo perduotas tanklaivis „Fastivas“.
Rusijos karinio jūrų laivyno ekspertai tvirtina, kad Ukrainai bus grąžinta 70 Kryme pasilikusių laivų, tačiau dauguma jų yra seni ir neprižiūrėti, todėl vargiai gali dalyvauti karinėse operacijose.
Ragina separatistus pasitraukti
Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas penktadienį paragino pietrytinės Donecko srities administracijos būstinę užėmusius separatistus palikti pastatą ir atiduoti ginklus.
„Aš pasisakau prieš bet kokius jėgos panaudojimo scenarijus. Raginu palikti neteisėtai užimtas patalpas ir atiduoti ginklus“, - sakė premjeras per apsilankymą Donecko mieste.
Balandžio 6 dieną prorusiški aktyvistai užėmė Donecko srities administracijos pastatą ir jame užsibarikadavo.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas anksčiau šią savaitę pateikė jiems ultimatumą per 48 valandas palikti užimtą pastatą ir sudėti ginklus. Ministras neatmetė galimybės panaudoti jėgą, jei aktyvistai neatsitrauks.
Regionams suteiks daugiau galių?
Ukrainos premjeras patikino neramius rytinius šalies regionus, kad vyriausybė pasirengusi suteikti jiems daugiau galių.
A.Jaceniukas susitiko su regionų valdžios atstovais Donecke, kur prorusiški aktyvistai tebėra užėmę vietos administracijos pastatą ir Krymo pavyzdžiu reikalauja referendumo, kad galėtų atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos.
Doneckas ir kiti pramoniniai miestai Ukrainos rytuose buvo Kremliaus remto Viktoro Janukovyčiaus, kuris vasarį, po kelis mėnesius trukusių protesto, neteko prezidento posto, elektorato bazė.
Praėjusį mėnesį Krymas prorusiškos valdžios organizuotame referendume triuškinama balsų dauguma pasisakė už prisijungimą prie Rusijos ir buvo jos aneksuotas.
A.Jaceniukas penktadienį vykusiame susitikime, kuriame separatistų atstovai nedalyvavo, sakė, kad regionams turėtų būti deleguota daugiau įgaliojimų.
Tačiau neaišku, kokius įgaliojimus jis turėjo galvoje ir ar to pakaktų nuraminti separatistines nuotaikas.
Premjeras susitikime sakė, kad centrinė valdžia pasirengusi ne tik vesti dialogą su regionais, bet ir įgyvendinti kiekvieno šalies piliečio teisėtus reikalavimus.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, jog reikalinga konstitucinė reforma, kurią įgyvendinant regionai gautų daugiau valdžios įgaliojimų.
„Toks institutas, kaip sričių valstybinės administracijos, turi likti praeityje“, - sakė jis.
A.Jaceniukas pabrėžė, kad keisdami konstituciją „mes norime sureguliuoti įgaliojimus tarp parlamento, prezidento ir ministrų kabineto“, ir pridūrė, jog „mūsų bendras uždavinys - subalansuoti valdžią tarp centro ir regionų“.
Maskva žada neišduoti V.Janukovyčiaus
Maskva neišduos Kijevui nuversto Ukrainos lyderio Viktoro Janukovyčiaus, kurį tebelaiko „visaverčiu, teisėtu prezidentu“, penktadienį paskelbė Rusijos generalinis prokuroras.
Atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą, generalinis prokuroras Jurijus Čaika pareiškė, kad „nemato pagrindo išduoti“ V.Janukovyčių Ukrainai.
„Viktoras Janukovyčius - visavertis, legitimus prezidentas. O ta valdžia, kuri šiandien yra Kijeve - ji atėjo per ginkluotą perversmą. Tai sakau kaip teisininkas“, - sakė J.Čaika.
„Mūsų duomenimis, jis neįvykdė jokių nusikaltimų, todėl nėra jokio pagrindo jo ekstradicijai“, - pridūrė generalinis prokuroras.
Tuo tarpu naujajai Ukrainos valdžiai, pasak J.Čaikos, jis turi daugybę klausimų. „Įvykdyta visa puokštė nusikaltimų ir juos būtina ištirti“, - pabrėžė jis.
Ukrainos naujoji valdžia vasario pabaigoje pradėjo procesą, siekdama V.Janukovyčiaus ekstradicijos, kai šis Kremliaus palaikomas lyderis pabėgo iš Kijevo ir pasitraukė į Rusiją po tris mėnesius trukusių protestų, išprovokuotų sprendimo nusigręžti nuo pastangų užmegzti glaudesnius ryšių su Europa ir grįžti prie draugystės su Maskva.
Patvirtino konstituciją
Praėjusį mėnesį prie Rusijos prisijungusio Krymo parlamentas penktadienį patvirtino naują Konstituciją, praneša „RIA Novosti“.
Konstitucijos tekstui pritarė dauguma deputatų - 88 iš 100 parlamentarų balsavo už dokumento priėmimą.
Krymas kovą paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir pasirašė sutartį dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
Tą pačią savaitę sutartį ratifikavo Rusijos parlamentas ir šalies vadovas Vladimiras Putinas.
Krymas, kurio gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, iniciatyvą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos pradėjo atsisakius pripažinti naująją vyriausybę Kijeve teisėta šalies valdžia po vasarį įvykdyto prezidento V.Janukovyčiaus atstatydinimo.
Reikalauja būti neutralia valstybe
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareikalavo, kad Ukraina teisiškai įsipareigotų likti neutralia valstybe, ir pabrėžė, jog Maskva yra nusistačiusi prieš Kijevo siekius įstoti į NATO.
„Žinoma, reikės tvirtų, įstatymais įtvirtintų garantijų dėl Ukrainos neblokinio statuso išlaikymo“, – S.Lavrovas sakė per susitikimą su Rusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Rusijos naujienų agentūros taip pat citavo S.Lavrovo žodžius, jog Maskva pasiruošusi dalyvauti ateinančią savaitę vyksiančiose keturšalėse derybose su JAV, Europos Sąjungos ir Ukrainos atstovais.
Jis pažymėjo, kad į tų derybų darbotvarkę turėtų būti įtrauktas klausimas dėl Ukrainos įsiskolinimų už Rusijos tiekiamas dujas.
S.Lavrovas taip pat pabrėžė, kad krizės Ukrainoje deeskalacija įmanoma.
„Manau, kad visiškai įmanoma užtikrinti Ukrainos krizės deeskalaciją“, – sakė jis.
Rusijos diplomatijos vadovas pridūrė, kad tam „būtina liautis primetinėti įvykusius faktus, liautis bet kokiais būdais legitimizuoti Maidano vyriausybę“.
S.Lavrovas pažymėjo, kad Ukrainai taip pat būtina reali, o ne „kosmetinė“ konstitucijos reforma.
Maskva nepatenkinta antirusiškomis nuotaikomis
S.Lavrovas ketvirtadienį taip pat perspėjo, kad Europos stabilumui kyla grėsmės dėl stiprėjančių antirusiškų nuotaikų, susijusių su Ukrainos krize.
„Dabartinis antirusiškų nuotaikų kurstymas vyksta rasizmo ir ksenofobijos pakilimo daugelyje Europos šalių fone, gausėjant ultraradikaliųjų grupuočių ir pro pirštus žiūrint į neonacizmo reiškinį – tiek Ukrainoje, tiek kitur“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo S.Lavrovą, kuris pridūrė, kad šie procesai „kelia akivaizdų pavojų Europos stabilumui“.
Pagrasino nutraukti dujų tiekimą
Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį pagrasino nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jeigu Europa neskirs Kijevui lėšų, kurios padėtų padengti šalies įsiskolinimus, didėjant Maskvos priešpriešai su neramumų krečiama kaimyne.
Veterano autoritarinio lyderio iki šiol atviriausias perspėjimas dėl dujų tiekimo, nuo kurio yra priklausomos daugelis Europos šalių, nuskambėjo tuo metu, kai Ukrainą krečia separatizmo krizė, o santykių tarp Maskvos ir Vakarų šalių temperatūra yra pasiekusi naujas žemumas po Šaltojo karo.
Naujausiu didinamos Kremliaus diplomatinės izoliacijos ženklu tapo Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos (ETPA) sprendimas atimti iš Rusijos įstatymų leidėjų balso teisę iki šių metų pabaigos dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
Tuo tarpu į keblią padėtį patekę Ukrainos lyderiai mėgino išsaugoti 46 mln. gyventojų turinčios valstybės teritorinį vientisumą, žadėdami suteikti amnestiją prorusiškiems separatistams, užėmusiems vyriausybinius pastatus rytiniuose regionuose, jeigu jie sudės ginklus ir nutrauks ilgiau nei keturias dienas trukusią apsiaustį.
Tų kovotojų reikalavimai, kad rytinės Ukrainos sritys būtų prijungtos prie Rusijos, dar labiau skatina surengti pirmąjį tiesioginių derybų etapą tarp Maskvos ir Kijevo.
Tas procesas, kuriam tarpininkauja Europos Sąjungos ir JAV diplomatai, turėtų prasidėti balandžio 17 dieną Ženevoje arba Vienoje.
Tačiau V.Putinas neatrodė linkęs taikytis, ES lyderiams adresuotoje notoje skelbdamas, kad jo šalis jau pavargo nuo padėties, kai Vakarų šalių palaikomos, bet Maskvos nepripažįstamos Kijevo vyriausybės įsiskolinimai Rusijai nuolat didėja.
Kremliaus pasiųsto laiško kopijoje sakoma, kad Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ bus „priversta pereiti prie išankstinio apmokėjimo už tiekiamas dujas, o jeigu toliau bus pažeidinėjamos mokėjimų sąlygos – visiškai arba iš dalies nutraukti dujų tiekimą“, Ukrainai nesugebant apmokėti 2,2 mlrd. JAV dolerių (5,49 mlrd. litų) skolos.
JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere Angelai Merkel pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turi parengti naujas sankcijas Rusijai, jei Maskva toliau eskaluos krizę Ukrainoje.
„Prezidentas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir kitos pasaulinės partnerės turi būti pasirengusios reaguoti į tolesnį Rusijos eskalavimą papildomomis sankcijomis“, - rašoma Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime.
B.Obama su A.Merkel situaciją Ukrainoje aptarė lėktuvu grįždamas iš Teksaso į Vašingtoną.
Šis pokalbis įvyko Europai vis labiau nerimaujant, kad dėl Ukrainos krizės gali nutrūkti rusiškų dujų tiekimas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Europos lyderius įspėjo, kad dėl augančių Ukrainos skolų gali kilti grėsmė dujų tiekimui į Europą. Nemaža dalis rusiškų dujų Europą pasiekia per Ukrainą.
Baltieji rūmai nurodė, kad JAV ir Vokietijos lyderiai pratęs derybas per būsimą A.Merkel vizitą į Vašingtoną, kurio data dar nepaskelbta.
V.Putinas tikina, kad „Rusija pasiruošusi dalyvauti pastangose stabilizuoti ir atkurti Ukrainos ekonomiką“, tačiau tik „lygiomis sąlygomis“ su Europos Sąjunga.
„Gazprom“ tiekiamos dujos sudaro apie trečdalį visų ES šalių suvartojamo kiekio. Ši bendrovė yra vienintelė energetikos išteklių tiekėja kai kuriose Vidurio Europos šalyse, tokiose kaip Slovakija.
Beveik 40 proc. to kiekio tiekiama tranzitu per Ukrainą.
Maskvos ir Kijevo ginčai dėl apmokėjimo ir dujų kainų buvo sutrikdę tiekimą Europai 2006 ir 2009 metais, kai Ukraina siekė užmegzti glaudesnius ryšius su ES.
Savo ruožtu JAV iždo sekretorius Jacobas Lew ketvirtadienį taip pat įspėjo savo kolegą iš Rusijos, kad Maskvai gresia naujos sankcijos, jei bus toliau eskaluojama krizė Ukrainoje.
J.Lew per pokalbį su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, esą Maskva tariasi su Iranu dėl didžiulio prekybinio susitarimo, pagal kurį Rusija kasdien iš Irano gautų iki 500 tūkst. barelių naftos mainais į rusiškas prekes.
J.Lew ir A.Siluanovo pokalbis įvyko Vašingtone, kur jie abu dalyvauja Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasariniuose susitikimuose.
JAV iždo departamento išplatintame pareiškime rašoma, kad J.Lew sakė A.Siluanovui, jog „Rusijos vykdoma Krymo okupacija ir šio pusiasalio aneksavimas yra neteisėti“.
J.Lew sakė finansų ministrui, kad „prie sankcijų, kurios jau paskelbtos reaguojant į Rusijos vykdomą Krymo okupaciją ir jo aneksavimą, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios imtis papildomų reikšmingų sankcijų prieš Rusiją, jei ji toliau eskaluos situaciją Ukrainoje“.
Per pokalbį Rusijos finansų ministras A.Siluanovas kolegą iš JAVJ.Lew tikino, kad Maskvai kelia susirūpinimą Ukrainos skolos už gamtines dujas, tačiau ji yra pasirengusi prisidėti prie tarptautinių partnerių suteikiant finansinę pagalbą Kijevui.
„Buvo išreikštas susirūpinimas dėl augančios Ukrainos skolos už jai tiekiamas rusiškas dujas, ypač turint galvoje pasirengimą 2014-2015 metų žiemos sezonui“, - sakė A.Siluanovas žurnalistams po susitikimo su J.Lew Vašingtone, kur jie dalyvauja Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikime.
„Rusija pasirengusi dalyvauti kartu su TVF ir Europos Sąjunga suteikiant paramą Ukrainai“, - sakė finansų ministras.
A.Siluanovas taip pat sakė, jog per pokalbį jis patikino J.Lew, kad Krymo prijungimas prie Rusijos buvo teisėtas.
Įspėjimai iš Europos Komisijos
Europos Komisija paragino Maskvą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. „Mes tikimės, kad visos pusės laikysis savo pažadų“, - Briuselyje pareiškė ES energetikos komisaro Guentherio Oetteringo atstovė. Tai esą galioja Rusijai, kaip dujų tiekėjai, ir Ukrainai, kaip tranzitinei valstybei, praneša agentūra AFP.
Europos Komisijos duomenimis, iki šiol konfliktas su Rusija įtakos dujų tiekimui neturėjo. Aprūpinimas „šiuo metu yra normalus ir stabilus“, sakė komisaro atstovė. Be to, ES yra sukaupusi daugiau kaip 37 milijardus kubinių metrų dujų atsargų. Tačiau atstovė nepasakė, kuriam laikui jų pakaktų, jei Maskva nuspręstų užsukti dujų sklendes.
Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso atstovė įspėjo nenaudoti energetikos kaip „politinio instrumento“. Anot jos, pastarieji įvykiai bus aptarti pirmadienį Liuksemburge vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
ES žada padėti susimokėti už dujas
Europos Sąjungos energetikos komisaras Guentheris Oettingeris rengia planą, kaip padėti Ukrainai sumokėti už gamtines dujas Rusijai.
Apie tai pats komisaras penktadienį pareiškė Austrijos radijui ORF, tvirtindamas, jog „nėra priežasčių panikuoti“ dėl rusiškų dujų tiekimo į Europą.
„Palaikome glaudžius kontaktus su Ukraina ir jos dujų kompanija siekiant užtikrinti, kad Ukraina bus pajėgi toliau mokėti ir jos dujų kompanijos skolos „Gazprom“ nedidės“, - sakė G.Oettingeris ir pridūrė, jog pirmadienį ketina susitikti su Ukrainos energetikos ir užsienio reikalų ministrais.
„Ruošiu sprendimą, jis yra dalis pagalbos paketo Ukrainai, kurį duoda Tarptautinis valiutos fondas bei Europos Sąjunga ir iš kurio bus galima apmokėti atviras sąskaitas“, - sakė jis.
