1993 metais dar jaunas V.Putinas, kuris tuo metu vadovavo Sankt Peterburgo miesto tarybos Išorės ryšių komitetui, padėjo Narvos rusakalbių daugumai suformuluoti planus paskelbti referendumą dėl autonomijos Estijos sudėtyje.
Tai atskleidė prieš 21 metus Narvos miesto tarybai vadovavęs Vladimiras Čujkinas.
Negana to, rusiškoje Narvos upės pusėje jau buvo sutelkti kazokų būriai, kurie, regis, buvo pasirengę įžengti į Estijos teritoriją ir užtikrinti „tinkamus“ referendumo rezultatus.
Tačiau būtent dėl nuogąstavimų, kad kazokai gali įžengti į Estiją, ir noro, kad balsavimas būtų kuo skaidresnis, referendumas buvo atšauktas. Žinoma, ir Taline tokia iniciatyva buvo paskelbta prieštaraujančia konstitucijai.
Apsisprendė ginti rusakalbius
„Vedžiau derybas su V.Putinu, kuriam sakiau, kad reikia uždaryti sieną su Estija, kad tie kazokai negalėtų čia ateiti, – pasakojo V.Čujkinas. – V.Putinas ir jo bosas, tuometis Sankt Peterburgo meras Anatolijus Sobčakas man suorganizavo susitikimą su, sakykime, tiesiog KGB. Tada sutarėme, kad trečioji pusė negalės kištis.“
Iš tiesų – skirtingai nei referendumas Kryme, iniciatyva Narvoje nesulaukė palaikymo Kremliuje. Todėl, V.Čujkino teigimu, pavyko išvengti spaudimo iš išorės.
Tokia patirtis galėjo padėti V.Putinui suformuoti savo politiką rusakalbių užsienyje klausimu, kurios rezultatus pasaulis mato dabar.
„Be jokios abejonės, V.Putinas yra pagrindinis rusiško pasaulio saugumo garantas, – kovą pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. – Pats V.Putinas yra tai nedviprasmiškai patvirtinęs.“
Antai 2005-aisiais, antrą kartą laimėjęs prezidento rinkimus, V.Putinas šaliai pareiškė, kad Sovietų Sąjungos žlugimas rusams buvo „tikra tragedija“.
„Dešimtys milijonų mūsų tautiečių atsidūrė už Rusijos teritorijos ribų“, – tąsyk teigė V.Putinas.
Ar turi planų dėl Estijos?
Nuo šių metų vasario, kai buvo nuverstas Kremliaus remiamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, V.Putino režimas ragina suteikti daugiau autonomijos Rytų Ukrainos regionams, kuriuose gyvena daug rusakalbių.
Be to, abu Rusijos parlamento rūmai pritarė naudoti jėgą, jei prireiktų ginti rusus Ukrainoje. Estijoje ir kitose posovietinėse šalyse, kur gyvena daug etninių rusų, iškart suskambo pavojaus varpai.
„Akivaizdu, kad Rusija turi tikslių planų, kaip ginti Rusijos piliečių ir rusakalbių teises Baltijos šalyse – panašiai kaip Kryme“, – Rusijos studijų Baltijos centrui teigia Estijos sostinėje Taline vadovaujantis Vladimiras Juškinas.
2012-aisiais, kai V.Putinas grįžo į prezidento postą, V.Juškinas spėjo, kad jis, prisidengdamas būtinybe apginti rusus, karius pasiųs arba į Krymą, arba į Narvą.
Be to, V.Putinas tų prezidento rinkimų kampanijos metu pats rašė, kad Rusijai reikia suaktyvinti edukacinę ir kultūrinę veiklą pasaulyje – „ypač šalyse, kur didelė gyventojų dalis kalba ar supranta rusiškai“.
Jau po pergalės 2012 metų kovą V.Putinas gerokai padidino Užsienio reikalų ministerijos ir kitų tarnybų finansavimą – kad jos aktyviau gintų Rusijos piliečių ir rusakalbių, gyvenančių užsienyje, interesus.
„Daug rusų nori būti naudingi savo istorinei tėvynei, nori ją remti, bet mūsų institucijos kartais vis dar neatkreipia dėmesio į tokias galimybes“, – Rusijos ambasadoriams užsienio šalyse 2012 metų liepą pareiškė V.Putinas.
Kadangi 63 tūkst. gyventojų turinčioje Narvoje etninė atskirtis niekada taip ir nesumažėjo, estai, kurių šalyje – 70 proc., o Narvoje – vos 4 proc., vis garsiau baiminasi, kad V.Putinas gali griebtis veiksmų ir Estijoje.
Net nepaisant to, kad Estija, kaip ir Latvija bei Lietuva, jau dešimt metų priklauso ir NATO, ir Europos Sąjungai.
Narva į Rusiją nenori
Negana to, Estijoje įtariama, kad V.Putinas šiai šaliai jaučia asmeninę neapykantą. Mat per Antrąjį pasaulinį karą jo tėvas Vladimiras esą buvo išduotas etninių estų per misiją fronte prie Sankt Peterburgo.
„Tėvas, paniręs pelkėje, buvo priverstas kvėpuoti per šiaudelį“, – 2000 metais viename interviu teigė V.Putinas, pridūręs, kad išsigelbėjo tik 4 iš 28 būrio karių.
Kaip paaiškėjo „WikiLeaks“ paviešinus slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus, Estijos užsienio reikalų ministerija tuomet nustatė, kad „V.Putinas asmeniškai nekenčia Estijos“.
Turbūt ir dėl šios priežasties Rusija nuolat smerkia Estiją ir Latviją dėl esą pažeidžiamų rusakalbių teisių.
Skirtingai nei Lietuva, šios šalys, 1991 metais atgavusios nepriklausomybę, automatiškai nesuteikė pilietybės asmenims, į valstybę atkeltiems sovietmečiu. Jie tapo nepiliečiais.
Tad dabar, pavyzdžiui, Latvijoje gyvena 291 tūkst. nepiliečių ir 46 tūkst. Rusijos piliečių, o Estijoje – 91 tūkst. nepiliečių ir 95 tūkst. Rusijos piliečių.
Tiesa, pačioje Narvoje sunku surasti žmonių, kurie nori, kad regionas taptų Rusijos dalimi. Narvos meras Eduardas Eastas netgi tvirtina, kad kalbos apie referendumą įžeidžia žmones, kurie dabar yra Estijos visuomenės dalis.
Parengė Gintaras Radauskas
