Praėjus dviem dienoms po nelaimės vis dar neaišku, kodėl laivas patyrė nelaimę sąlyginai ramioje jūroje, tačiau įtariama, kad keltas galėjo kliudyti povandeninę uolą arba labai smarkiai pasukti, todėl prastai išbalansuotas krovinys suvirto į vieną borto pusę. Nelaimę tiriantys pareigūnai patvirtino, kad incidento metu keltą valdė ne kapitonas, o trečias pagal rangą šturmanas.
„Trečiasis kapitono padėjėjas vadovavo laivo valdymui, kai įvyko avarija. Vis dar aiškinamės ar jis staigiai pasuko laivą. Išgyvenę įgulos nariai pateikė prieštaringus liudijimus “, – sakė prokuroras Park Jae-eokas.
„Kapitonas nevadovavo, kai įvyko avarija“, – pridūrė jis per spaudos konferenciją apie katastrofos preliminarias išvadas.
„Sewol“ kapitonas Lee Joon-seokas, tapęs visuomenės įtūžio taikiniu dėl to, kad paliko savo laivą, kai jame tebebuvo įstrigę šimtai žmonių, avarijos momentu buvo „laivo gale“, pažymėjo Park Jae-eokas, nepateikdamas daugiau detalių.
Daugiau nei 500 išvargusių narų, kovojančių su stipriomis jūros srovėmis beveik nulinio matomumo sąlygomis, dar nesugebėjo patekti į kelto vidų.
Patvirtintų aukų skaičius padidėjo iki 28, tačiau labiausiai nerimaujama dėl 268 dingusių žmonių, kurių dauguma – vidurinės mokyklos moksleiviai, plaukę į pietinę kurortinę Čedžu salą.
Naujai aptikti kūnai plūduriavo vandenyje, ir nei vienas iš jų nebuvo ištrauktas iš paties laivo, sakė pakrančių sargybos pareigūnai, narų komandoms stengianti patekti į nugrimzdusį keltą ir liekant vis mažiau vilčių rasti gyvų žmonių susidariusiose oro kišenėse.
„Du narai šiuo metu leidžia deguonį į laivą“, – sakė vienas pakrančių sargybos pareigūnas.
Vienintelė virš vandens iškilusi laivo pirmagalio dalis nugrimzdo po bangomis penktadienio popietę.
Meteorologinės sąlygos buvo sudėtingos: lijo, tvyrojo rūkas, jūra smarkiai bangavo.
Iš 475 laive buvusių žmonių buvo išgelbėti tik 179, o nuo trečiadienį daugiau gyvų likusių žmonių nebuvo rasta.
Trys didžiuliai plaukiojantys kranai atvyko į nelaimės vietą, bet regiono pakrančių sargybos vadas Kim Soo-hyunas pabrėžė, kad daugiadenį laivą bus mėginama iškelti tik tuomet, kai nebeliks jokių abejonių, kad jo viduje nebėra gyvų žmonių.
Iškėlimas tik po gelbėjimo operacijos
Laive buvo 352 moksleiviai, o tų, kurie nebuvo išgelbėti, tėvai piktinasi, anot jų, neadekvačiais pareigūnų veiksmais.
„Praėjo dvi dienos, bet niekas nebuvo ištrauktas gyvas“, – skundėsi Lee Yong-gi, kurio sūnus buvo tarp dingusių moksleivių.
„Tvirtai tikiu, kad tie vaikai gyvi. Mums reikia kuo greičiau juos išgelbėti. Bet pareigūnai vilkina“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Pirmuoju įniršio taikiniu tapo laivo kapitonas Lee Joon-seokas ir 28 įgulos nariai, kurių dauguma išsigelbėjo.
Kapitonas ketvirtadienį atsiprašė aukų ir jų artimųjų, tačiau nepateikė jokio aiškaus paaiškinimo, kodėl „Sewol“ apvirto.
„Man išties labai gaila dėl keleivių, aukų ir šeimų, – sakė Lee Joon-seokas. – Jaučiu gėdą.“
Jūrų reikalų ministerijos duomenys rodo, kad keltas staiga pasuko, prieš pasiųsdamas pirmąjį nelaimės signalą.
Kai kurių ekspertų nuomone, tas staigus posūkis galėjo išjudinti laive buvusius sunkius krovinius, tarp kurių buvo per 150 automobilių, ir sumažinti jo stabilumą, todėl keltas smarkiai pasviro ir galiausiai apvirto.
Tačiau kiti kėlė prielaidą, kad posūkis galėjo įvykti dėl susidūrimo su povandeniniu rifu arba kitokiu pasinėrusiu objektu.
Tyrėjai aiškinasi ne vien avarijos priežastis, bet ir kelia klausimus, kodėl keleiviams buvo liepta likti savo kabinose ir vietose maždaug 40 minučių po to, kai laivas pradėjo svirti.
Laikraščių vedamieji tryško pagieža, o dienraštis „Dong-A Ilbo“ pareiškė, kad gelbėjimo operacija yra „absurdiška“.
„Mūsų laivų statybos pramonės viena iš geriausių XXI amžiuje, tačiau mūsų mąstysena tebėra XIX amžiaus“, – piktinosi laikraštis.
