„Jokia šalis neturi teisės tiesiog užgrobti kitos valstybės žemės, ir mes niekada nepripažinsime rusų įvykdyto neteisėto Krymo okupavimo. Pasaulis to taip pat nepripažins“, - sakė J.Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vyriausybės vadovu Arsenijumi Jaceniuku.
Jungtinės Valstijos pasiūlė Ukrainai naują 50 mln. dolerių pagalbos ekonominėms ir politinėms reformoms paketą, antradienį paskelbė Baltieji rūmai.
Vašingtonas taip pat pasiūlė papildomą 8 mln. dolerių neletalinę karinę pagalbą, kuri, be kitų dalykų, apims radijo ryšio ir transporto priemones, sakoma pareiškime, kurį Kijeve paskelbė J.Bideno darbuotojai.
Nedidelė palyginti su Ukrainos poreikiais ir Vašingtono jau anksčiau pažadėtomis 1 mlrd. dolerių paskolų garantijomis pagalba kartu su J.Bideno vizitu yra akivaizdus paramos ženklas naujajai Kijevo vyriausybei, kuri atėjo į valdžią nuvertus Kremliaus remtą prezidentą, parodytas tęsiantis konfrontacijai su Rusija.
„Jungtinės Valstijos įsipareigojusios užtikrinti, kad tik patys ukrainiečiai, be išorės jėgų gąsdinimo ar prievartos, galėtų lemti savo šalies ateitį “, - sakoma pareiškime.
Pareiškime pažymima, kad Vašingtonas pasirengęs toliau teikti pagalbą Ukrainai po gegužės 25 dieną įvyksiančių valstybės vadovo rinkimų, ir teigiama, kad 11,4 mlrd. dolerių iš šio pagalbos paketo bus skirta užtikrinti to balsavimo sąžiningumą.
Amerikiečių ekspertai taip pat padės Ukrainai ieškoti būdų mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir kovoti su korupcija.
D.Medvedevas nebijo
Rusija pasirengusi naujoms Vakarų sankcijoms dėl Ukrainos, pareiškė vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas, kuris pabrėžė, kad Rusija galės minimizuoti sankcijų pasekmes.
„Vyriausybė pasirengusi veikti esant sąlygoms, kai pagrindiniu mūsų darbo prioritetu tampa ekonomikos ir piliečių apsauga nuo tokių nedraugiškų veiksmų, kurie galimi aštrėjant užsienio politikos situacijai“, - sakė premjeras.
Tuo pačiu jis išreiškė viltį, kad rusai netaps Vakarų valstybių politinių žaidimų ir sankcijų aukomis.
“Ar nenukentės mūsų piliečiai dėl tų plačiai nuskambėjusių sankcijų? Mes neleisime, kad mūsų piliečiai taptų politinių žaidimų įkaitais“, - sakė D.Medvedevas.
Pasak vyriausybės vadovo, pasaulis nuėjo ilgą kelią, kad taptų globalus, kad išmoktų susitarti pačiais įvairiausiais tarptautiniais klausimais ir parengti bendras žaidimo taisykles. „O šiandien imama abejoti kai kuriomis pamatinėmis globalaus pasaulio vertybėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, judėjimo laisvė“, - sakė jis.
D.Medvedevas taip pat pareiškė, kad tolesnės Vakarų šalių sankcijos Maskvai dėl Krymo aneksijos ir atsakomieji Rusijos veiksmai vestų į visišką aklavietę.
„Žinoma, galime toliau keisti „juodaisiais sąrašais“, tačiau netgi nemanau, jog reikia įrodinėti, kad tai absoliuti aklavietė“, – D.Medvedevas sakė parlamentui.
Jis priminė, kad Rusijos piliečiai patiria suvaržymų ne vien norėdami gauti Vakarų šalių vizas: tarptautiniai partneriai nutraukė kai kurių Rusijos bankų ryšius su tarptautinėmis mokėjimų sistemomis.
„Mums tai papildoma paskata sukurti nacionalinę mokėjimų sistemų, kuri mažai priklausytų nuo tarptautinės aplinkos ir netrikdomai veiktų visos šalies mastu“, – sakė D.Medvedevas.
JAV perspėja Rusiją nejuokauti
JAV apie galimas tolesnes sankcijas užsiminė ne pirmą sykį. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry dar pirmadienį paragino Rusiją imtis „konkrečių žingsnių“ įgyvendinti susitarimą krizei Ukrainoje sušvelninti.
Šis susitarimas praėjusią savaitę buvo pasirašytas viliantis sumažinti įtampą tęsiantis rimčiausiai konfrontacijai tarp Vašingtono ir Maskvos nuo Šaltojo karo laikų, tačiau abi pusės kaltina viena kitą jo nesilaikant.
J.Kerry per pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė, kad tarp tokių Maskvos žingsnių galėtų būti „viešas raginimas separatistams atlaisvinti neteisėtai užimtus pastatus ir kontrolės postus, sutikti su amnestija ir imtis spręsti jų nepasitenkinimą keliančius klausimus politinėmis priemonėmis“, sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Jen Psaki.
„Jis paragino Rusiją paskirti aukšto rango diplomatą dirbti su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija Rytų Ukrainoje, leisti separatistams aiškiai suprasti, kad Rusija remia susitarimą ir nori deeskalacijos“, - sakė ji ir pridūrė: „Jis taip pat paragino Rusiją pasisakyti prieš žurnalistų ir kitų eilinių žmonių ėmimą įkaitais“.
JAV prezidentas Barackas Obama pagrasino įvesti Rusijai papildomas sankcijas, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sankcija jau anksčiau ėmėsi tikslinių sankcijų prieš įtakingus rusų bei ukrainiečių politikus ir verslininkus, tarp jų grupė Kremliaus lyderio Vladimiro Putino artimos aplinkos žmonių.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney pabrėžė, kad Vašingtonas pasirengęs įgyvendinti šį grasinimą, įspėjęs, jog jei artimiausiomis dienomis nebus padaryta pažangos, Rusija pajus tolesnius padarinius. Tačiau J.Carney atsisakė patikslinti, koks yra galutinis terminas Rusijai imtis veiksmų situacijai deeskaluoti.
J.Kerry pokalbis su S.Lavrovu įvyko, kai JAV viceprezidentas Joe Bidenas pradėjo dviejų dienų vizitą Kijeve, kuris surengtas siekiant pademonstruoti paramą naujajai šalies valdžiai.
Ženevos susitarime, kurį pasirašė Ukraina, Rusija ir Jungtinės Valstijos, „visos neteisėtos ginkluotos formuotės“ Ukrainoje raginamos sudėti ginklus ir atsitraukti iš užimtų valstybinių pastatų bei kitų vietų.
Velykų proga paskelbtos trumpos paliaubos sekmadienį buvo pažeistos, kai per susišaudymą separatistų kontroliuojamame Slovjansko mieste Rytų Ukrainoje žuvo du promaskvietiški sukilėliai.
J.Carney sakė, kad JAV negali patvirtinti, kas išprovokavo tą incidentą, kuris, kaip teigiama, įvyko prie separatistų įrengtos kelio užtvaros. Tačiau Baltųjų rūmų atstovas spaudai pabrėžė, jog Vašingtonas toliau laikosi nuomonės, kad neramumus Rytų Ukrainoje kursto Kremliaus remiamos jėgos.
Ukraina gali imtis veiksmų
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksadras Turčynovas tvirtina, kad Rusija ir „jos remiami teroristiniai daliniai“ nevykdys Ženevos susitarimo nuostatų, todėl Kijevas bus priverstas „adekvačiai reaguoti į šias sąlygas“, remdamasi Ukrainos parlamento spaudos tarnybos pranešimu rašo naujienų agentūra „Unian“ .
Aukščiausiosios Rados spaudos tarnybos pareigūnų teigimu, šiuos žodžius O. Turčynovas pasakė susitikęs su JAV viceprezidentu Joe Bidenu.
„Deja, nei Rusijos Federacija, nei jos remiami daliniai Ukrainoje, tikrai nevykdys Ženevoje pasiektų susitarimų, - cituojami prezidento žodžiai. - Neabejotinai Ukrainos vyriausybė adekvačiai reaguos į šias sąlygas“.
O.Turčynovas pastebėjo, kad vietoje nusiginklavimo ir administracinių pastatų atidavimo, prorusiški separatistai vėl užėmė Kramatorsko miesto administracijos pastatą, o vietos milicijos vadą paėmė įkaitu.
Jis sakė, kad promaskvietiškiems sukilėliams Rytų Ukrainoje užėmus dar vieną administracinį pastatą iš esmės žlugo tarptautinis susitarimas dėl krizės šalyje užbaigimo.
Separatistams užėmus milicijos nuovadą Kramatorsko mieste, buvo „padėtas kryžius ant visų Ženevoje pasiektų susitarimų“, sakė O.Turčynovas.
Tuo tarpu Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Rusijos specialiosios pajėgos, veikiančios rytų Ukrainoje, siekia sužlugdyti gegužės 25 dieną planuojamus surengti prezidento rinkimus, ir paragino Maskvą jas atitraukti.
Perspėjo Ukrainą dėl korupcijos
JAV viceprezidentas Joe Bidenas Kijeve Ukrainos parlamentarams, tarp kurių buvo kandidatų į prezidentus, sakė kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios padėti Ukrainos ekonomikai, bet perspėjo, kad jie privalo kovoti su plačiai išplitusios korupcijos „vėžiu“.
Pasak J.Bideno, gegužės 25 dieną įvyksiantys Ukrainos prezidento rinkimai bus svarbiausi per šalies istoriją ir Vašingtonas yra pasirengęs padėti juos surengti. Nurodęs, kad Ukraina susiduria su žeminamais grasinimais ir bauginančiomis problemomis, J.Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios padėti jos lyderiams pasinaudoti galimybe pasiekti nacionalinę vienybę.
J.Bideno teigimu, nėra priežasties, dėl kurios Ukraina negalėtų pasiekti energetinio saugumo, bet tam prireiks laiko. Jis paprašė parlamentarų įsivaizduoti, kokioje stipresnėje pozicijoje Kijevas dabar būtų, jei nepriklausytų nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos.
Pasak J.Bideno, Rusijai lieka „mažai laiko“ pasiekti pažangą, vykdant savo įsipareigojimus, prisiimtus Ženevos taikos konferencijoje praeitą savaitę, kad būtų sumažinta įtampa Ukrainos krizėje.
Ragindamas Maskvą atitraukti karius, sutelktus prie sienos su Ukraina, taip pat pereiti nuo žodžių prie veiksmų, siekiant prorusiškų separatistų nusiginklavimo tos šalies rytuose, J.Bidenas sakė per spaudos konferenciją, jog tolesni Rusijos provokuojantys veiksmai gali lemti dar didesnę kainą ir izoliaciją.
„Labiau provokacinis elgesys ves prie didesnės kainos ir izoliacijos“, - pažymėjo J.Bidenas.
Maskva toliau kaltina Kijevą
Tuo tarpu Rusijos diplomatijos vadovas S.Lavrovas apkaltino Ukrainos vyriausybę nesilaikant susitarimo ir žurnalistams Maskvoje sakė, kad sankcijos žlugs.
„Mėginimai izoliuoti Rusiją neturi jokios ateities, nes neįmanoma izoliuoti Rusijos nuo likusio pasaulio“, - grūmojo ministras.
Pasak S.Lavrovo, jo šalis „yra didi galia, yra nepriklausoma ir žino, ko nori“.
JAV valstybės departamentas pirmadienį išplatino nuotraukas, kurios, jo teigimu, įrodo, kad Rytų Ukrainoje veikiantys ginkluoti separatistai iš tiesų yra rusų armijos ar žvalgybos karininkai.
Tuo tarpu Viktoras Janukovyčius - Kremliaus remtas Ukrainos prezidentas, kuris buvo nušalintas per proeuropietiškus protestus, išprovokavusius dabartinę krizę, pareikalavo Kijevo atšaukti savo ginkluotąsias pajėgas iš separatistinių rytų, kad būtų užkirstas kelias „skerdynėms“, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Ukrainos naujoji vyriausybė praėjusią savaitę pradėjo „antiteroristinę“ operaciją, siekdama išstumti separatistus, tačiau kol kas ji visiškai nesėkminga, o Velykų šventėms buvo laikinai sustabdyta.
ESBO misijos Kijeve, stebinčios Ženevos susitarimo įgyvendinimą, atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, jog negali patvirtinti, kad separatistai atsitraukia iš užimtų pastatų.
Paviešino Rusiją diskredituojančias nuotraukas
Tuo pat metu JAV valstybės departamentas pirmadienį paskelbė Kijevo pateiktas nuotraukas, kurios esą įrodo, kad Rytų Ukrainoje veikiantys ginkluoti separatistai iš tikrųjų yra Rusijos kariškiai arba žvalgybos pareigūnai.
Tai buvo naujausias JAV mėginimas paneigti Maskvos pareiškimus, jog ji niekaip nesusijusi su prorusiškais separatistais.
J.Psaki sakė, kad šios ir kitos nuotraukos, pateiktos Ukrainos vyriausybės ir paskelbtos tarptautinės žiniasklaidos bei socialinio tinklo „Twitter“ vartotojų, rodo, kad tie žmonės yra Rusijos pajėgų nariai.
Jose matomi „asmenys arba požymiai, siejantys ... Rusiją ir kai kuriuos ginkluotus kovotojus rytų Ukrainoje“, nurodė J.Psaki.
„Taigi tai tolesni įrodymai, jog Rusija susijusi su ginkluotais kovotojais“, – pridūrė ji.
Tarp nuotraukų, kurias Ukraina perdavė Vašingtonui per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), buvo kelios, padarytos Gruzijoje 2008 metais. Jose matomas vyras išsiskiriančia ilga ruda barzda, vilkintis uniformą su vieno Rusijos specialiųjų pajėgų dalinio atpažinimo ženklais.
Tas pats vyras, jau šiek tiek labiau pražilusia barzda, matomas nuotraukoje, padarytoje per neseniai separatistų kovotojų įvykdytą milicijos skyriaus užėmimą Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, taip pat per panašią operaciją Slovjansko mieste, surengtą balandžio 14 dieną, rodo pateiktos nuotraukos.
Kitose keliose nuotraukose, iš kurių dalis buvo padarytos Kryme, veikiausiai matomas tas pats vyras. Be to, Slovjanske padarytose nuotraukose kovotojai matomi ginkluoti tokiais pačiais granatsvaidžiais RPG-26, kurių turi Rusijos pajėgos.
Savo oficialiame tinklaraštyje NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as paaiškino, kodėl galvoja, jog tie kovotojai yra aiškiai Rusijos pajėgų nariai.
„Jų turimi ginklai ir įranga naudojami daugiausiai Rusijos armijos. Mažai tikėtina, kad didelis kiekis tokios įrangos galėtų patekti į civilių rankas“, – pažymėjo jis.
