Amerikiečiai dalyvaus bendrose karinėse pratybose. Šios bendros pratybos bus pirmosios iš serijos karinių manevrų, kurie artimiausiais mėnesiais bus surengti Lenkijoje ir Baltijos regione.
„Papildomos pajėgos iš 173-iosios (oro desantininkų brigados) artimiausiomis dienomis atvyks į Lietuvą, Latviją ir Estiją dalyvauti analogiškose pratybose“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby. Jis patvirtino, kad JAV į šias šalis iš viso nusiųs apie 600 kariškių.
Susikomplikavus krizei Ukrainoje „mes nuolat svarstome, kaip padėti savo sąjungininkams ir partneriams“, kalbėjo J.Kirby. Jis pabrėžė, kad omenyje turimos ne „NATO pratybos, o dvišalės pratybos“ su kiekviena iš šių šalių.
„Mūsų signalas Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautoms yra toks: Jungtinės Valstijos rimtai žiūri į savo įsipareigojimus pagal 5-ąjį straipsnį, nors tai ir ne NATO pratybos, – pridūrė kontradmirolas. – O signalas Maskvai bus toks pat: mes labai rimtai žiūrime į savo įsipareigojimus Europoje“.
Kaip anksčiau pranešė Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas, Vašingtonas ir Varšuva susitarė rengti bendras karines pratybas. „Mes suplanavome visą seriją veiksmų artimiausioms dienoms ir savaitėms, kurie pademonstruos JAV karinį buvimą“, – sakė jis, primindamas, kad Pentagonas nusprendė palikti Lenkijos teritorijoje mažiausiai iki šių metų pabaigos Amerikos naikintuvus F-16, atskridusius į Lasko aviacijos bazę.
Baltijos oro erdvės gynybą stiprinti pasiryžusios 10 valstybių
Baltijos šalių oro erdvės gynybą stiprinti siūlo dešimt užsienio valstybių, pranešė Estijos gynybos ministerija.
Pasak ministerijos atstovo Arturo Jugaste, apie pasirengimą siųsti papildomas pajėgas į Baltijos šalis pranešė JAV, Lenkija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija, Vokietija, Portugalija, Olandija, Kanada ir Turkija. Anot jo, šis sąrašas gali dar plėstis.
A.Jugastė dar paaiškino, kad minėtos šalys siūlo įvairias paslaugas, pavyzdžiui, atsiųsti papildomų naikintuvų, lėktuvų degalų pilstytuvų, AWAKS lėktuvų.
„Kiekvienos šalies indėlis ras pritaikymą, – tęsė A.Jugaste. – Šių šalių kariškiai vykdys savo užduotis ir iš Lietuvos, Šiaulių bazės, ir iš Lenkijos Malborko, taip pat Estijos Emario oro pajėgų bazės“.
A.Jugaste pabrėžė, kad tokios daugybės šalių pasirengimas stiprinti Baltijos šalių priešlėktuvinę gynybą liudija jų ištikimybę NATO kolektyvinės gynybai ir rimtą sąjungininkų požiūrį į regiono saugumą.
„Visa tai įeina į sulaikymo priemonių paketą, kurį praėjusią savaitę priėmė Šiaurės Atlanto Taryba saugumui stiprinti Baltijos jūros regione“, – pažymėjo A.Jugaste.
