Kaip paskelbė J.Sergejevas, per Rusijos karines pratybas, dėl kurių ketvirtadienį buvo pristabdyta Ukrainos antiteroristinė operacija Donecko srityje, pasienyje sutelkta artilerija, raketų sistemos „Grad“, šimtai tankų.
Ukrainos diplomatų teigimu, Rusija bando įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad agresija – invazija į Ukrainą – būtų teisėta, nes ja būtų ginami Rusijos piliečiai ir rusakalbiai.
Slovjanske, kurį ketvirtadienį buvo apsupusios Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pajėgos, penktadienį ir toliau buvo uždarytos parduotuvės, mokyklos, vaikų darželiai. Skelbiama, kad švietimo įstaigose „ilsisi“ mieste įsitvirtinę prorusiški separatistai, pasiruošę žmones naudoti kaip gyvuosius skydus.
20 val. 36 min. Rusijos užsienio reikalų ministras penktadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrui pasakė, kad bet koks smurtas Ukrainoje turi būti sustabdytas, „pirmiausia – (ukrainiečių) armijos ir ginkluotų radikalių nacionalistų naudojimas Pietryčių Ukrainoje“, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Pranešime sakoma, jog per pokalbį telefonu Sergejus Lavrovas ir Frankas-Walteris Steinmeieris sutiko, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) misija turėtų vaidinti aktyvų vaidmenį stengiantis sumažinti įtampą Ukrainoje.
19 val. 50 min. VRM spaudos tarnyba pranešė, kad šiuo metu pagrobti ESBO stebėtojai ir kiti autobusu važiavę asmenys yra Slovjanske, saugumo tarnybos pastate. Jie laikomi įkaitais.
Šiuo metu vyksta derybos su prorusiškų jėgų atstovais. Jie atsisakė paleisti įkaitus, teigdami, kad jiems būtina pabendrauti su kompetentingais Rusijos federacijos organais.
19 val. 20 min. Apie vidurdienį nežinomų asmenų grupė prie įvažiavimo į Slovjanską užgrobė autobusą, kuriame važiavo 7 ESBO stebėtojai, ir nulydėjo jį į miestą, pranešė Ukrainos VRM spaudos tarnyba.
„2014 m. balandžio 25 d. 11 val. 40 min. prie įvažiavimo į Slovjanską iš Kramatorsko pusės nežinomi asmenys sustabdė autobusą su 13 keleivių. Tarp jų buvo 7 ESBO atstovai, 5 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai ir vairuotojas“, - pažymima penktadienio vakare paskelbtame pranešime.
ESBO misijos atstovai į Slovjanską atvyko balandžio 21 d. įvertinti situacijos regione.
Apie tai, kad su ESBO atstovais nutrūko ryšys, buvo pranešta jau prieš kelias valandas, tačiau tada ESBO atstovybė tai paneigė.
Vokietijos gynybos ministerija prieš tai pranešė nebegalinti susisiekti su vokiečių vadovaujama ESBO stebėtojų grupe Slovjanske.
Skelbiama, jog grupę sudaro trys vokiečių kariai, vokiečių kalbos vertėjas ir kariniai stebėtojai iš Čekijos, Lenkijos, Švedijos bei Danijos.
19 val. 05 min. Kad užkirstų galimybę teroristams gauti pastiprinimą, Ukrainos nacionalinė gvardija visiškai užblokavo visus įvažiavimus į Slovjansko miestą.
18 val. 25 min. Odesoje Ukrainos saugumas sulaikė ekstremistus, kurie Rusijos televizijos užsakymu planavo gegužės 9-ąją mušti ir „ciniškai terorizuoti“ į minėjimą susirinkusius karo veteranus. Po to buvo ketinama apkaltinti proukrainietiškas jėgas.
18 val. 20 min. Per penktadienį Kramatorsko oro uoste įvykdytą teroro aktą sudegė sraigtasparnis Mi-8 ir lėktuvas An-2, pranešė oro uosto direktorius Dmitrijus Poduškinas.
„Oro uosto teritorijoje, preliminariais duomenimis, Rusijos kariškiai įvykdė diversinį aktą. Sunaikinti Mi-8 ir An-2. Taip pat nukentėjo oro uosto pastatas. Nukentėjo orlaivio vadas, bet sužeidimas nemirtinas“, - sakė jis.
18 val. 10 min. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad ES užsienio reikalų ministrai greitai susitiks, kad apsvarstytų naujas sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje.
„Jeigu nebus pažangos, turėsime pagalvoti – ir ne tik pagalvoti, bet ir veikti – apie naujų sankcijų variantą“, – sakė A.Merkel.
„Šiam tikslui Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitiks, kai tik galės“, – pridūrė ji.
Šalia diplomatinių pastangų skatinimo bendraujant su Rusija, anot A.Merkel, „mes turėsime veikti, ir manau, kad tai bus bendras Europos veiksmas, ir bendras grupės G-7 veiksmas“.
Taip A.Merkel kalbėjo po pokalbio telefonu šį rytą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir po konferencinio ryšio su kitais Europos šalių lyderiais bei JAV prezidentu Baracku Obama, taip pat ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku, kuris buvo greta A.Merkel.
17 val. 45 min. Grupė buvusių sovietinių ir Europos Sąjungos valstybių penktadienį paragino deeskaluoti įtampą Ukrainoje, atitraukti Rusijos ginkluotąsias pajėgas nuo Ukrainos sienos, pareiškė po šių šalių susitikimo Prahoje Čekijos prezidentas Milošas Zemanas.
„Vieninga rekomendacija Rusijos Federacijai yra tokia: taikus gestas, siekiant deeskaluoti Rusijos ir Ukrainos konfliktą, būtų savo pajėgų atitraukimas nuo Ukrainos sienos“, – sakė M.Zemanas po minėtos grupės šalių vadovų ir kitų aukšto rango asmenų susitikimo.
„Rekomenduojama Ukrainai atlikti šalies decentralizavimą pagal Ženevos konferencijos išvadas“, – dar pridūrė Čekijos prezidentas.
16 val. 57 min. Ukrainos užsienio reikalų ministerija skelbia praradusi kontaktą su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojais, kurie dirba neramiojoje Donecko srityje.
ESBO atstovai kol kas tik paskelbė, kad pagrindinė stebėtojų komanda toliau sėkminga dirba. Esą galbūt Ukrainos pareigūnai turi omenyje papildomą „tikrintojų“ grupę. Tiesa, Ukrainos užsienio reikalų ministerija neatmeta galimybės, kad stebėtojus galėjo pagrobti prorusiški separatistai.
16 val. 25 min. JAV karinis laivas „USS Donald Cook“ paliko Juodosios jūros regioną.
„Aegis“ priešraketine sistema aprūpintas laivas į Egėjo jūrą įplaukė ketvirtadienį. Juodojoje jūroje vis dar plaukioja du NATO laivai: prancūzų radijo žvalgybos laivas „Dupuy de Lome“, šiuo metu prišvartuotas Gruzijos Batumio uoste ir amerikiečių fregata „USS Taylor“ dislokuota Konstancoje, Rumunijoje.
Įtampai Rytų Europoje augant, Juodosios jūros link taip pat plaukia Prancūzijos fregata „Duplex“, Dardanelų sąsiaurį kirsianti po balandžio 27 dienos.
16 val. Donecko Liaudies Respublikos teritorinių hromadų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų atstovų taryba penktadienį patvirtino šių metų gegužės 11 dieną ketinamo surengti referendumo klausimo formuluotę, nurodoma Slovjansko miesto tinklalapyje „Slavgorod“.
Žmonėms pateikiamas toks klausimas: „Ar palaikote Donecko Liaudies Respublikos valstybinio savarankiškumo aktą?“
Šios pačių pasiskelbtos respublikos taryba pavedė Rinkimų komisijai parengti kvietimus ir balsalapius referendumui. Balsavimas, šios tarybos sprendimu, turėtų vykti gegužės 11 dieną nuo 8 iki 22 val.
Nelegalus referendumas, kurio neabejotinai nepripažins nei Ukraina, nei tarptautinė bendruomenė, bus finansuojamas iš visuomeninių organizacijų ir fizinių asmenų savanoriškų aukų.
14 val. 46 min. Ukraina bet kokį jos Rusijos pajėgų įsibrovimą į šalies teritoriją laikys invaziją ir nukaus užpuolikus, penktadienį pareiškė vienas laikinojo prezidento Oleksandro Turčynovo padėjėjas.
„Bet kokį Rusijos karių įvykdytą Ukrainos sienos perėjimą į Donecko arba bet kurios kitose srities teritoriją laikysime karine invazija ir sunaikinsime užpuolikus“, – O.Turčynovo administracijos vadovą S.Pašynskį citavo naujienų agentūra „Interfax“.
„Mes nepriimame melagingų pareiškimų apie humanitarinę misiją“, – pridūrė jis.
14 val. Paaiškėjo, kad penktadienį Donecko srities Kramatorsko miesto aerodrome sraigtasparnis Mi-8 sprogo todėl, kad jį apšaudė snaiperis.
„Sraigtasparnį Kramatorsko aerodrome apšadė snaiperis. Šūvis buvo paleistas į degalų baką. Dėl to įvyko sprogimas“, - sakė Antiteroristinio centro vadovas Vasilijus Krutovas. Anot jo, per sprogimą nukentėjo orlaivio įgulos vadas
13 val. 47 min. Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė esanti pasiruošusi „nešališkoms ir konstruktyvioms“ deryboms su Jungtinėmis Valstijomis, siekiant stabilizuoti padėtį Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, cituodama vieną ministerijos pareigūną.
Pareigūnas sakė, kad kol kas tokio prašymo iš Pentagono negauta, tačiau ministerija pasiruošusi deryboms „dėl padėties normalizavimo Ukrainoje interesų“.
13 val. 45 min. Ukrainos pareigūnai penktadienį patvirtino, kad tęsiama ketvirtadienį pristabdyta antiteroristinė operacija šalies rytuose, ties Slovjansko miestu.
„Ukrainos specialiosios pajėgos pradėjo antrąją operacijos fazę. Nusprendėme visiškai blokuoti Slovjanską ir neleisti į miestą atvykti teroristų pastiprinimui. Operacija tęsiama, jos tikslas – užblokuoti teroristus ir išvengti civilių aukų, – pareiškė laikinojo Ukrainos prezidento Oleksandro Turčynovo administracijos vadovas Serhijus Pašynskis. – Jie yra klasikiniai teroristai, kurie slepiasi už moterų ir vaikų“.
13 val. 10 min. Pranešama, kad pastebėta autobusų kolona, kurioje – link Slovjansko iš vakarų pusės vykstančios Ukrainos pajėgos. Pareigūnus pastebėjo vienas taksistas.
12 val. 50 min. JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry žodžiai apie televizijos kanalą „Russia Today“ yra nepriimtini ir nekultūringi. Tai penktadienį NVS šalių jaunųjų diplomatų forume pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras vadovas Sergejus Lavrovas.
„JAV kaltina mus tuo, kad mes įjungėme – kaip teigė vakar savo nepriimtiname ir prokuroro tonu išdėstytame pareiškime J.Kerry. – Vladimiro Putino propagandos mašiną „Russia Today“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.
„Taip atsiliepti apie žiniasklaidos priemones nelabai kultūringa“, – pabrėžė S. Lavrovas.
Anot ministro, jis „gali suprasti J.Kerry, kadangi „Russia Today“ dabar sudaro rimtą konkurenciją CNN ir kitoms Vakarų žiniasklaidos priemonėms“.
„Rusia Today“ užkariavo didžiulę auditoriją ir Jungtinėse Valstijose, ir Vakarų Europoje, jau nekalbant apie Lotynų Ameriką ir arabų pasaulį. Mes aktyviai remsime šį nepriklausomą požiūrį, alternatyvų tam, ką mums tvirtina Vakarų propaganda”, – pabrėžė S. Lavrovas.
Ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius J.Kerry per spaudos konferenciją Vašingtone pavadino televizijos kanalą „Russia Today“ Rusijos propagandos ruporu.
Pasak J.Kerry, kanalas buvo įkurtas Rusijos prezidento V. Putino fantazijoms apie jo vaidmenį pasaulyje propaguoti.
„Jie visą laiką varo propagandą ir iškraipo faktus apie tai, kas vyksta arba nevyksta Ukrainoje“, – pareiškė J.Kerry.
12 val. 35 min. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad Rusija nori sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, okupuodama Ukrainą „karinėmis ir politinėmis“ priemonėmis bei kurstydama konfliktą, kuris gali išplisti visoje Europoje.
„Pastangos sukelti karinį konfliktą Ukrainoje ves prie karinio konflikto Europoje, – A.Jaceniukas sakė per televizijos tiesiogiai transliuojamą laikinosios vyriausybės posėdį. – Pasaulis dar neužmiršo Antrojo pasaulinio karo, bet Rusija jau nori pradėti Trečiąjį pasaulinį karą.“
Abiem šalims telkiant pajėgas prie bendros sienos, A.Jaceniukas pasitelkė itin griežtą retoriką žodžių kare, kaltindamas Maskvą, jog ji elgiasi kaip „gangsterė“, palaikydama „teroristus“.
„Aišku, kad Rusijos tikslas – sužlugdyti rinkimus Ukrainoje, pašalinti provakarietišką ir proukrainietišką vyriausybę bei okupuoti Ukrainą politinėmis, taip pat karinėmis priemonėmis“, – pridūrė premjeras.
A.Jaceniukas ragino Maskvą vykdyti savo įsipareigojimus – įtikinti prorusiškus aktyvistus rytų Ukrainoje sudėti ginklus pagal keturšalį susitarimą, praeitą savaitę sudarytą Ženevoje. Tą sutartį sudarė Rusija, Ukraina, taip pat Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES), palaikančios Kijevo vyriausybę.
„Rusijos palaikymas teroristams ir banditams, kurie kankina taikius piliečius, yra tarptautinis nusikaltimas. Tai nusikaltimas žmoniškumui“, – sakė premjeras.
„Jeigu Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir visa tarptautinė bendruomenė toliau išliks vieninga ir veiks kartu, kad įtikintų Rusiją vykdyti savo įsipareigojimus, tuomet mes išlaikysime taiką, stabilumą ir tarptautinę saugumo sistemą, kurią Rusija nori sugriauti“, – pažymėjo jis.
12 val. 30 min. Rusijos kariai, dalyvaujantys pratybose netoli sienos su Ukraina, priartėjo maždaug už vieno kilometro nuo sienos, tačiau jos nekirto, penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministras.
Naujienų agentūra „Interfax“ citavo ministrą Mychailą Kovalą, kuris sakė, kad Rusijos pajėgų kolona priartėjo maždaug kilometro atstumu nuo sienos ir kad tose pratybose taip pat dalyvauja aviacija.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiruošusios atremti bet kokią agresiją“, – pabrėžė jis.
12 val. 10 min. Pranešama apie sprogimus kariniame Kramatorsko oro uoste, esančiame visiškai netoli Slovjansko. Karinių ir politinių tyrimų centro Kijeve analitikas Dmytro Tymčukas pranešė, kad sprogo sraigtasparnis. Kodėl, neaišku – gali būti, kad oro uostą vėl puola separatistai, bet pareigūnai Kijeve leido suprasti, jog sraigtasparnis sprogo dėl techninių priežasčių.
Tiesa, vėliau paskelbta, kad sraigtasparnį „Mi8“ ir lėktuvą „AN2“ susprogdino „teroristai“ – prorusiški separatistai.
Vyriausybės jungtinio operatyvinio Antiteroristinio centro (ATC) vadovas Vasylis Krutovas sakė per spaudos konferenciją Kijeve, kad sprogimą sukėlė snaiperio kulka, pataikiusi į transporto sraigtasparnio Mi-8 degalų baką, kai orlaivis nutūpė Kramatorsko aerodrome.
Pasak kitų šaltinių, į sraigtasparnį buvo šauta iš raketinio granatsvaidžio.
10 val. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas naktį į penktadienį pareiškė, kad antiteroristinė operacija šalies pietryčiuose nebuvo nutraukta dėl Rusijos karinių pratybų prie Ukrainos sienos, praneša „RIA Novosti“.
Anksčiau vietos žiniasklaida informavo, kad Ukrainos kariškiai nutraukė specialiąją operaciją šalies pietryčiuse dėl Rusijos karinių pratybų dviejų valstybių pasienyje. Ketvirtadienį RF gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad dėl padėties Ukrainos pietryčiuose pradedamos Pietų ir Vakarų karinių apygardų pratybos.
„Antiteroristinė operacija dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo grėsmės nebuvo nutraukta, nors daugelis žiniasklaidos priemonių paskubėjo tai pranešti. Ši informacija neatitinka tikrovės.
Operacija tęsiama. Teroristai turėtų saugotis visą parą. Taikiems gyventojams nėra ko bijoti“, – rašo ministras savo puslapyje „Facebook“ socialiniame tinkle. Vokietija siūlo pasiųsti JAV, ES ir Rusijos pareigūnų delegaciją į Ukrainos „karštuosius taškus“
Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga (ES) ir Rusija turėtų pasiųsti aukšto lygio jungtinę delegaciją į Ukrainos „karštuosius taškus“ kartu su vietos pareigūnais, siekiant pademonstruoti politinį palaikymą balandžio 17 dieną Ženevoje sudarytam susitarimui, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris.
JAV pareigūnai vis labiau praranda kantrybę dėl, anot jų, Rusijos nevykdomų įsipareigojimų pagal tą susitarimą, kuris turėjo padėti sumažinti įtampą Ukrainos krizėje.
Laiške, adresuotame Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO), F.W.Steinmeieris nurodė, kad tarptautinės bendruomenės susitarimui spręsti tą krizę reikalingas „regimas politinis palaikymas“.
Ministro nuomone, tokiu palaikymo ženklu galėtų tapti „bendra aukšto lygio kelionės su visų keturių Ženevos susitarimą pasirašiusių šalių atstovais į Kijevą, rytinę ir vakarinę šalies dalis“.
F.W.Steinmeieris pasiuntė šį laišką Šveicarijos užsienio reikalų ministrui Didier Burkhalteriui Didjė Burkhalteriui, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ESBO. To laiško ištraukas penktadienį paskelbė dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, kuris nurodė, kad jo kopijos taip pat buvo pasiųstos Vašingtonui, Maskvai, Briuseliui ir Kijevui.
„Svarbu greitai pasiekti regimų pokyčių gyventojams“, – rašo F.W.Steinmeieris.
Pagal Rusijos, Ukrainos, JAV ir ES Ženevoje pasirašytą susitarimą reikalaujama, kad ginklus turėtų sudėti neteisėtos ginkluotos grupuotės, tarp jų prorusiški sukilėliai, užėmę apie 12 vyriausybinių pastatų rytiniame Ukrainos regione, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai.
Pesimistas B.Obama paruošė naujas sankcijas Rusijai JAV ir Rusija toliau svaidosi abipusiais kaltinimais, ragindamos prisiimti atsakomybę dėl krizės Ukrainoje. Amerikos prezidentas Barackas Obama vėl įspėjo Maskvą, kad Kremliui gresia naujos ekonominės sankcijos. Tiesa, jis pripažino, kad suvaržymai nieko nepakeis, jei jų nesigriebs ir Vašingtono partneriai Europoje, skelbia AP.
Toks atviras B.Obamos pesimizmas tik parodo, kad JAV galimybės neleisti Rusijai siautėti Ukrainoje ir žlugdyti gegužės 25-osios prezidento rinkimų yra ribotos. Diplomatinis susitarimas Ženevoje jau žlugęs, o Rusija toliau grasina tvirtu atsaku, jei šalies piliečiai Ukrainoje atsidurs pavojuje.
Apetito kariniam atsakui B.Obama neturi, tad yra priverstas viltis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsitrauks prispaustas serijos ekonominių sankcijų, kurių taikinys – artimiausi jo aplinkos žmonės. Bet tokių sankcijų veiksmingumas priklauso ir nuo Europos Sąjungos šalių, kurių finansiniai saitai su Rusija užtektinai tvirti tam, kad suvaržymai bumerango efektu pakenktų ir jų ekonomikoms.
„Suprantu, kad papildomos sankcijos gali nepaveikti V.Putino skaičiavimų, – pareišė į turą po Azijos šalis išsirengęs B.Obama. – Ar sankcijos ką nors pakeis, priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo kitų šalių ryžto“.
Rusijai - griežtas J.Kerry žodis
Griežtame pareiškime J.Kerry dar ketvirtadienį paragino Maskvą padėti sušvelninti krizę Ukrainoje, priešingu atveju, gresia papildomos sankcijos.
Prieš tai Rusija paragino JAV priversti Kijevą nutraukti reidus prieš prorusiškai nusiteikusius separatistus šalies rytuose. Po reidų Rusija paskelbė apie naujas karines pratybas prie sienos su Ukraina.
Prorusiški separatistai, nepaisydami centrinės vyriausybės Kijeve, užėmė rytinių miestų administracinius pastatus.
J.Kerry negailėjo gerų žodžių laikinajai valdžiai Kijeve ir teigė, kad ji laikėsi balandžio 17 dieną Ženevoje sudaryto susitarimo dėl krizės deeskalacijos.
„Nė vienas Rusijos pareigūnas viešai per televiziją Ukrainoje neparagino separatistų paremti Ženevos susitarimą, atsitraukimą, ginklų sudėjimą ir pasišalinimą iš pastatų“, – kalbėjo J.Kerry.
J.Kerry apkaltino rusų žiniasklaidą prezidento Vladimiro Putino „fantazijos“ apie įvykius Ukrainoje skleidimu ir pareiškė, kad Maskva ir toliau „finansuoja, koordinuoja ir aprūpina gerai ginkluotą separatistų judėjimą Donecke“.
J.Kerry pabrėžė, kad JAV žvalgyba neabejoja, jog Rusija „turi svarbų vaidmenį destabilizuojant situaciją Rytų Ukrainoje“. JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad Rusijai lieka vis mažiau laiko pakeisti savo kursą. Jeigu Maskva nepasirinks šio kelio, JAV yra pasiruošusios įvesti papildomas sankcijas.
Pasaulis nori JAV vadovavimo
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris ketvirtadienį sakė, jog Amerikos sąjungininkai nori, kad ji visame pasaulyje demonstruotų stiprią lyderystę.
Pasak J.Boehnerio, kitos šalys žvelgia į Jungtines Valstijas tikėdamosi jų vadovavimo, o 150 karių Lenkijoje, taip pat – planuojami kontingentai dar trijose Europos šalyse, yra žingsnis teisinga kryptimi. Pirmųjų 150 desantininkų atvykimas trečiadienį į bendras pratybas Lenkijoje yra laikomas ženklu, kad prezidento Baracko Obamos administracija yra įsipareigojusi dėl saugumo Europoje, kai didėja įtampa dėl konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos.
„Jie maldauja mūsų vadovauti ir jie nori, kad mes vadovautume, – per Midltauno klubo „Rotary“ pusryčius sakė J.Boehneris. – Ir aš turiu pasakyti, jog buvau patenkintas vakar vakaro naujienomis, kad prezidentas iš tikrųjų siunčia karius į Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją“.
J.Boehneris nurodė, kad Amerikos lyderystė parodo pasauliui, „kokios yra taisyklės“, ir JAV sąjungininkai nori daugiau tokios lyderystės.
„Kai Amerika nevadovauja, kai Amerika nėra stipri, blogi žmonės žino, kad gali nebaudžiami pakelti galvas“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkas.
Jungtinėms Valstijoms - reikalavimas iš Rusijos
Rusija ketvirtadienį pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos priverstų Ukrainos valdžią sustabdyti karinę operaciją pietryčių Ukrainoje ir atitraukti savo ginkluotąsias pajėgas.
Spausdama Vašingtoną imtis veiksmų įtampai mažinti po to, kai Ukrainos pajėgos nukovė apie penkis prorusiškus sukilėlius, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ši padėtis „reikalauja skubių veiksmų, kurie priverstų JAV globojamą Kijevo valdžią elgtis santūriai ir nenaudoti jėgos“.
„Tikimės, kad JAV pagaliau imsis skubių priemonių, siekiant deeskaluoti padėtį, – sakoma URM pranešime. – Vašingtonas turi priversti dabartinę Ukrainos vadovybę nedelsiant sustabdyti karinę operaciją (Ukrainos) pietryčiuose, užtikrinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių ir jos jėgos struktūrų atitraukimą į nuolatinės dislokacijos vietas.“
„Kol kas nieko nepadaryta, kad būtų išspręstas šis neatidėliotinas uždavinys, – pridūrė ministerija. – Tikimės, kad Vašingtonas visiškai supranta savo atsakomybę už tai, kas vyksta.“
Ministerija pabrėžė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį planuoti pokalbiai telefonu tarp užsienio reikalų ministro S.Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus J.Kerry neįvyko „dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo Maskvos“.
Pranešime sakoma, kad penktadienį numatyto J.Kerry ir S.Lavrovo pokalbio išvakarės Rusija „dar kartą primygtinai ragina panaudoti visą savo įtaką laikinajai vyriausybei Kijeve, kad ją paprotintų ir įtikintų susilaikyti nuo neapdairių žingsnių, stumiančių Ukrainą vis giliau į krizės bedugnę“.
Be to, S.Lavrovas vakar dar kartą apkaltino Vašingtoną iškraipant tarptautinį susitarimą dėl Ukrainos – pateiktais papildomais reikalavimais Maskvai.
„Rusija tvirtai rems konflikto deeskalavimą remiantis Ženevoje suderinta kompromisine prieiga, bet, noriu pasakyti, kad čia negali būti kokių nors vienašališkų reikalavimų, o mums juos bando pateikti“, – sakė S.Lavrovas per jaunų NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos) diplomatų forumą Maskvoje.
„Visų pirma, aš turiu omenyje JAV, kurios apskritai turi stulbinamą sugebėjimą apversti (dalykus) aukštyn kojomis“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas.
Parengė Gintaras Radauskas
