„Norėčiau pažymėti, kad tai buvo avantiūra, arba provokacija, nesu tikras, siųsti šiuos žmones į karštąjį tašką“, – sakė Andrejus Kelinas, kuris atstovauja Rusijai ESBO būstinėje Vienoje.
Iš viso 12 vyrų – aštuoni užsieniečiai ir keturi ukrainiečiai, yra separatistų sulaikyti Slovjanske nuo penktadienio.
Sekmadienį dalis jų buvo išrikiuoti prieš kameras, o separatistai vadino karinius stebėtojus „karo belaisviais“ ir sakė, kad norėtų juos išmainyti į asmenis, kuriuos laiko suėmę Ukrainos pareigūnai.
Vienas iš sulaikytųjų buvo paleistas sekmadienį vakare, dėl sveikatos, o kiti liko įkalinti.
„Žmonės laukia operacijas ar agresijos bet kurią akimirką, taigi, padėtis itin įtempta. Štai kodėl buvo visiškai neatsakinga siųsti žmones į šį regioną į šokią įtampą“, – sakė A.Kelinas žurnalistas išėjęs iš skubiai sušaukto ESBO posėdžio, kuriame buvo aptariama krizė Ukrainoje.
Šis rusų diplomatas pakartojo, kad Maskva nori, jog stebėtojai būtų paleisti. Jis pridūrė, kad dėl to ne tik skelbiami pareiškimai, bet ir daromi „kai kurie veiksmai“.
Šveicarijos prezidentas Didier Burkhalteris, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), pirmadienį ragino nemokėti išpirkų už įkaitų išlaisvinimą, nes gauti pinigai tik skatina nusikaltėlius rengti daugiau pagrobimų.
„Yra daugybė įrodymų, kad iš sumokėtų išpirkų yra finansuojama papildoma teroristinė veikla, skatinami nauji grobimai“, – kalbėjo D.Burkhalteris.
„Efektingiausias būdas šiam modeliui sugriauti – taikyti ir propaguoti išpirkų nemokėjimo politiką“, – pridūrė Šveicarijos prezidentas.
Kalbėdamas Interlakene vykstančioje atviroje ESBO konferencijoje dėl organizacijos vaidmens atsiliepiant į šių dienų „teroristinius“ iššūkius D.Burkhalteris pabrėžė, jog „norėdami nugalėti terorizmą mes privalome efektyviai nutraukti jo finansavimą“.
Klausimas, ar šalis turi mokėti išpirką už savo piliečių išlaisvinimą yra prieštaringas, visuomenė dažnai spaudžia savo vyriausybes daryti viską, kad užtikrintų saugų įkaitų sugrąžinimą.
D.Burkhalteris pripažino, jog „išpirkų nemokėjimo principo taikymas yra politika, kurios nelengva laikytis“, bet sakė esąs „įsitikinęs, kad tai yra nepakeičiama pagrobimų prevencijos priemonė, turinti atbaidyti potencialius įkaitų grobėjus“.
D.Burkhalteris taip pat paragino šalis bendradarbiauti „teroristinio pagrobimo“ atvejais ir sakė, jog šalys turi bandyti neleisti savo piliečiams keliauti arba užsiimti veikla didelio pagrobimo pavojaus vietose.
Dviejų dienų konferencijoje, kurioje taip pat turėjo būti kalbama apie žmogaus teises, kovą su terorizmu ir užsienio kovotojų problemą tokiose vietose kaip Sirija, daug dėmesio buvo skirta krizei Ukrainoje.
„Ukrainos krizė išryškino, kaip gali skirtis išorinių grėsmių suvokimas ESBO teritorijoje. Kitas šio skirtumo poveikis – augantis nesaugumas ir neužtikrintumas“, - sakė jis.
Slovjanske maištininkai yra sulaikę grupę ESBO stebėtojų ir neketina jų paleisti. Žiniasklaidai tarptautiniai pareigūnai buvo pristatyti kaip „karo belaisviai“.
Pareiškęs, kad įkaitų ėmimas „neleistinas“ ir kad ESBO daro viską, ką gali, kad įkaitai būtų saugiai sugrąžinti, D.Burkhalteris pabrėžė, kad negali būti ir kalbos apie išpirką.
„Mes norime, kad jie būtų paleisti, bet mes nesvarstome išpirkos varianto'“, – pažymėjo jis.
