Apie „jau tuoj“ žlugsiančias Vakarų ekonomikas trimituojanti Kremliaus propaganda kurį laiką viešai puoselėjo idėją pereiti nuo dolerių ir eurų prie kitų valiutų.
Vienas karščiausiai tokią idėją palaikiusių buvo būtent S.Glazjevas.
Šis į pirmąjį JAV nepageidaujamų asmenų sąrašą patekęs Kremliaus valdininkas pareiškė, kad Rusiją išgelbėti nuo Vakarų sankcijų įmanoma.
Dar neseniai Rusijos pareigūnai kone mušėsi į krūtinę – jokios Vakarų sankcijos mums nebaisios. Bet padėtis, regis, krypsta į blogąją pusę.
Prorusiškiems ir Kremliaus remiamiems separatistams Rytų Ukrainoje grobiant tarptautinius stebėtojus, susidorojant su proukrainietiškais aktyvistais ir net Kijevą palaikančiais pareigūnais, kaltinama būtent Maskva.
Anot Vašingtono ir Briuselio, tai Rusija remia separatistus Rytų Ukrainoje ir kursto konfliktą – už tai Kremlius jau sulaukė sankcijų ir, tikėtina, užsitrauks naujų. Taigi kaip jų išvengti?
Radikalus pasiūlymas
S.Glazjevas pasiūlė radikalią išeitį: esą atsiskaitymus už dujų bei naftos eksportą tereikia skubiai pervesti į rublines sąskaitas. Taip pat reikia atsiimti NATO šalių bankuose laikomas Rusijos centrinio banko ir vyriausybės auksu padengtas valiutos atsargas, grąžinti į šalį visas valstybines vertybes – brangiuosius metalus, meno kūrinius.
S.Glazjevas taip pat pasiūlė paaiškinti gyventojams valiutinių depozitų pervedimo į rublius tikslingumą, o verslui – užsienio kreditus pakeisti rubliniais.
Ateityje prezidento patarėjas taip pat mano esant reikalinga sugriežtinti stambių neprekybinių valiutinių operacijų kontrolę ir įvesti kapitalo išvežimo mokestį.Iš esmės S.Glazjevas pasiūlė Rusijai „atsiskirti“ nuo Vakarų pasaulio, pirmiausia – nuo pasaulinės valiutinės-finansinės sistemos.
Kremlius neliko sužavėtas
Abejojančių tokiu viešojoje erdvėje tik tarp nacionalistine isterija susirgusių rusų gana populiariu pasiūlymu netrūksta. Kategoriškai prieš tokį „receptą“ pasisakė buvęs Finansų ministerijos vadovas Aleksejus Kudrinas.
„S.Glazjevas siūlo įvesti Rusijai griežtesnes sankcijas nei Vakarų“, – pareiškė A.Kudrinas, kurį palaiko dauguma šalies autoritetingiausių ekonomistų ir žiniasklaida.
Bet įdomu tai, kad praėjus dienai po S.Glazjevo pasiūlymų paviešinimo žiniasklaidoje prezidentas V.Putinas surengė keturių valandų uždarą pasitarimą su vyriausybės ekonomistais.
Buvo svarstomi veiksmų variantai, jei prieš Rusiją bus įvestos plataus masto ekonominės sankcijos. Iš ekonominių ekspertų į šį pasitarimą buvo pakviestas būtent A.Kudrinas, o ne S.Glazjevas.
Ir bent jau kol kas kokių nors rimtų „atsakomųjų žingsnių“ dėl sankcijų išplėtimo Maskva neketina žengti.
Izoliacijos rusai nebijo?
Kremlius dabar užsiėmęs kitais reikalais: artimiausia V.Putino aplinka aktyviai rengia prezidento vizitą į Pekiną gegužę.
Kinijoje numatyta pasirašyti strateginį dujų kontraktą, bet darbotvarkė bus kur kas turiningesnė. Būtent į Kiniją dabar Kremlius žvelgia kaip į alternatyvą „gęstantiems“ ekonominiams ryšiams su Vakarais.
S.Glazjevo varianto nepalaiko ir Rusijos gyventojai: Centrinio banko duomenys rodo, kad rubliniai indėliai šalyje mažėja, o valiutiniai greitai auga. Bet tai vos ne vienintelis rodiklis, bylojantis apie eilinių rusų susirūpinimą dėl įtampos su Vakarais.
Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centro duomenimis, kas antras rusas (50 proc.) mano, kad Rusijos izoliacija nuo Vakarų itin mažai tikėtina, o 13 proc. tėvynainių įsitikinę, jog tai faktiškai neįmanoma.
Bet jei tokia izoliacija įvyktų, 47 proc. rusų įsitikinę, kad ji niekaip nepaveiks šalies.
Neigiamų Rusijos izoliacijos nuo Vakarų pasekmių labiausiai baiminasi nedideles pajamas gaunantys žmonės. Jie įsitikinę, kad dėl Rusijos vaidų su Vakarais pakils prekių kainos, pirmiausia – maisto produktų. Turtingesnius žmones labiau domina, ar Vakarai nesugriežtins rusams vizų režimo.
„Rusų požiūrį į sankcijas galima apibūdinta posakiu „mus gąsdina, o mums nebaisu“. Ir tai suprantama: juk jokių ekonominių sankcijų iki šiol nėra, yra tik asmeninės – trims dešimtims politikų ir verslininkų.
Toli gražu ne visi rusai žino šiuose sąrašuose figūruojančius verslininkus, o apie valdininkus sako: „ O ko jiems važinėti po užsienius, tegu dirba mūsų labui!“ – sakė Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centro generalinis direktorius Valerijus Fiodorovas.
Padėtis Ukrainoje toliau kaista
JAV ir Europos Sąjunga (ES) augant įtampai vakar rengėsi paskelbti naujas sankcijas Rusijai.
Ukrainos Slovjansko meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas sakė, kad savaitgalį sulaikyti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) kariniai stebėtojai gali būti paleisti mainais į federalizacijos šalininkų, kuriuos įkaitais laiko Kijevo valdžia, išlaisvinimą.
Įkaitais ESBO stebėtojus ir Ukrainos karininkus paėmę separatistai juos įtaria šnipinėjimu.
Tuo metu Ukrainos saugumas išsiaiškino, kas iš tiesų slepiasi po diversijoms Donecko ir Luhansko apskrityse vadovaujančio Igorio Strelkovo pseudonimu – tai Rusijos pulkininkas Igoris Girkinas.
Jis ne kartą lankėsi Ukrainoje, taip pat ir vasario 26 d., kai buvo užimtas Krymo Aukščiausiosios Rados pastatas ir prasidėjo pusiasalio aneksija. Būtent jis davė ir įsakymą pagrobti ESBO stebėtojus.
Kitame Rytų Ukrainos mieste – Charkove buvo įvykdytas pasikėsinimas į prorusiškomis pažiūromis garsėjantį vietos merą Henadijų Kernesą. Jis buvo pašautas ir sunkiai sužeistas.
O štai prie Slovjansko, toje pat vietoje, kur buvo rasti Horlivkos miesto tarybos nario Volodymyro Rybako ir Kijevo studento Jurijaus Popravkos palaikai, rastas dar vienas lavonas su smurtinės mirties požymiais. Nužudyto asmens tapatybė kol kas neatskleidžiama.
Neramu buvo ir Donecke. Čia užimtas apskrities televizijos ir radijo perdavimo centras. Kol kas Ukrainos kanalai tebetransliuojami, tik vietoj 27-ojo kanalo transliuojamas Rusijos kanalas „Rosija 24“.
