Rusijai – naujos Vakarų šalių sankcijos, Ukrainai – nuostoliai

Ministras pirmininkas Stephenas Harperis apie naujas sankcijas paskelbė pirmadienį kaip ir JAV bei Europos Sąjunga (ES). Devyniems rusams taip pat bus draudžiama atvykti į šalį.

„Mūsų vyriausybė labai aiškiai parodė, jog bet kokie bauginimai ir veiksmai, destabilizuojantys Ukrainos vyriausybę, turės padarinių, – sakoma pranešime. – Kol Rusija aiškiai neparodys pagarbos Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, Kanada tęs darbą su sąjungininkėmis ir panašų požiūrį turinčiomis valstybėmis siekiant padidinti spaudimą Rusijai toliau ekonomiškai ir politiškai ją izoliuojant.“

Pirmadienį griežtesnių veiksmų taip pat ėmėsi ES, įšaldžiusi 15 asmenų, kaip įtariama susijusių su neramumais Rytų Ukrainoje, sąskaitas ir paskelbusi vizų išdavimo sankcijas.

Baltieji rūmai pareiškė, kad Rusijos vaidmuo rytiniuose Ukrainos miestuose neslūgstant smurtui yra neginčijamas ir pabrėžė, kad JAV bei jų sąjungininkės yra pasiruošusios svarstyti griežtesnes baudžiamąsias priemones.

Japonija neįsileis 23 rusų

Panašios reakcijos Rusijos veiksmai susilaukė ir Tokijuje. Japonija antradienį paskelbė uždraudusi išduoti vizas 23 asmenims, kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga (ES) išplėsdama sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.

Maskva jau anksčiau pasmerkė „Šaltojo karo taktiką“, reaguodama į naujas JAV ir ES sankcijas, paskelbtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiems sąjungininkams Ukrainoje ir Rusijoje.

„Japonija reiškia didelį susirūpinimą, jog Rusijos veiksmai, pažeidžiantys Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, įskaitant Krymo aneksiją, tęsiasi“, – sakoma užsienio reikalų ministro Fumio Kishidos pranešime.

URM neatskleidė 23 asmenų, kuriems bus taikomas naujausias draudimas išduoti vizas, vardų, pareigų ir pilietybės. Vienas ministerijos pareigūnas sakė, kad Japonijos sąrašas pagrįstas sąrašais, kuriuos parengė JAV ir ES.

Naujausios JAV sankcijos, apie kurias buvo paskelbta pirmadienį, bus taikomos veikėjams, tokiems kaip V.Putino draugas Igoris Sečinas, vadovaujantis naftos milžinei „Rosneft“. Tiems asmenims bus draudžiama išduoti Amerikos vizas, taip pat bus įšaldyti jų aktyvai.

Japonijos premjeras Shinzo Abe, antradienį išvyko į dešimt dienų truksiančią kelionę po Europą, kuri jam tikriausiai bus labai nelengva. Vyriausybės vadovas turi rasti pusiausvyrą, palaikydamas kitas Didžiojo septyneto (G-7) valstybes, smerkiančias Rusiją, tačiau tuo pačiu išlaikydamas darbinius ryšius su Maskva, Tokijui siekiant diversifikuoti energetikos išteklių importą, kai Japonijoje atsisakoma atominių jėgainių po 2011 metų Fukušimos branduolinės krizės.

Kai Rusija kovą pripažino Ukrainos Krymo regiono paskelbtą nepriklausomybę, Japonija sustabdė derybas su Maskva dėl vizų režimo sušvelninimo, taip pat įšaldė dar nepradėtas derybas dėl naujos investavimo sutarties.

Maskva tikina JAV nesiveršianti į Ukrainą

Rusija patikino Jungtines Valstijas, kad nepasiųs savo ginkluotųjų pajėgų į Ukrainą, pirmadienį pranešė JAV Gynybos departamentas.

„Gynybos sekretorius Chuckas Hagelis šiandien kalbėjosi telefonu su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu. S.Šoigu dar kartą patikino, kad Rusijos pajėgos neįsiverš į Ukrainą“, – sakoma Pentagono atstovo kontradmirolo Johno Kirby pranešime.

J.Kirby sakė, kad Ch.Hagelis ir S.Šoigu aptarė įvairius klausimus, susijusius su padėtimi Ukrainoje, o gynybos sekretorius prašė Rusijos paaiškinti savo ketinimus dėl Rytų Ukrainos.

Ch.Hagelis ragino Rusiją nutraukti „destabilizuojančią įtaką Ukrainoje ir perspėjo, kad tęsiama agresija dar labiau izoliuotų Rusiją ir darytų dar didesnį diplomatinį bei ekonominį spaudimą“, – sakė J.Kirby.

Pentagono vadovas taip pat „pabrėžė, kokia pavojinga padėtis išlieka, ir išreiškė troškimą rasti atsakingą kelią į priekį“, pridūręs, kad Ukraina turi būti įtraukta į diplomatines derybas, rašo kontradmirolas.

Be to, Ch.Hagelis prašė Maskvos pagalbos „siekiant, kad būtų paleisti septyni Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) inspektoriai, šiuo metu laikomi Rytų Ukrainoje“.

Tuos septynis stebėtojus penktadienį netoli Slovjansko miesto sučiupo prorusiški separatistai, kuriuos jie įvardijo „karo belaisviais“. Sukilėliai nori juos iškeisti į kai kuriuos asmenis, suimtus Ukrainos vyriausybės.

Maskva pažymėjo, jog kalbėdamasis telefonu su Ch.Hageliu S.Šoigu paragino Jungtines Valstijas sušvelninti toną, kalbant apie Ukrainos krizę.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pirmadienį pareiškė, jog nėra ženklų, kad Ukrainai grėstų Rusijos invazija, nors abiejų valstybių pasienyje sutelktos didžiulės rusų pajėgos.

„Šiuo metu nematome jokio ženklo, kuris rodytų, kad esama Rusijos invazijos į Ukrainos grėsmės“, – sakė F.W.Steinmeieris per spaudos konferenciją Osle ir pridūrė, kad pajėgų sutelkimas yra grėsmė.

„Kaip toliau klostysis situacija? Labai sunku pasakyti, – sakė ministras. – Netgi nežinau, kas nutiks artimiausiomis dienomis, jau nekalbant apie ateinančias savaites.“

Savo ruožtu Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė įšaldžiusi aktyvus ir uždraudusi išduoti vizas 15-ai Ukrainos bei Rusijos piliečių, įskaitant Rusijos premjero pavaduotoją Dmitrijų Kozaką ir Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Liudmilą Švecovą, tačiau nepaskelbė jokių sankcijų Rusijos verslo lyderiams.

Į antradienį paskelbtą sąrašą dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje taip pat įtrauktas Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir Ukrainos prorusiškų separatistų lyderiai.

Tačiau į jį nepateko Rusijos energetikos milžinių vadovai, tokie kaip „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, kuris buvo įtrauktas į pirmadienį JAV paskelbtą naują sankcijų sąrašą.

Į 15-os asmenų sąrašą įtraukti šeši vadinamųjų Ukrainos savigynos pajėgų ir „Donecko liaudies respublikos“ vadovai. Sąraše yra organizacijos „Luhansko gvardija“ lyderis Germanas Prokopivas, vadinamosios Pietryčių armijos vadas Valerijus Bolotovas, „Donecko liaudies respublikos“ lyderis Andrejus Purginas, vienas iš „Donecko liaudies respublikos“ vadovų Denisas Pušilinas, Donbaso liaudies pašauktinių vadas Sergejus Cyplakovas, taip pat Igoris Strelkovas, kurį ES įvardija kaip „Rusijos Federacijos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) narį“.

Be to, sąraše tarp devynių Rusijos politikų ir kariškių figūruoja RF prezidento įgaliotasis atstovas Krymo federalinėje apygardoje Olegas Belavencevas, Krymo reikalų ministras Olegas Saveljevas, Sevastopolio gubernatoriaus pareigas einantis Sergejus Meniailo, Krymo atstovė Federacijos Taryboje Olga Kovitidi, valstybės Dūmos vicepirmininkas Sergejus Neverovas ir Generalinio štabo GRU viršininkas Igoris Sergunas.

„Dar 15-ai asmenų, atsakingų už veiksmus, kurie kenkia ar kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, bus įvestas kelionių draudimas ir įšaldytas jų turtas ES teritorijoje“, - sakoma pirmadienį paskelbtame ES Tarybos pareiškime.

Įšaldomi šių asmenų aktyvai Europos bankuose, uždrausta išduoti jiems vizas kelionėms į ES šalis. Sankcijos įsigaliojo iš karto po to, kai atitinkamas ES Tarybos nutarimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Dabar ES taikys sankcijas iš viso 48 žmonėms, siejamiems su Rusijos veiksmais, pažeidžiančiais Ukrainos teritorinį vientisumą.

JAV laikėsi daug griežtesnės pozicijos negu ES, bausdamos Rusiją dėl Ukrainos krizės. Tačiau Bendrija yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų energetikos išteklių ir palaiko glaudžius prekybos ryšius su Maskva.

ES iki šiol skelbė sankcijas tik asmenims, o ne bendrovėms. Europos Komisija šiuo metu svarsto galimas griežtesnes ekonominės sankcijas, kurios galėtų paveikti prekybą arba Rusijos energetikos ir finansų sektorius.  Gerasimovas ir Ukrainos prorusiškų separatistų lyderiai.

Ukraina neteko mažiausiai 80 mlrd. JAV dolerių po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Tačiau prognozuojami dar didesni nuotoliai įskaičiavus prarastas pajamas ir galimų energijos išteklių Juodojoje jūroje vertę, skelbia „Reuters“.

Teisingumo ministras Pavlas Petrenka sakė, kad Kijevas kreipsis į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) dėl bylos prieš Rusiją, taip pat karo nusikaltimais įtariami individualūs asmenys ar tie, kurie nepritaria teritoriniam vientisumui, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Bet kokia Krymo teritorijoje esanti valstybės nuosavybė yra Ukrainos nuosavybė, o Rusijai tenka visiška atsakomybė dėl valstybinių bendrovių, ministerijų ir departamentų patirtų nuostolių, – per spaudos konferenciją sakė P.Petrenka. – Šiandien nuostoliai siekia 950 mlrd. grivinų. Į nuostolius neįeina prarastas pelnas ir mineralų vertė.“

Analitikai skaičiuoja, kad energijos išteklių, kuriuos galimai sudaro 165,3 mlrd. kubinių metrų dujų ir 44 mln. metrinių tonų naftos, vertė siekia nuo 800 mln. iki 1,2 mlrd. JAV dolerių.

Pasak P.Petrenkos, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba pritarė pasiūlymui imtis teisinių veiksmų dėl praėjusį mėnesį Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, kuri sukėlė didžiausią Rytų ir Vakarų konfrontaciją nuo Šaltojo karo laikų.

Kijevas paduos Rusiją į EŽTT, kuri kaltinama pažeidus teritorinį vientisumą. Taip pat bus pradėtos baudžiamosios procedūros prieš pareigūnus, kurie laikomi atsakingais už Krymo aneksijos suplanavimą, pridūrė P. Petrenka.

JAV paskelbė trečią sankcijų etapą Rusijos pareigūnams ir įmonėms dėl Krymo aneksijos ir rusų pajėgų sutelkimo Ukrainos pasienyje. Tačiau tokios priemonės iki šiol nedavė rezultatų siekiant atbaidyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo intervencijos Ukrainoje.