Kam naudinga nužudyti Charkovo merą? Ar tai galėjo padaryti provakarietiškos Ukrainos jėgos, nes jis bent jau anksčiau garsėjo prorusiškumu, keiksnojo Maidaną ir mėgdavo įsisegti „kolorado vabalo“ spalvų juostelę? Ar prorusiškos – nes H.Kernesas buvo nepakankamai prorusiškas? O gal tai tiesiog verslo interesų konfliktas? Nepaisant aukštų reitingų, Charkovo mero daug kas nemėgsta ir netgi nekenčia – taip pat ir politikų bei verslininkų sluoksniuose. Tačiau žudyti... Ukrainos portalo liga.net kalbinti ekspertai svarsto, kas ir kodėl galėjo ryžtis įvykdyti žmogžudystę.
Globotų kovotojų kerštas
Kaii Kijeve vyko Maidanas, H.Kernesas rūpinosi liūdnai pagarsėjusiu kovotojų klubu „Oplot“, vadovaujamu buvusio milicininko Jevgenijaus Žilino, kuris ne kartą kvietė išvaikyti Maidaną ir žadėjo gabalais sukapoti protesto judėjimo aktyvistus. Charkovas buvo laikomas vienu iš pagrindinių „tituškų“ lizdų, kuriuos dangstė aršūs Viktoro Janukovyčiaus šalininkai – dabar jau buvęs gubernatorius Michailas Dobkinas ir meras H.Kernesas.
Po V.Janukovyčiaus nuvertimo Charkovo meras pradėjo „dreifuoti“ į, nepalenkiamųjų „Oplot“ smogikų nuomone, „gėdingą“ dialogo su naująja Ukrainos valdžia pusę. Būtent paties užsiaugintų sportininkų-kovotojų, kurių lyderis J.Žilinas bėgo į Rusiją, išdavystė ir galėjo tapti šūvio Belgorodskij plente priežastimi.
„H.Kernesas išdrįso atsisakyti palaikyti prorusišką organizaciją „Oplot“, kurios vadovai, visai galimas daiktas, planavo tapti Charkovo „naująja valdžia“, pagal Slovjansko kovotojų pavyzdį. Po to, kaip nuo jų nusisuko H.Kernesas, kai Charkovo meras pradėjo derybas dėl bedradarbiavimo su besiorientuojančia į Ukrainos vienybę Dniepropetrovsko valdžia, „Oplot“ gerokai susilpnėjo“, - aiškina Ukrainos deputatė iš Charkovo Ina Bogoslovskaja.
VRM spėja, kad šioje istorijoje visai įmanomas separatistinis pėdsakas. „Mes matome, kad vis atai daroma pagal iš anksto suplanuotą scenarijų. Mes žinom, kokie įvykiai vyksta Donecko apskrityje – Artemivskas, Makejevka, Slovjanskas. Aš manau, kad šios jėgos tęsia savo veiksmus, savo akcijas tam, kad destabilizuotų padėtį Charkove“, - sakė vidaus reikalų viceministras Sergejus Jarovoi.
Buvęs Odesos meras Eduardas Hurvicas konstatuoja, kad į Ukrainą grįžta gūdūs 1990-ieji, ir tam padeda politinė destabilizacija ir atskirų nusikalstamų grupuočių palaikymas iš artimo užsienio. „Aš jums nepasakysiu, kas pasikėsino į H.Kernesą, nes šito nežinau. Vienintelis dalykas, kurį galiu tvirtai pasakyti – kad į Ukrainą grįžta banditiški laikai, kuriuos mes jau patyrėme 1990-aisiais. Aš asmeniškai tada patyriau ne vieną pasikėsinimą“, - sakė jis.
Kremliaus ranka
Kremlius šiandien kaip niekas kitas suinteresuotas, kad situacija Ukrainoje destabilizuotųsi, centrinė valdžia susvyruotų, ir būtų įbauginti žmonės regionuose, kur bent teoriškai įmanoma pakelti separatizmo ir prorusiško ekstremizmo bangą. H.Kernesas, pati įtakingiausia Charkove figūra, atsisakė atvirai tapti separatistu, ir už tai galėjo tekti sumokėti.
„Manau, yra prasmė apsvarstyti versijas, išeinančias už 1990-ųjų sugrįžimo rėmų. Neatmetu galimybės, kad pasikėsinimas į H.Kernesą – vienas iš Kremliaus strategijos destabilizuoti politinę padėtį Ukrainoje elementų. Pastarasis incidentas pakerta stabilumą jau, regis, nusiraminusiame Charkovo regione. Bet apskritai ši „programa“ skirta kur kas platesnei sričiai, visai Ukrainai“, - svarstė politologas Vladimiras Fesenka.
Jis nepagrįsta laiko versiją, kad šūvis į H.Kernesą galėjo būti kokio nors žaidimo prieš prezidento rinkimus dalis. „Nemanau, kad čia verta įžiūrėti cinišką vidaus politikos kontekstą. Pasikėsinimas į H.Kernesą niekaip nepaveiks nei jo ilgamečio draugo M.Dobkino, nei kurio nors kito kandidato į prezidentus reitingų. Tai tikrai ne smūgis M.Dobkinui“, - mano V.Fesenka.
Politikos konsultantas Tarasas Berezovecas įsitikinęs, kad pasikėsinimas į H.Kernesą – įrodymas, kad Rusija perėjo prie atviro teroro. „Rusija ruošia aktyvią „rusiško pavasario“ fazę Ukrainos pietryčiuose. H.Kernesas nusisuko nuo separatizmo ir už tai sumokėjo. Manau, kad šiandien kyla grėsmė visiems į Kremlių orientuotiems kandidatams į prezidentus – jeigu jiems kas nors atsitiks, Kremlius pradės užiminėti rytines sritis, aiškindamas Ukrainos išvadavimu iš teroro“, - aiškina ekspertas.
Pasikėsinime į H.Kernesą Kremliaus ranką pamatė ir politikas Jurijus Lucenka. „Tai signalas, kad Kremlius keičia taktiką. Anksčiau buvę lojalūs Rusijai gyventojai, verslininkai, vietinis elitas po diversantų nusikaltimų Slovjanske ir Krymo užėmimo renkasi stabilumą Ukrainoje. Šūvis į H.Kernesą yra pirmasis iš suplanuotų teroro aktų prieš nepaklusnius Maskvai visuomeninės nuomonės lyderius“, - svarsto jis.
Verslo santykių aiškinimasis
H.Kernesas įgriso dėl savo savotiško būdo valdyti didžiulį miestą, kuriame persipina daugybės daugiau ar mažiau įtakingų asmenų interesai. Per keletą jo buvimo Charkovo meru metų atsirado gana daug nuskriaustų verslininkų, kuriems, net ir praradus aktyvus po pabendravimo su valdžia, liko šiek tiek pinigų įsigyti 7,62 kalibro kulkai. Taip mąsto jau minėta I.Bogoslovskaja.
„Ką galima pasakyti apie šūvį į H.Kernesą? Aš įsitikinusi, kad to galėjo norėti daugelis H.Kerneso per pastaruosius keletą metų nuskriaustų Charkovo ir jo apskrities verslininkų. H.Kerneso politika „ne jo“ privačių verslininkų atžvilgiu buvo žeminimo ir priekabiavimo politika. Daugelis Charkove per pastaruosius metus buvo aktyviai verčiami „pasidalinti“, o iš kai kurių iš viso buvo atimtas verslas. Visai įmanoma, kad kas nors galėjo pasinaudoti situacija ir atkeršyti“, - spėlioja deputatė.
Parengė Jurgita Noreikienė
