Tokie kaltinimai yra tik naujausia detalė rusiškos propagandos variklyje, kur telpa gausybė Antrojo pasaulinio karo laikų epitetų ir stereotipų.
Naciai, fašistai, „fricai“ (taip paniekinamai vadinti Vokietijos kariai Sovietų Sąjungoje. – Red.) – laikinoji Ukrainos valdžia iš Maskvos dabar sulaukia pačių įvairiausių apibūdinimų, anksčiau taikytų tik nacistinei Vokietijai, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis AP ir „Life News“.
Taip elgiamasi dėl to, kad pabėgus prezidentui Viktorui Janukovyčiui Ukraina slysta iš Rusijos glėbio ir žvalgosi į Vakarus.
Propagandinė taktika veikia ten, kur Kremliaus pageidavimu ir turėtų veikti, – Pietryčių Ukrainoje, pramoniniame Donbaso regione.
Čia vis tvirčiau besijaučiantys separatistai iš tiesų įsitikinę, kad Kijevą valdo „neonacių chunta“.
Efektyvu, bet rizikinga
Rusijos strategija efektyvi vien dėl to, kad Antrasis pasaulinis karas ir jo baigtis Rusijoje iki šiol turi didžiulę emocinę galią. Sovietų pergalė prieš Adolfo Hitlerio Vokietiją – bene vienintelis visą šalį vienijantis istorinis faktas.
Tad Vladimirui Putinui ištikima Rusijos žiniasklaida, Ukrainą lygindama su naciais Berlyne, sėkmingai kaupia reitingo taškus ir prezidentui, ir jo administracijos veiksmams kaimyninėje šalyje.
Nenuostabu, kad Maskvoje palaikomi prorusiški separatistai, Rytų Ukrainoje užimdami vyriausybinius pastatus, stengiasi perimti ir televizijos transliavimo centrų kontrolę – juk reikia įjungti rusišką televiziją, kuri neva kalba teisybę.
Kita vertus, apžvalgininkai pažymi, kad Rusija rizikuoja. Kremliuje greičiausiai norima ilgam laikui destabilizuoti situaciją Ukrainoje, bet propagandos įsiutinti separatistai gali ryžtis ir pilietiniam karui.
Rusiją vienija tik karas
Propagandos kampanija Rusijoje prasidėjo dar pernai lapkritį, kai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje įsiplieskė pirmieji protestai prieš V.Janukovyčių.
Kai pastarasis galiausiai pabėgo iš Ukrainos, pranešimų apie protestuotojus Kijeve, kurie iš tiesų neva yra neonaciai, dar padaugėjo.
Tokie kaltinimai Rusijoje išplito labai greitai – kai kurie ukrainiečiai nacionalistai, pavyzdžiui, Stepanas Bandera, per karą kolaboravo su naciais ir yra kaltinami dėl žiaurių susidorojimų su civiliais.
Maskvoje pamirštama, kad tiek S.Bandera, tiek kiti ukrainiečiai kovojo dėl nepriklausomybės. Net po to, kai karas baigėsi, partizanai miškuose kovojo su sovietų kariais, kol maždaug 1948 metais buvo išžudyti.
Nepriklausomybės aikštėje išties reiškėsi ultranacionalistinis judėjimas „Pravyj sektor“, bet netrukus net Jungtinių Tautų specialistai nustatė, kad radikalai nebuvo pagrindinė demonstracijų varomoji jėga.
V.Putinui tai nė motais. Ukrainos valdžios atstovus Kijeve jis pats mielai vadina naciais – balandį Rusijos prezidentas grėsmingai perspėjo, kad kaimyninėje valstybėje „stiprėja neonaciai“.
Kremlius taip bando sukelti emocijų bangą Rusijoje. Milijonai Sovietų Sąjungos gyventojų žuvo per kovas su Vokietijos pajėgomis – tiesa, daugiausia ne rusai, o ukrainiečiai ir baltarusiai.
„Rusiją vienija tik Antrojo pasaulinio karo mitologija ir pergalė prieš nacių Vokietiją, – teigia politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas. – V.Putinas atkreipia į tai dėmesį, nes daugiau niekas rusų nesutelkia.“
Gąsdina koncentracijos stovykla
Apie „fašistinę koncentracijos stovyklą“ Ždanivkoje, apie 40 km į rytus nuo Donecko, pirmasis praėjusį sekmadienį prakalbo televizijos žurnalistas Arkadijus Mamontovas, 2012-aisiais pasistengęs, kad būtų sulaikytos ir įkalintos grupės „Pussy Riot“ merginos.
Reportaže buvo matyti statomo sulaikymo centro konstrukcijos, o už kadro A.Mamontovas aiškino, kad čia bus kalinami prorusiški aktyvistai, pastarosiomis savaitėmis veikiantys Rytų Ukrainos miestuose.
„Kamerų čia užteks visiems“, – aiškino vienas populiariausių Kremliaus propagandininkų, kadre šmėžuojant spygliuotos vielos tvorai.
Bet naujienų agentūros AP žurnalistai, pakviesti apsilankyti statomame sulaikymo centre, Ždanivkoje nepamatė nieko išskirtinio – tik statomus namelius maždaug 100 žmonių. Jokių stebėjimo bokštelių, jokių užkaltų langų.
„Čia nebus jokio Osvencimo, – patikino ukrainietis Volodymyras Paščenka, vadovaujantis statyboms, kurias vykdo viena Turkijos bendrovė. – Čia ne kalėjimas. Čia vieta, kurioje bus apgyvendinti į Ukrainą nelegaliai patekę imigrantai.“
Anot V.Paščenkos, sutartis dėl imigrantų sulaikymo centro statybų buvo sudaryta dar 2010 metais, o jas finansuoti padeda ir Europos Sąjunga.
Įžūliai iškraipomi faktai
Maskvoje ir Rytų Ukrainoje faktų kalba vis tiek nesuprantama. Antai Donecke prie užimtos miesto administracijos plevėsuoja plakatai su užrašais „Fašizmui – ne“, griaudėja karo laikų dainos.
Viename piešinyje vaizduojamas JAV prezidentas Barackas Obama su A.Hitlerio ūsais ir šviesiomis buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko kasomis.
Čia nestinga ir pavojingų gandų. Esą „fašistinė“ vyriausybė Kijeve planuoja išnaikinti rusakalbius Ukrainos rytuose, todėl Rusija privalo juos apginti.
„Kijeviečiai viską jau suskaičiavę. Socialiniuose tinkluose teigiama, kad su mumis kovoti pradės partizanai. Sudaryti sąrašai žmonių, kuriems bus perpjautos gerklės ir kurie bus susprogdinti“, – įsitikinęs į pensiją išėjęs angliakasys Volodymyras Černenka.
Tokius gandus rusams ir Rusijoje, ir Ukrainoje perša beveik visa rusiška žiniasklaida. Informacija iškraipoma taip, kad visiems būtų aišku, kas gerieji, o kas – blogieji.
Antai televizija „Life News“ šią savaitę parodė, kaip Georgijaus juostomis, simbolizuojančiomis Sovietų Sąjungos pergalę prieš Vokietiją, pasipuošę chuliganai Donecke žiauriai sumušė taikaus mitingo už vieningą Ukrainą dalyvius.
Tačiau išvadą padarė visiškai kitokią nei daugelis laisvų žiniasklaidos priemonių: „Donecko liaudies savigynos aktyvistai išvaikė neonacių eitynes.“
Karo laikų retoriką vartoja ir Kremliaus pareigūnai. Pavyzdžiui, A.Mamontovo reportažą iš „fašistinės koncentracijos stovyklos“ Ždanivkoje jau kitą dieną pasigavo Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Ar režimas Kijeve į šią stovyklą sukiš visus nepatenkintus piliečius iš Pietryčių Ukrainos?“ – specialiame pranešime paklausė ministerija.
Donecko separatistai spjaus į prezidento rinkimus
Separatistų paskelbtos Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas pareiškė, kad rytinis Ukrainos regionas nedalyvaus gegužės 25-osios prezidento rinkimuose. Taip jis prakalbo atvykęs į Maskvą – greičiausiai prašyti Rusijos paramos.
„Prezidento rinkimus paskelbė neteisėta valdžia, todėl jie yra neteisėti, – Rusijos sostinėje teigė 32 metų D.Pušilinas, apie Ukrainą jau kalbantis kaip apie kitą valstybę. – Mes neplanuojame dalyvauti mūsų kaimynų rinkimuose.“
Jis patvirtino, kad separatistai norėtų balsuoti už nepriklausomybę per referendumą gegužės 11-ąją. Aktyvistams užimant vis daugiau miestų Rytų Ukrainoje, tai, kad šis balsavimas įvyks ir kad jo teisėtumą pripažins Maskva, yra vis realiau.
Vadinamosios Donecko liaudies respublikos atstovai trečiadienį paskelbė, kad referendumui parengta 2 tūkst. punktų. Tiesa, Donecko meras Oleksandras Lukjančenka tikina, kad balsavimas „techniškai neįmanomas“.
Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas kaip tik pareiškė, kad Kijevas nepajėgus išvaikyti separatistų iš miestų Rytų Ukrainoje. Esą dabar svarbiausia užduotis – „užkirsti kelią terorizmo plitimui“ iš Donecko ir Luhansko regionų.
Savo ruožtu Vakarai toliau demonstruoja paramą Ukrainai. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino 17 mlrd. JAV dolerių (42,5 mlrd. litų) pagalbos paketą Ukrainai. TVF valdybai uždegus žalią šviesą, Kijevą jau artimiausiu metu pasieks 3,2 mlrd. dolerių.
